Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiajam V. L., kaltinamajam A. R., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramunei Kuzmienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2019 m. gruodžio 19 d. išrašytas iš Lietuvos probacijos tarnybos duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. R. 2021 m. spalio 9 d. apie 22 val. viešoje vietoje, UAB „Konto“ kavinės „Juoda katė“, esančios adresu Alytus, Jaunimo g. 22, patalpose, matant pašaliniams asmenims, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kilus konfliktui, panaudojo fizinį smurtą, tyčia sumušė V. L. – dešiniu kumščiu sudavė jam du kartus į galvos sritį, po to kaire ranka jį pargriovė ant žemės ir dešine koja spyrė į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, I kandinio danties iš kairės išmušimo.

Kaltinamasis A. R. kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis pripažino, kad kavinės patalpoje sudavė smūgius nukentėjusiajam V. L., tačiau neigė, kad savo smurtiniais veiksmais jis nukentėjusiajam išmušė dantį. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis paaiškino, kad 2021 m. spalio 9 d. vakare jis buvo užėjęs į kavinę „Juoda katė“, buvo blaivus. Prie baro užsisakė alaus. Tuo metu nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusysis V. L., pavadino jį įžeidžiančiu žodžiu, dėl ko jis supyko, žodžiais bandė raminti nukentėjusįjį, bet šis nereagavo. Kaltinamasis matė, kad V. L. buvo stipriai apsvaigęs, jis kibo ir prie kitų kavinėje buvusių žmonių. Kai prie kaltinamojo priėjo jo pažįstamas D. V. ir įspėjo, kad jis būtų atsargus, nes V. L. ketina kirsti jam bokalu į galvą, kaltinamasis nuėjo prie nukentėjusiojo paklausti, kas jam yra. V. L. stojosi nuo kėdės ir užsimojo jam kirsti, tada kaltinamasis pirmas sudavė jam du kartus į galvą, po to parvertė jį ant grindų ir spyrė į veidą, bet nepataikė. Kaltinamasis nurodė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nes šis jį įžeidė. Viskas tuo ir pasibaigė, nukentėjusysis atsistojo, o kaltinamasis išėjo iš kavinės ir su pažįstamu I. S. nuėjo į naktinę parduotuvę pirkti alkoholio. Kiek vėliau praeidamas pro kavinę „Juoda katė“ kaltinamasis matė, kad lauke prie kavinės vyksta muštynės. Jis paskambino kavinėje buvusiam draugui A. V. ir paklausė, kas ten vyksta, šis atsakė, kad tas vyrukas, kuris prieš tai konfliktavo su kaltinamuoju, lauke su kažkuo susimušė. Kaltinamojo teigimu, ne jis išmušė dantį nukentėjusiajam, kai kavinės viduje prieš jį smurtavo, nukentėjusysis galėjo netekti danties, kai lauke prie kavinės buvo sumuštas kitų asmenų. Savo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis vertina kritiškai, dėl jų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis V. L., apklaustas teisme, parodė, kad iki įvykio kaltinamojo A. R. jis nepažinojo. 2021 m. spalio 9 d. vakare jis buvo nuėjęs į kavinę „Juoda katė“. Į kavinę atėjo neblaivus, kavinėje dar išgėrė alaus. Kavinėje buvo nemažai lankytojų ir jis, būdamas neblaivus, galėjo garsiai pasakyti įžeidžiančius žodžius, bet nebūtinai tie žodžiai buvo pasakyti kaltinamojo atžvilgiu. Nukentėjusiajam sėdint prie baro, priėjo kaltinamasis ir jį sumušė, t. y. du kartus kirto, pargriovė ant žemės ir spyrė į veidą. Barmenė padėjo jam atsistoti nuo žemės. Kai nukentėjusysis išėjo iš kavinės į lauką, kaltinamasis dar kartą kirto jam į veidą, o po to iš karto pasišalino. Nukentėjusysis pajuto, kad burnoje kliba priekinis dantis, kuris iki tol buvo sveikas. Tą dantį jis pats ir išsitraukė, nes dantis vos laikėsi. Po to nukentėjusysis iškvietė policiją ir parašė pareiškimą.

