- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- I-204-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius, Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Pareiškėjas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G. L. – G.,
trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. spalio 27 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2015 m. kovo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. PE SP2-76 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. R. “;
2) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (6.5) I-5280 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“;
3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių paskirti R. R. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 1988 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gegužės 16 d..
Pareiškėja patikslintame skunde (t.1, b.l. 100-102) nurodė, taip pat ji ir jos atstovas paaiškino ankstesnių teismo posėdžių metu, kad 2015 metais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių su prašymu skirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri jai priklauso pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 2 d. 2 p. bei Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintą Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos moterims, kurios iki 1994-12-31 ne mažiau kaip 10 metų dirbo darbus kenksmingomis sąlygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 arba Nr. 2, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990-03-11). VSDFV Kauno skyriaus byloje ginčijamu 2015-03-23 sprendimu Nr. PE SP2-76 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2015-08-05 sprendimu Nr. (6.5) I-5280 paliko VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Nr. PE SP2-76 nepakeistą.
Nurodė, kad laikotarpiais nuo 1976 iki 1979 metų ir 1985 – 1988 metais (8 metus) pareiškėja dirbo lygintoja. Ši profesija yra įtraukta į Gamybų, cechų profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2. Nuo 1976-01-07 iki 1976-03-31 pareiškėja dirbo K.Giedrio kailių gamybinio susivienijimo apdailos – paruošimo cecho lygintoja - mokine. Nuo 1976 metų iki 1980-08-31 dirbo lygintoja 3 kategorijos apdailos bare. Nuo 1980-09-01 nėštumo laikotarpiu pervesta į apdailos baro transportuotojos pareigas. Laikotarpiu nuo 1982-11-23 iki 1984-01-15 pareiškėjai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Po vaiko priežiūros atostogų - nuo 1984-01-16 iki 1984-07-01 pareiškėja dirbo šukuotoja ir lygintoja 3 kategorijos apdailos bare, o nuo 1988-12-01 iki 1994-05-16 pareiškėjos pareigos buvo vadinamos termoapdirbėja, tačiau nepaisant pareigybės pavadinimo pasikeitimo, pareiškėja ir toliau dirbo tame pačiame ceche (3 kategorijos apdailos bare) faktiškai tą patį darbą ir ją veikė tie patys neigiami (kenksmingi) faktoriai tiek atliekant jai pavestas, tiek ir papildomas funkcijas. Be to, pareiškėjos darbo vieta buvo 3 kategorijos apdailos bare.
Pabrėžė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi tik pareiškėjos darbo knygelėje esančiais įrašais ir juos vertino formaliai, neatsižvelgdami į tai, kad avikailių termoapdirbėjos profesijos neįtraukimas į Gamybų, cechų profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2 nereiškia, kad tai nėra darbas ypatingomis sąlygomis. Ginčijamame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-08-05 rašte Nr. (6.5) 1-5280 nurodyta, kad darbo ypatingomis sąlygomis pobūdis ir trukmė įrodomi dokumentais. Tačiau administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 57 str. nurodytas taisykles - įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Dėl to manytina, kad 2015-08-05 sprendimas, įtvirtintas rašte Nr. (6.5) I-5280, yra priimtas neanalizuojant situacijos taip kaip reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisingumo principai, įvertinant pareiškėjos darbo sąlygas ir dirbtą laiką tik formaliai. Dėl aukščiau išvardytų priežasčių 2015-08-05 raštas Nr. (6.5) I-5280 turi būti panaikintas ir priimamas naujas sprendimas - skirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 2 d. 2 p..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2017 metais jai buvo paskirta kompensacija, kai ji atsakovui pateikė 2017-05-25 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Ši kompensacija buvo paskirta nuo 2016-08-01, tačiau pirmą kartą į atsakovą pareiškėja kreipėsi 2015 metais, todėl nuo šio kreipimosi ir turi būti mokama kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė, taip pat tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (t.1, b.l. 55-59, 106-111) atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas yra skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 67 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Tvarkos aprašo 26 p. nurodyta, kad skiriant ir mokant kompensacijas, taikomos Pensijų įstatymo 1, 21, 40, 43 str. 2, 4 d., 44 str., 54 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1, 3, 4 p., 4 d., 57 str. 2 d. nuostatos ir Nuostatų 55, 59–71, 90, 94–97, 99–104 p.. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995-01-01 dirbo Pensijų įstatymo 67 str. 2 – 4 d. nustatytą laiką požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1 (toliau – Sąrašas Nr. 1), taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr.2), patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990-03-11). Į stažą kompensacijai gauti įskaitomi tik tie laikotarpiai iki 1995-01-01, kuriais asmuo faktiškai dirbo darbus, numatytus Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2.. Sąrašų Nr. 1 ir Nr. 2 taikymą reglamentavo buvusio TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto ir Profesinių sąjungų visasąjunginės centrinės tarybos sekretoriato išaiškinimai dėl Sąrašų Nr.1 ir Nr. 2 taikymo tvarkos.
