Kauno apylinkės teismo sprendimas

5. Dėl šio įvykio Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. ROIK 20114124165, kurio metu buvo tiriama, ar atsakovės veiksmai, šaukiant, įžeidinėjant, varant ieškovą iš jo paties žemės sklypo, bandant atimti ieškovo darbo įrankius, užstojant kelią ir stumdant ieškovą, atitiko administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje („Savavaldžiavimas“), taip pat ANK 45 straipsnio 4 dalyje („Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas“) bei pažeidė Vyriausybės nutarimo 3.1.10.1 punkto reikalavimą. 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK nutarimu ieškovą tyrimo byloje pripažino nukentėjusiuoju, o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2020 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu konstatavo, kad atsakovė atliko nurodytus administracinius nusižengimus, dėl ko jai buvo paskirta bendra 250,00 Eur dydžio bauda. Kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, o ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka, ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 1 000,00 Eur dydžiu.

6. Antras įvykis įvyko 2020 m. gegužės 28 d., kuomet atsakovė kreipėsi į Vilniaus rajone esančią Maišiagalos seniūniją, taip pat į vaiko teisių apsaugos instituciją su „Pranešimu dėl nepilnametės užpuolimo ir nuolatinio persekiojimo ir žeminimo“. Pranešime atsakovė nurodė tiesos neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie abu ieškovus: jog ieškovė „įvykdė užpuolimą“ atsakovės nepilnametės dukters atžvilgiu, jog ieškovė šlavė šiukšles ir metė į atsakovės kiemą, jog atsakovės „dukra jau išgirdusi močiutės šauksmą suprato, kad ir vėl kaimynė ją užsipuolė, kad atsakovė ir jos dukra su mama yra „nuolat terorizuojamos ir persekiojamos“, kad atsakovės dukra, neva, „nebegali išeiti į lauką be telefono, nes nuolat būna užpulta, ją nuolat persekioja J. B. (ieškovas), rodo jai vidurinį pirštą, įvairius gestus“, jog ieškovai atsakovę žemina ir jai kenkia, „siekia visiškai sužlugdyti“, siekia, kad atsakovę atleistų iš darbo, „skleidžia melą ir neapykantą“, į atsakovės dukros „veidą meta šiukšles, ją nuolat žemina ir vadina žiurke“. Tokiu Pranešimu, kuriuo pati atsakovė buvo pavaizduota aukos vaidmenyje, o ieškovai seniūnijai, policijos įstaigai ir vaikų teisių apsaugos institucijai buvo pavaizduoti kaip asocialūs asmenys, nuolat gąsdinantys, žeminantys ir užpuolantys atsakovę, jos dukrą ir motiną, atsakovė prašė ištirti nebūtą įvykį apie, neva, jos dukros užpuolimą bei ieškovams pritaikyti atitinkamas poveikio priemones, taip pat, prašė išnagrinėti ieškovų veiksmus, išsiunčiant, neva, atsakovę žeminančio turinio laišką į jos darbovietę. Ieškovai nurodo, kad atsakovės pranešime buvo pateikta ir tiesos neatitinkanti, ieškovus žeminanti informacija apie tai, neva atsakovės dukra „patyrė stresą“, kai ieškovas savo žemės sklype išpjovė medžius, atsakovės dukra dėl tokio elgesio, neva, verkė, atsakovė taip pat nurodė, jog jos rankos buvo nusėtos mėlynėmis, kadangi, neva, ieškovas jai su karučiu trenkė per rankas, kelis kartus stipriai sugriebė, o negana to, pasak atsakovės, ant jos kojų iki šiol yra randai nuo ieškovo stumdymosi, be to, pranešime atsakovė nurodo, kad, neva, ieškovai savo sklypą išvalė sąmoningai kerštaudami atsakovei, o tuomet pasikvietę kitą kaimyną išsityčiojo iš atsakovės vadindami ją psichine ligone bei girta, be to, sudarė įspūdį, jog dėl ieškovų kaltės atsakovė dabar privalo persikraustyti ir dėl to patiria papildomas finansines išlaidas. Ieškovai teigia, kad atsakovė šiame pranešime nurodė tikrovės neatitinkančią bei ieškovų garbę žeminančią informaciją.

7. Ieškovai pažymėjo, kad dėl tokio atsakovės pranešimo ieškovė buvo priversta rašyti pasiaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK. Išnagrinėję atsakovės pranešimą, pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (arba jį nutraukė) bei nesiėmė jokių veiksmų ieškovų atžvilgiu, o kaip tik, ieškovų žiniomis, įspėjo atsakovę žodžiu dėl galimos atsakomybės už melagingo skundo pateikimą. Toks tikrovės neatitinkantis, ieškovų garbę žeminantis pranešimas apie nebūtus įvykius bei nebūtas aplinkybes pažemino ieškovus prieš institucijas - Maišiagalos seniūniją, vaikų teisių apsaugos instituciją, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK, - kuriems buvo pateiktas atsakovės pranešimas, taip pat, jose dirbančius tarnautojus, privertė gėdingai aiškintis prieš institucijas apie nebūtus įvykius, atvaizdavusius ieškovus kaip žiaurius, smurtaujančius, neadekvačius kaimynus, tokiu būdu sukeldamas ieškovams neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 500,00 Eur dydžiu, o Ieškovas 1 500,00 Eur dydžiu, viso bendra patirta ieškovų neturtinė žala dėl šio įvykio - 2 000,00 Eur.