Liudytoja A. V. (buvusi P.) parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini), ji matė konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Tą vakarą kavinėje buvęs nukentėjusysis V. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir elgėsi netinkamai, kibo prie kavinės lankytojų. Kai į kavinę atėjo kaltinamasis A. R., nukentėjusysis garsiai pasakė įžeidžiančius žodžius, po ko kaltinamasis jam trenkė vieną kartą ir nukentėjusysis nuo smūgio nukrito prie baro ant žemės. Kas buvo po to liudytoja nematė, nes išsigandusi išbėgo iš kavinės salės į virtuvę. Kai ji grįžo prie baro, nukentėjusysis, jau pakilęs nuo žemės, jos paklausė, kaip išsikviesti policiją. Ji pasakė skambinti telefonu 112. Nukentėjusysis išsikvietė policiją. Liudytoja nematė, kad nukentėjusiojo veide būtų kraujo ar kitokių sumušimo pėdsakų. Ji išlydėjo nukentėjusįjį į lauką, kad jo daugiau niekas nemuštų. Konfliktas tuo ir baigėsi. Apie įvykius lauke prie kavinės liudytojai nėra žinoma, nes į lauką ji nebuvo išėjusi. Sekančią dieną nukentėjusysis V. L. buvo atėjęs į kavinę, jo veidas buvo patinęs, dar jis pasakė, kad neteko danties. Nukentėjusysis jos klausinėjo apie tai, kaip viskas įvyko, liudytoja jam pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, ją apklausė ir paėmė kavinės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

Liudytojas A. V., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamasis A. R. yra jo draugas. Įvykio dieną A. V. su M. V. buvo kavinėje „Juoda katė“, gėrė alų. A. V. parašė SMS kaltinamajam, pasiūlė jam susitikti kavinėje. Netrukus A. R. atėjo ir jie drauge išgėrė po bokalą alaus. Kavinėje sėdėjęs nukentėjusysis V. L. pradėjo kabinėtis prie kaltinamojo, pavadino jį „gaidžiu“, nekreipė dėmesio į kaltinamojo pastabas nurimti. Galiausiai kaltinamasis nuėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam vieną smūgį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Liudytojas atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, kad daugiau jo nemuštų. Tada nukentėjusysis išėjo į lauką, o kaltinamasis su A. V. baigė gerti alų. Po to kaltinamasis išėjo iš kavinės. Kiek vėliau kaltinamasis A. R. paskambino A. V. ir klausė, ar jo niekas nemuša, nes neva lauke prie kavinės vyksta muštynės. A. V. atsakė, kad sėdi kavinėje ir niekas jo nemuša. Liudytojas A. V. nurodė, kad išėjus iš kavinės kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kavinėje buvo kalbama, kad kažkas lauke sumušė nukentėjusįjį, bet liudytojas į lauką nebuvo išėjęs ir muštynių jis nematė.

Liudytojas M. V., apklaustas teisme, parodė, kad su draugu A. V. buvo kavinėje „Juoda katė“, vėliau prie jų prisijungė kaltinamasis A. R.. Atėjus kaltinamajam, prie jo prikibo nukentėjusysis V. L., kuris buvo neblaivus. Prieš ateinant kaltinamajam nukentėjusysis priekabiavo ir prie kitų kavinės lankytojų. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko kavinėje prie baro. Liudytojas matė, kaip kaltinamasis A. R. ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis nukrito ant grindų. Daugiau smūgių liudytojas nematė. Konfliktas tuo ir baigėsi, kaltinamasis išėjo iš kavinės. Liudytojas dar pabuvo kavinėje apie valandą. Jis nematė, kad lauke prie kavinės būtų vykę muštynės.

Teisme apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad būdamas kavinėje „Juoda katė“ jis matė, jog kavinės lankytojas nukentėjusysis V. L. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis rodė necenzūrinius gestus, kibo prie žmonių. Kai į kavinę atėjo kaltinamasis A. R., liudytojas, stovėdamas prie baro, išgirdo, kaip V. L. pavadino kaltinamąjį žiopliu ir pareiškė, kad tuoj sumuš jį. D. V. nuėjo prie kaltinamojo ir įspėjo, kad šis pasisaugotų, nes neblaivus V. L. žada jį sumušti. Po to tarp A. R. ir V. L. įvyko kivirčas, A. R. sudavė V. L. du kartus, tada išgėrė alų ir išėjo iš kavinės. Po konflikto V. L. neatrodė labai nukentėjęs, jis nekraujavo. Po kurio laiko V. L. irgi išėjo iš kavinės. Apie muštynes lauke prie kavinės liudytojas nežino, pats jų nematė, tik jo sutuoktinė, kuri tą vakarą dirbo kavinėje barmene, kitą dieną jam pasakė, kad kai nukentėjusysis išėjo iš kavinės į lauką, jis buvo stipriai sumuštas, jam išmuštas dantis.