Pabrėžė, kad pagal Pensijų įstatymo 67 str. 2 d. 2 p. nuostatas (taip pat ir Tvarkos aprašo 6.2 p.) moterims, išdirbusioms ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į Sąrašą Nr. 2, kompensacijos skiriamos ir mokamos už 5 metus. Pensijų įstatymo 67 str. 5 d. ( ir Tvarkos aprašo 7 p.) nustatyta, kad asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2 – 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne daugiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko 1988 – 1994 metais. Pensijų įstatymo 67 str. 8, 9 d. ir Tvarkos aprašo 16 p. nustato, kad asmenims, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių iki asmeniui sukaks Pensijų įstatymo 21 str. ir 57 str. 2 d. nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Tvarkos aprašo 20 p. reglamentuoja, kad teisės gauti kompensaciją arba jos dalį atsiradimo diena laikoma ta diena, kurią asmenims, išskyrus nurodytuosius Pensijų įstatymo 67 str. 3 d., 4 d. 4 p. (Tvarkos aprašo 6.3 ir 6.7 p.), sukako amžius, mažesnis už įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių tiek mėnesių, už kiek mėnesių asmuo turi teisę gauti kompensaciją arba jos dalį. Nuostatų 42 p. nustatyta, kad Pensijų įstatymo 57 str. 2 d. nustatyto senatvės pensijos amžiaus lentelė pateikiama Nuostatų 3 priede. Pareiškėjai Pensijų įstatymo nustatytas 62 metų 4 mėnesių senatvės pensijos amžius sukaks 2018-12-17. Pagal Pensijų įstatymo 40 str. 3 ir 4 d., 67 str. 9 d. nuostatas kreiptis dėl pensijų ir kompensacijų paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją ar kompensaciją atsiradimo dienos arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją ar kompensaciją atsiradimo dienos, pateikiant visus būtinus dokumentus pensijai ar kompensacijai paskirti. Tvarkos aprašo 14 p. nustato dokumentus, kurie reikalingi kompensacijai skirti, kuriais įrodoma darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis. Tvarkos aprašo 9 p. nustatyta, kad į stažą kompensacijai apskaičiuoti įskaitomas tik faktiškai dirbtas laikas, todėl laikotarpiai, kai asmeniui buvo suteiktos nemokamos, vaiko priežiūros ar mokslo atostogos arba buvo prastovų, pravaikštų ir kt. į stažą kompensacijai neįskaitomi. Laikotarpiai, kuriais asmuo mokėsi (individualiai ar brigadoje) tam tikros profesijos, kuri tiesiogiai įvardyta Sąrašuose (pvz. mokiniai - lygintojai ir kt.), į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi.