Liudytojas A. M., apklaustas teisme, parodė, kad tą vakarą, kai buvo sumuštas V. L., jis buvo kavinėje „Juoda katė“, bet kas ten vyko jis nieko neatsimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nepamena, kad kavinėje ar lauke prie kavinės jis konfliktavo su V. L., bet jei jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. L., tai tikrai šitą aplinkybę jis prisimintų.

Teisme apklaustas liudytojas N. D. parodė, kad buvo kavinėje „Juoda katė“ ir matė ten nukentėjusįjį V. L., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jo (liudytojo) atžvilgiu nederamai nesielgė.

Liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamasis A. R. yra jo draugas. 2021 m. spalio mėnesį jis su žmona buvo svečiuose pas A. R., jie gėrė alų. Vakare abu išėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio. Pakeliui A. R. užsuko į kavinę „Juoda katė“ pasikalbėti su draugu, ten jis ilgai neužtruko, gal po 10 – 15 min. A. R. atėjo į naktinę parduotuvę ir pasakė, kad kavinėje jis su kažkuo apsižodžiavo. Dar po kiek laiko, kai I. S. ir A. R. ėjo namo, jie, eidami pro kavinę „Juoda katė“, pamatė, kad lauke prie kavinės vyksta konfliktas, žmonės stumdėsi, šūkavo, buvo panašu į muštynes, bet kokie asmenys ten dalyvavo liudytojas nežino. Kaltinamasis A. R. tada paskambino kavinėje buvusiam savo draugui ir šis pasakė, kad lauke konfliktuoja tas pats vyriškis, su kuriuo kavinėje sukonfliktavo A. R..

Teisme apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena atvejį, kada su patrule M. B. tamsiu paros metu važiavo į iškvietimą prie kavinės „Juoda katė“, nes buvo pranešta apie ten sumuštą žmogų. Prie kavinės pranešėjo nerado, todėl apvažiavo aplink kavinę ir prie prekybos centro „IKI“ rado pranešėją, t. y. vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sakė, kad jis kvietė policiją, nes kavinėje „Juoda katė“ buvęs nepažįstamas asmuo jį sumušė, sudavė du – tris smūgius, išmušė priekinį dantį, netgi parodė jį. Nukentėjęs vyriškis negalėjo nurodyti konflikto kilimo priežasties, jis aiškino, kad konfliktas įvyko prie įėjimo į kavinę „Juoda katė“. T. M. nukentėjusiam vyriškiui alkotesteriu nustatė neblaivumą. Po to jie visi nuvažiavo prie kavinės „Juoda katė“, apžiūrėjo įvykio vietą. Liudytojas buvo nuėjęs į kavinės vidų pasiaiškinti dėl įvykio ir bendravo su kavinės darbuotoju (vyriškiu), bet šis pasakė, kad nieko nematė ir apie muštynes nežino, dar paminėjo, kad kavinės viduje yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, o lauke jų nėra. Nukentėjusysis atsisakė medikų pagalbos, tada su juo nuvažiavo į policijos komisariatą ir priėmė jo pareiškimą dėl padaryto sužalojimo.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2022 m. spalio 9 d. 23.42 val. policijos pareigūnas T. M. priėmė V. L. pareiškimą dėl to, kad 2021 m. spalio 9 d. apie 22 val. adresu Jaunimo g. 22, Alytuje, ties kavinės „Juoda katė” įėjimu, nepažįstamas vyras sudavė V. L. tris smūgius į veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą ir jam iškrito priekinis dantis (1 t., b. l. 1 – 3).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. spalio 9 d. 22.03 val. Bendrosios pagalbos centre registruotas pranešėjo V. L. telefoninis pranešimas, kad prieš minutę kavinėje „Juoda katė“ jį sumušė nepažįstamas asmuo; informacija apie tai 22.06 val. perduota Alytaus apskrities VPK, ekipažas išsiųstas 22.30 val. (1 t., b. l. 26 – 28).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės M. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2021 m. spalio 9 d. 22.06 val. gautas pranešimas apie sumuštą asmenį kavinėje „Juoda katė“. Nuvykus į vietą pareigūnus pasitiko V. L., kuris paaiškino, kad jį sumušė kavinėje buvęs nepažįstamas vyriškis, kuris sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, ko pasekoje išmušė priekinį dantį. V. L. alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 nustatytas 2,72 prom. girtumas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykis filmuotas body kameromis (1 t., b. l. 20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėta vieta prie įėjimo į kavinę „Juoda katė“, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 35 – 41).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2021 m. spalio 11 d. kavinės „Juoda katė“ savininkas A. S. pateikė kavinės viduje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 45 – 47).

Kitų objektų apžiūros protokolais fiksuota, kad dalyvaujant A. R. ir V. L. peržiūrėtas kavinės „Juoda katė“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti įvykiai kavinės patalpose (viduje), vaizdo įrašo trukmė 06:35 s; iš vaizdo įrašo matyti, kad kavinėje buvo ne vienas lankytojas, jie susibūrę į atskiras grupes, prie baro dirbo barmenė; 03.50 s. vaizdo įrašo laike (faktinis laikas 22.01 val.) matyti, kaip prie baro prieina vyras (toliau – asmuo 1, kaip vėliau nustatyta tai A. R.), kuris vilki pilkos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, pilkos spalvos megztinį, yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų, ir priėjęs prie baro jis pradeda konfliktuoti su kitu, prie baro sėdinčiu, vyru (toliau – asmuo 2, kaip vėliau nustatyta tai V. L.), kuris dėvi tamsios spalvos liemenę, juodos spalvos su gobtuvu sportinį treningą, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo; asmuo 1 (A. R.) kažką sako asmeniui 2 (V. L.), po to kelis kartus pasisuka nueiti į šalį, bet ir vėl sugrįžta ir toliau tęsia žodinį konfliktą, 03.59 s. (faktinis laikas 22.01.14 val.) matyti, kaip asmuo 2 (V. L.) atsistoja nuo kėdės, o asmuo 1 (A. R.) atsisukęs sugriebia jam už rūbų, po ko kaire ranka jį laikydamas, suduoda jam dešinės rankos kumščiu du smūgius į galvos sritį, po suduotų smūgių asmuo 1 (A. R.) kaire ranka meta asmenį 2 (V. L.) ant grindų šalia baro esančių stalų ir, priėjęs artyn, dešine koja spiria jam į veido sritį, po to apsisukęs nueina; asmuo 2 (V. L.) atsistoja, svyruodamas (praradęs pusiausvyrą) atsiremia į barą ir stojasi ant kojų; 04.27 s. (faktinis laikas 22.01.47 val.) matyti, kaip asmuo 1 (A. R.) sugrįžta ir bando prieiti prie asmens 2 (V. L.), tačiau kiti asmenys neleidžia jam prieiti, po to asmuo 1 (A. R.) dar keletą kartų bando sugrįžti prie asmens 2 (V. L.), tačiau yra sulaikomas kitų asmenų; vaizdo įraše matyti, kaip 22.03.47 val. asmuo 1 (A. R.) sėdi kavinėje prie staliuko, o prie jo stovi priėję keli asmenys, gi asmuo 2 (V. L.) sėdi prie baro ir rankose laiko telefoną, tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 51 –53, 62 – 64, 66 – 69, 74 – 76).

Teismo posėdžio metu ištyrus vaizdo įrašą, kuriame fiksuoti įvykiai kavinėje „Juoda katė“, kaltinamasis A. R. patvirtino, kad vaizdo įraše matomas asmuo 1 yra jis, taip pat patvirtino, kad vaizdo įraše fiksuoti jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. L..

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ištirti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo registratoriais fiksuoti vaizdo įrašai „2021_1009_223433_007" ir „2021_1009_223444_013“, jie peržiūrėti ir teismo posėdžio metu. Nustatyta, kad policiją kvietęs asmuo yra nukentėjusysis V. L., jis atvykusiems pareigūnams T. M. ir M. B. nurodė, jog jį sumušė kavinėje „Juoda katė“, T. M. paklausus, ar pačioje kavinėje, nukentėjusysis patvirtina „taip“, bet pokalbio eigoje jis suabejoja ir nurodo, kad buvo sumuštas „išėjus, šone“. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota 2– 3 kartus, išmuštas priekinis dantis, jis netgi rodė pareigūnams išmuštą dantį, išsiėmęs jį iš kišenės; vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusysis sutrikęs, ant jo lūpų ir prie burnos yra kraujo pėdsakų (t. 1, b. l. 70-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 569/2021(06) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. L. nustatyti sužalojimai – kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, I priekinio kandinio danties iš kairės išmušimas, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, jie galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekmėje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 91).