Nurodė, kad asmenims, dirbusiems lengvosios pramonės įmonėse, kompensacijos skiriamos vadovaujantis Sąrašo Nr. 2 XXI skyriumi „Lengvoji pramonė“. Kailių gamybos paruošimo ir apdailos cechų darbuotojų, turinčių teisę gauti kompensaciją, profesijos ir pareigos nurodytos Sąrašo Nr. 2 XXI skyriaus „Lengvoji pramonė“ 7 poskyryje „Paruošiamieji ir apdailos cechai“. Minėtame poskyryje yra nurodyti kailių lygintojai ir šukuotojai, tačiau avikailių termoapdirbėjo pareigybės nėra. Pagal Sąrašo Nr. 2 XXI skyriaus 6 poskyrį „Odos ir kailių gamyba“ teisę gauti kompensaciją turi tik žaliavų, pusfabrikačių, cheminių medžiagų ir gamybos atliekų transportuotojai, dirbę mirkymo, žaliavų, rauginimo, dažymo ir formalino cechuose. Transportuotojams, dirbusiems kitokiuose odos ir kailių gamybose cechuose, kompensacijos neskiriamos. Priimant ginčijamus sprendimus buvo nustatyta, kad pareiškėja nuo 1976-01-07 buvo priimta K.Giedrio kailių gamybinio susivienijimo apdailos – paruošimo cecho lygintoja - mokine ir ėjo šias pareigas iki 1976-04-01, todėl laikotarpis nuo 1976-01-07 iki 1976-04-01, kuriuo ji mokėsi lygintojos profesijos, į stažą kompensacijai neįskaitomas. Nuo 1980-09-01 ji buvo pervesta į apdailos baro transportuotojos pareigas (Sąrašo Nr. 2 XXI skyriuje „Lengvoji pramonė“ 7 poskyryje „Paruošiamieji ir apdailos cechai“ tokios pareigos neįvardytos, todėl teisės gauti kompensaciją nesuteikia), nuo 1982-11-23 iki 1984-01-16 jai buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai, o laikotarpiu nuo 1984-07-02 iki 1984-07-28 buvo pervesta dirbti į vyr. energetiko skyrių. Kadangi nurodytais laikotarpiais pareiškėja nedirbo ypatingomis sąlygomis darbų, įvardytų Sąraše Nr. 2, todėl, remiantis Tvarkos aprašo 9 p. nuostatomis, šie laikotarpiai pagrįstai neįskaityti į stažą kompensacijai skirti. Pagal pareiškėjos bylos dokumentų duomenis nustatyta, kad 1976-04-01 – 1988-12-01 laikotarpiu darbus, įvardytus Sąraše Nr. 2, ji dirbo 9 metus 2 mėnesius 19 dienų (reikalaujama - 10 metų), o 1988 – 1994 metų laikotarpiu dirbo 11 mėnesių (reikalaujama - 5 metai), todėl pareiškėja teisės gauti kompensaciją neturi. Taip pat akcentavo, kad pareiškėja, siekia įrodyti, kad laikotarpis, kai ji dirbo termoapdirbėja, turi būti įskaitytinas į stažą kompensacijai gauti. Jos pareigybė „termoapdirbėja“ nėra nei įvardyta Sąraše Nr. 2, nei sugretinta. Termoapdirbėjos pareigybė Sąrašo Nr. 2 XXI skyriuje „Lengvoji pramonė“ neįvardyta, todėl pareiškėjos darbo termoapdirbėja laikotarpis neįskaitytinas į stažą kompensacijai gauti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pabrėžė, kad pareiškėja 2017-08-02 atsakovui pateikė įsiteisėjusį Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę faktas pareiškėjos naudai. Dėl to 2017-08-07 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai paskyrė kompensaciją nuo 2016-08-01. Pareiškėja nepagrįstai prašo pradėti mokėti kompensaciją nuo 2015-01-06, kadangi Pensijų įstatymo 67 str. 9 d. nustato, jog kompensacija mokama tik už 12 mėnesių iki dokumentų (šiuo atveju, teismo sprendimo) pateikimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko esančios Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-678-598/2017 procesinių sprendimų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo pareiškėja pirmą kartą kreipėsi 2015-01-16 į Kauno skyriaus Jonavos skyrių (buvęs Kauno skyriaus struktūrinis padalinys)(t.1, b.l. 60). Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2015-03-23 sprendimu Nr. PE SP2-76 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. R. “ (t.1, b.l. 116) nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos, nes ji neatitinka Pensijų įstatymo 67 str. 5 p., Tvarkos aprašo 6.2 p. nustatytų reikalavimų. 2015-03-06 Patikrinimo pažymos Nr. 10.46-35 ir jos priedų (t.1, b.l. 64-85, 117-137, 147-150) duomenys patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 1976 metų iki 1979 metų, taip pat nuo 1985 metų iki 1988 metų (8 metus) dirbo K.Giedrio kailių gamybinio susivienijime (po reorganizacijos - VĮ ,,Vilkas“) lygintoja. Ši profesija yra įtraukta į Gamybų, cechų profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2. Nuo 1976-01-07 iki 1976-03-31 pareiškėja dirbo apdailos – paruošimo cecho lygintoja - mokine. Nuo 1976 metų iki 1980-08-31 ji dirbo lygintoja 3 kategorijos apdailos bare. Nuo 1980-09-01 nėštumo laikotarpiu buvo pervesta į apdailos baro transportuotojos pareigas. Laikotarpiu nuo 1982-11-23 iki 1984-01-15 pareiškėjai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Po vaiko priežiūros atostogų - nuo 1984-01-16 iki 1984-07-01 pareiškėja dirbo šukuotoja ir lygintoja 3 kategorijos apdailos bare , o nuo 1988-12-01 iki 1994-05-16 pareiškėjos pareigos buvo vadinamos - termoapdirbėja.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja, siekdama panaikinti 2015-03-23 atsakovo sprendimą Nr. PE SP2-76 bei įpareigoti atsakovą skirti jai kompensaciją pagal Pensijų įstatymo 67 str. nuostatas, 2015-07-03 skundu (t.1, b.l. 114-115) kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį. Fondo valdyba, patikrinusi pareiškėjos bylos dokumentus, 2016-08-05 sprendimu Nr. (6.5)I-5280 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ (t.1, b.l. 112-113) nusprendė, kad atsakovo 2015-03-25 sprendimas Nr. PE SP2-76, kuriuo atsisakyta skirti kompensaciją, yra teisėtas ir pagrįstas. Tretysis suinteresuotas asmuo, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė motyvus, kurie iš esmės analogiški teismui pateiktų atsiliepimų į pareiškėjos skundą argumentams. Tiek atsakovas, tiek ir tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1988 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gegužės 16 d. dirbo K.Giedrio kailių gamybinio susivienijime (VĮ ,,Vilkas“) lygintoja, kas sudarytų pagrindą skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Be to, TIS Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2017-20-10 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kompensacijos gavimo tikslu, kad ji nuo 1988-12-02 iki 1994-05-16 dirbo ypatingomis darbo sąlygomis lygintoja VĮ „Vilkas“ (buvęs K.Giedrio kailių gamybinis susivienijimas). Bendrosios kompetencijos teismas 2017-05-25 sprendime (įsiteisėjo 2017-06-27) konstatavo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 445 str. nuostatas teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, kad nuo 1988-12-02 pareiškėjai suteikus aukštesnę kategoriją, buvo nustatytas kitas tos pačios pareigybės pavadinimas, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėja tokiomis sąlygomis nedirbo, nes teisme liudytojai patvirtino, kad jų darbo vieta niekada nesikeitė, jie visą nurodytą laikotarpį dirbo tą patį darbą ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki 1988-12-02. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad termoapdirbėjos darbo funkcijos skyrėsi nuo lygintojos darbo funkcijų ir kad jos darbo vieta buvo kitoje vietoje ne kenksmingomis sąlygomis. Bendrosios kompetencijos teismas sprendime taip pabrėžė, kad pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi kitokiu būdu įrodyti, jog dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, ji neturi galimybės. Nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja atitinka Pensijų įstatymo 67 str. 5 d. reikalavimus – laikotarpiu nuo 1988 metų iki 1994 metų ji kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo daugiau negu penkerius metus (6 metus 5 mėnesius ir 16 dienų). 2017-05-25 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu gauti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1988-12-02 iki 1994-05-16 dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis (t.1, b.l. 181-186).