UAB „Šypsenos ekspertai“ 2021 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad apžiūrėtas pacientas V. L., jis teigė patyręs 21-o danties traumą; objektyviai nustatyta, kad V. L. neturi 21-o danties, stebimi gyjantys žaizdos dantenų kraštai, atlikta rentgenograma, danties šaknies nėra (t. 1, b. l. 95).

Tyrėjos A. Ž. tarnybiniame pranešime dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykus ir jų dalyvius nurodyta, kad analizuojant ikiteisminio tyrimo metu gautas A. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2021 m. spalio 9 d. 09.46 val. iki 2021 m. spalio 10 d. 15.54 val. nustatyta, jog A. R. 15 kartų skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), t. y. A. V., ir jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 9 d. A. R. su A. V. skambinosi ir bendravo: 19.45 val. telefonas jungėsi prie bokšto 92AB002, esančio (duomenys neskelbtini); 21.33 val. telefonas jungėsi prie bokšto 940B801, esančio (duomenys neskelbtini); 21.50 val. telefonas jungėsi prie bokšto 92AAE01, esančio (duomenys neskelbtini); 22.09 val. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); 22.18 val. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); 22.48 val. ir 23.49 val. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36 – 38).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad liudytoja A. V. (buvusi Petraškienė) kavinėje „Juoda katė“, esančioje Jaunimo g. 22, Alytuje, parodė vietą prie baro, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis V. L., taip pat vietą ant grindų prie baro, kurioje jis buvo pargriautas (1 t., b. l. 54 – 60).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. R. viešoje vietoje – kavinėje, jos darbo laiku, kavinės lankytojų ir darbuotojos barmenės A. V. akivaizdoje, elgėsi įžūliai, kai kilus konfliktui su nukentėjusiuoju V. L., kaltinamasis tyčia panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. kumščiais sudavė jam du kartus į galvą, jėga parvertė nukentėjusįjį ant grindų ir spyrė jam į veido sritį, tokiu įžūliu elgesiu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes kavinėje kilo sumaištis, sutriko įprastas kavinės darbas, barmenė, išsigandusi muštynių, paliko savo darbo vietą ir bėgo slėptis į virtuvę, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kaltinamasis A. R. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad ranka sudavė du smūgius V. L., jį pargriovė ir spyrė į veidą. Tai, kad kaltinamasis kavinėje smurtavo prieš nukentėjusįjį, patvirtina ir nukentėjusiojo V. L. bei įvykį mačiusių liudytojų A. V., A. V., M. V., D. V. parodymai, taip pat kavinėje vykusių įvykių vaizdo įrašas. Kaltinamasis aiškino, kad sudavė smūgius V. L., nes šis pirmas pradėjo konfliktą, išvadindamas jį įžeidžiančiais žodžiais. Tą aplinkybę, kad neblaivus nukentėjusysis kavinėje elgėsi netinkamai, kibo prie kavinės lankytojų, taip pat ir prie kaltinamojo, patvirtino ir liudytojai A. V., D. V., A. V.. Teismas sutinka, kad toks nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos konflikto kilimui, nes išprovokavo kaltinamąjį agresyviam išpuoliui, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, fizinio smurto panaudojimas dėl apsižodžiavimo, nepatikusio atsakymo, yra laikomas fizinio smurto panaudojimu dėl mažareikšmės dingsties, taigi, nepateisina fizinio smurto naudojimo. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. R. pasirinko neteisėtą būdą konfliktui su nukentėjusiuoju spręsti ir tyčia smurtavo dėl menkavertės priežasties. Kaltinamasis negalėjo nesuvokti, kad fizinį smurtą jis naudoja viešoje vietoje – kavinėje, matant aplinkiniams, prieš jam nepažįstamą asmenį, taigi, jis aiškiai ir sąmoningai demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir numatė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusysis V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai aiškino, kad kavinėje „Juoda katė“ buvo sumuštas kaltinamojo A. R. ir kad būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, išmuštas priekinis dantis, sužalota lūpa. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta kraujosruva viršutinėje lūpoje, išmuštas I kandinis dantis (priekinis). Nors kaltinamasis A. R. neigia, kad išmušė dantį V. L., tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir nepatikimus. Iš vaizdo įraše fiksuotų įvykių sekos matyti, kad 2021 m. spalio 9 d. 21.57 val. kavinėje prasideda žodinis kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas, 22.01.10 val. nukentėjusysis atsistoja nuo kėdės, o kaltinamasis sugriebia jam už drabužių ir, jį laikydamas, plačiai užsimoja ir suduoda rankos kumščiu paeiliui du smūgius į galvą, po to stipriai pastūmęs parmeta nukentėjusįjį ant grindų, nukentėjusysis nukrenta aukštielninkas, tada kaltinamasis suduoda smūgį koja nukentėjusiajam į veidą, nuo smūgio sujuda jo galva. Taigi, iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamojo suduoti smūgiai buvo stiprūs, koncentruoti, buvo smūgiuota į veido sritį, t. y. būtent į tą vietą, kur nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai. Kaltinamojo iškelta versija, kad nukentėjusiajam dantį išmušė kiti asmenys, kitu laiku ir kitoje vietoje (prie įėjimo į kavinę), neparemta objektyviais duomenimis. Nei vienas iš kavinėje buvusių asmenų, kurie teisme apklausti kaip liudytojai, nenurodė, kad matė konfliktą lauke prie kavinės ir kad tuo metu nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veidą. Nors nukentėjusysis V. L. nebuvo visiškai nuoseklus, aiškindamas apie konflikto vietą, tačiau reikia įvertinti, kad įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ir, be to, paveiktas intensyvaus smurto, todėl jis gali sąžiningai klysti, aiškindamas, jog buvo sumuštas ir kavinės viduje, ir lauke. Vis tik reikšminga aplinkybė yra ta, kad nukentėjusysis V. L. tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėlesnių apklausų metu nuosekliai aiškino, kad jį sumušė vienas ir tas pats asmuo, t. y. kaltinamasis A. R., taip pat nukentėjusysis vienodai aiškino, kad būtent po A. R. suduotų smūgių jis pajuto, jog pažeistas jo priekinis dantis, kuris iki traumos buvo visiškai sveikas. Pažymėtina ir tai, kad BPC registruotas vienintelis V. L. telefoninis pranešimas, t. y. kad jį ką tik, prieš minutę, kavinėje „Juoda katė“ sumušė nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 26). Bendrosios pagalbos centras nukentėjusiojo pranešimą gavo 22.03 val., kas atitinka vaizdo įraše fiksuotus įvykius, kad 22.03.47 val. V. L., sėdėdamas prie baro, rankose laiko telefoną, taigi, galimai skambina 112, tuo metu A. R. kavinėje sėdi prie staliuko, prie jo stovi priėję keli asmenys. Taigi, nukentėjusysis V. L. apie tai, kad jis ką tik buvo sumuštas, pranešė iš karto po A. R. smūgių, suduotų kavinės viduje. Kaltinamasis teisme aiškino, kad jam išėjus iš kavinės ir kiek vėliau einant pro kavinę jis matė muštynes lauke ir tuo metu jis paskambino A. V. paklausti kas ten vyksta. Tačiau pagal kaltinamojo ir A. V. telefoninius įvykius jie tarpusavyje bendravo 22.09 val., 22.18 val., 22.48 val. (2 t., b. l. 36), t. y. po to, kai V. L., kaltinamojo kavinėje sumuštas, kreipėsi pagalbos. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog būtent dėl kaltinamojo A. R. tyčinių smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajam V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl I kandinio danties išmušimo ir kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. veiksmuose yra visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis A. R. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad viešosios tvarkos pažeidimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. A. R. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, jis yra recidyvistas ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisme atsiprašė nukentėjusiojo, be to, teismo vertinimu, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, t. y. nukentėjusysis kavinėje kibo prie nepažįstamų asmenų, vadino juos įžeidžiančiais žodžiais, dėl ko kaltinamasis įtūžo ir, nesuvaldęs emocijų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Šios dvi aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo baustas administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 79), į psichikos, priklausomybės ligų įskaitą neįtrauktas (2 t., b. l. 83). Kaltinamasis darbingas, bet Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Gyvena faktinėje šeimoje, turi du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 67). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus A. R. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo A. R. asmenybę ir į tai, kad byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios bei viena sunkinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, vietoje jos, remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, paskirti įpareigojimai darys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, skatins nesmurtauti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jam iš kaltinamojo A. R. 1 700 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 200 Eur už išlaidas advokatui, parengusiam civilinio ieškinio pareiškimą (1 t., b. l. 99 – 101). Ieškinyje ir teismo posėdžio metu V. L. nurodė, jog kaltinamasis jį sumušė, suduodamas kumščiais į veidą, išmušė priekinį dantį. Jis jautė stiprų fizinį skausmą, dėl to tris dienas negalėjo išeiti iš namų, jį pykino, sutriko jo miegas, jis jautė didelį nuovargį, buvo piktas, suirzęs, negalėjo sukaupti dėmesio, patyrė didelius nepatogumus, nes savaitę turėjo maitintis tik skystu ir specialiai jam ruošiamu maistu, jis vengė bendravimo ir viešumo, nes sužalojimai veide buvo labai akivaizdūs, be priekinio danties jis jautėsi neestetiškai ir nepatogiai, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus. Jis iki šiol gydosi klinikoje „Šypsenos ekspertai“, už apžiūras, nuotrauką, įdėtą laikiną dantį sumokėjo 490 Eur, o ateityje, kai visiškai sugis dantenos, jam bus įdėtas danties implantas. Pagal UAB „Šypsenos ekspertai“ 2022 m. liepos 7 d. išduotą medicinos dokumentų išrašą (3 t., b. l. 1) vieno danties protezavimas jam kainuos iš viso 856 Eur. Patikslindamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 856,00 Eur.