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja 2017-08-02 prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė paskirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei pateikė 2017-05-25 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (t.1, b.l. 189). Atsakovas 2017-08-07 sprendimu Nr. PE-SP1-13223 (t.1, b.l. 187-188) pareiškėjai paskyrė kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2016-08-01. Pareiškėja šio individualaus administracinio akto neginčija, tačiau teisme nurodė, kad atsakovas kompensacijos mokėjimą turėjo nustatyti nuo 2015-01-16, kai ji pirmą kartą kreipėsi į atsakovą (t.1, b.l. 60).
Teismas, įvertinęs ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, taip pat ginčijamų administracinių aktų ir Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo argumentus, daro išvadą, kad ginčijamais administraciniais aktais tiek atsakovas, tiek ir tretysis suinteresuotas asmuo pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kadangi 2015 metais nebuvo jokių rašytinių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 1988-12-02 iki 1994-05-16 pareiškėja dirbo kenksmingomis (ypatingomis) darbo sąlygomis, kad termoapdirbėjos darbo funkcijos nesiskyrė nuo lygintojos darbo funkcijų ir kad jos darbo vieta buvo tose pačiose kenksmingose sąlygose. Tvarkos aprašo 14 p. nustato dokumentus, kurie reikalingi kompensacijai skirti ir kuriais įrodoma darbo ypatingomis sąlygomis trukmė bei pobūdis. 2015 metais tokių dokumentų nebuvo. Iš esmės vienintelis ir pakankamas dokumentas, kuris patvirtino pareiškėjos darbą ypatingomis sąlygomis 1988-12-02 iki 1994-05-16 – tai 2017-05-25 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas. Teismas iš esmės pritaria trečiojo atsakovo 2015-03-23 sprendime Nr. PE SP2-76, suinteresuoto asmens 2015-08-05 sprendime Nr. (6.5) I-5280, taip pat atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skundą išsakytiems argumentams bei padarytoms išvadoms, todėl jų šiame sprendime detaliau nedėsto bei neanalizuoja. Teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo situacijos teisinė analizė detaliai atlikta ir Jonavos rajono apylinkės teismo sprendime, kurias yra įsiteisėjęs, o civilinėje byloje, kurioje jis buvo priimtas, pareiškėja dalyvavo. Dėl to dar kartą šiame sprendime dėstyti ginčo situacijos teisinį reglamentavimą yra netikslinga (ABTĮ 57 str.).
Siekdamas padėti pareiškėjai įgyvendinti savo procesines teises, teismas pabrėžia, kad ji 2017-08-02 prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė paskirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, taip pat pateikė 2017-05-25 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl ypatingų darbo sąlygų kompensacijos gavimo tikslu. Teismas primena, kad šis teismo sprendimas iš esmės yra vienintelis ir pakankamas dokumentas patvirtinantis darbą ypatingomis sąlygomis konkrečiu laikotarpiu. 2017-08-07 sprendimu Nr. PE-SP1-13223 atsakovas pareiškėjai paskyrė kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Kompensaciją nutarta skaičiuoti nuo 2016-08-01 – t.y. 12 mėnesių atgal nuo dokumentų (prašymo ir teismo sprendimo) pateikimo atsakovui dienos. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėja šio individualaus administracinio akto neginčija, tačiau nurodė, kad atsakovas kompensacijos mokėjimą turėjo nustatyti nuo 2015-01-16, kai ji pirmą kartą kreipėsi į atsakovą. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas laiko nepagrįstais, nes jie akivaizdžiai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 9 d. imperatyviai nurodo, kad kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Taigi, pareiškėja tik 2017-08-02 atsakovui pateikė Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, patvirtinantį jos teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, todėl atsakovas pagrįstai kompensaciją mokėjimo pradžią skaičiavo nuo 2016-08-01.
Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjos patikslintas skundas kaip nepagrįstas atmestinas pilnoje apimtyje (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jo atstovės, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.