Kaltinamasis A. R. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 500 Eur už padarytą neturtinę žalą ir 200 Eur už advokato paslaugas, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. L., teisme patikslinęs reikalavimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti 856 Eur už danties gydymą. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. R. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. L. ir tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nukentėjusiojo sveikatai yra tiesioginis priežastinis ryšys, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos kaltinamojo deliktinei atsakomybei kilti, todėl jam tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. V. L. patikslintas reikalavimas dėl 856 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais į bylą dokumentais (mokėjimo kvitai, UAB „Šypsenos ekspertai“ medicinos dokumentų išrašas), todėl šis reikalavimas tenkinamas visiškai, priteisiant 856 Eur iš žalą padariusio kaltinamojo A. R. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1, 3 dalys, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.).

Kaltinamasis A. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo V. L. sveikatai. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nes buvo brutaliai sumuštas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, sužalojimai padaryti veide, išmuštas priekinis dantis, kas be abejonės kėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus. Dėl sutrikdytos sveikatos sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, suprastėjo gyvenimo kokybė. Įvertinus visa tai, pripažintina, jog nukentėjusiojo V. L. reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas, bet vis tik jo reikalaujama 2 000 Eur dydžio kompensacija nėra adekvati padarytam sužalojimui, reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusiajam nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiojo sveikatai, itin neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajam priteistina 700,00 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio kompensacija atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

Nukentėjusiojo V. L. reikalavimas atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato paslaugas įstatymui neprieštarauja, nes pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, kai kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal 2022 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitą nukentėjusysis V. L. patyrė 200 Eur dydžio išlaidas už advokato V. Tučkaus paslaugas (1 t., b. l. 101). Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti už advokato paslaugas suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele, todėl pripažinus kaltinamąjį A. R. kaltu, iš jo V. L. priteistina 200 Eur už advokato paslaugas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė L. Eviltienė 2022 m. kovo 14 d. nutarimu V. L. civilinio ieškinio užtikrinimui paskyrė A. R. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo vardu registruotas transporto priemones „Volvo V40“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 96 – 99). Kadangi V. L. civilinis ieškinys iš dalies tenkinamas, kaltinamojo A. R. turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas baigiasi 2022 m. rugpjūčio 14 d., paliktinas galioti iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl V. L. priteistos žalos atlyginimo (BPK 116 straipsnis, 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti V. L. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. L. iš A. R. 856 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti V. L. iš A. R. 200 Eur (du šimtus eurų) už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės 2022 m. kovo 14 d. nutarimu A. R. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo vardu registruotiems automobiliams „Volvo V40“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl V. L. priteistos žalos atlyginimo.

Tris laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.