8. Dėl šių konkrečių dviejų įvykių ieškovas J. B. dėl savo pažeminto orumo bei garbės vertina, kad patyrė viso 2 500,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Tuo tarpu ieškovė J. B., kuri ir pirmojo įvykio metu buvo atsakovės ir jos motinos įžeidinėjama, o antrojo įvykio metu oficialioms institucijoms buvo neteisingai apkaltinta, neva užpuolusi atsakovės dukrą bei motiną, taip pat buvo pavaizduota kaip žiauri ir neadekvati kaimynė, dėl kurios kaltės atsakovė yra priversta išsikelti, o dėl tokio atsakovės tikrovės neatitinkančio pranešimo ieškovė buvo priversta oficialiai pasiaiškinti policijos pareigūnams, į kuriuos kreipėsi atsakovė, ieškovė vertina, kad dėl tokių įvykių, pažeminusių jos garbę ir orumą, ji patyrė 500,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Taigi, viso dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė 3 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Taip pat ieškovas prašo jam iš atsakovės, kaip iš administracinio nusižengimo byloje pripažinto kalto asmens, priteisti 300,00 Eur dydžio patirtą turtinę žalą (administracinio nusižengimo bylos metu patirtas bylinėjimosi išlaidas).

11. 2020 m. balandžio 18 d., ieškovas J. B. su benzininiu pjūklu išpjovė atsakovės, jos dukros, brolio ir uošvių kartu su dukra sodintus medžius (tris pušis, kurios simbolizavo atsakovės šeimos narius (dukra net buvo paskirsčiusi, kuri pušis, ką atspindi ir buvo išsirinkusi savąją), maumedį ir raudonąjį klevą). Atsakovė nurodo, kad būdama emocinio šoko būsenoje ir matydama kaip nuo žmogaus žiaurumo kenčia medžiai savo emocijas išreiškė tam tikrais žodžiais ir sakiniais, kurie tebuvo emocinė išraiška ir visiškai neatspindėjo žodžių turinio. Net ir būdama tokioje būsenoje atsakovė nepavartojo jokio necenzūrinio žodžio, laukdama policijos bandė sustabdyti J. B. nuo žiauraus elgesio ir įkalčių naikinimo, nes jis viską kapojo, laužė, tuo mėgavosi ir norėjo tuoj pat viską išvežti. Minėtas įvykis stipriai paveikė atsakovę ir jos nepilnametę dukrą, dėl ko ji priėmė sprendimą pakeisti gyvenamąją vietą.

12. Taip pat atsakovė nesutinka ir su ieškovų teiginiu, kad ji seniūnijai, policijos įstaigai ir vaikų teisių apsaugos institucijai ieškovus pavaizdavo kaip asocialius asmenis, nuolat gąsdinančius, žeminančius ir užpuolančius atsakovę, jos dukrą ir motiną. Atsakovė nurodė, kad ji kreipėsi tik į policiją, apie ką liudija pridėtas ieškovų jos kreipimasis į policiją. Tad paminėti kreipimaisi į seniūniją ir vaikų teises yra išgalvoti. Apie ketinimą kreiptis į vaikų teises, atsakovė buvo užsiminusi, tačiau tai buvo tik ketinimas, kurio dėl laiko stokos ir jau priimto sprendimo išsikraustyti, atsakovė nusprendė nerealizuoti.

13. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo nurodydami du konkrečius įvykius, kurių metu buvo pažeminta jų garbė ir orumas, bei dėl to jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmasis įvykis įvyko 2020 balandžio 18 d., ieškovams savo sklype pjaunant medžius, o atsakovei užsipuolus dėl to ieškovą, jį įžeidinėjant, stumdant bei, nurodant tiesos neatitinkančią bei šmeižiančią informaciją apie Ieškovą, iškvietus policijos pareigūnus. Antrasis įvykis - 2020 m. gegužės 28 d., atsakovės pranešime “dėl nepilnametės užpuolimo ir nuolatinio persekiojimo ir žeminimo“ Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijai, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys bei ieškovų garbę žeminantys faktai.

Dėl 2020 balandžio 18 d. įvykusio įvykio.

14. Nustatyta, kad šalys įvykio metu buvo kaimynai. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojo S. B. parodymais nustatyta, jog 2020 m. balandžio 18 d. tarp ieškovų ir atsakovės dėl pjaunamų medžių įvyko konfliktas, kurio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, byloje yra pateikta vaizdo medžiaga. Atsakovė teigia, jog pjaunami medžiai augo bendro naudojimo sklype ir buvo pasodinti jos šeimos, todėl ieškovas neteisėtai juos išpjovė. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad medžiai augo dalinės nuosavybės teise priklausančiame jam su kitais asmenimis, žemės sklype, bei medžių valymas buvo suderintas su Vilniaus rajono savivaldybe, kurios atstovas žodžiu patvirtino, jog tokio skersmens medžių, kokie augo sklype, pašalinimui rašytinis leidimas nėra reikalingas, taip pat sklypo valymo darbai buvo suderinti su kitais sklypo bendrasavininkais ir jie buvo davę žodinius sutikimus dėl sklypo valymo darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju faktai kam priklausė išpjauti medžiai ir ar jie buvo išpjauti teisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, svarbu nustatyti, ar atsakovės veiksmai ir ištarti žodžiai pažeidė ieškovų garbę ir orumą, ir ar dėl to jie patyrė žalą.

15. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).

16. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

19. Peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad konflikto metu atsakovė ieškovo J. B. atžvilgiu naudojo tokius išsireiškimus kaip „Gyvuly tu nelaimingas“, „Ar tu proto turi, ar visai tau suminkštėjo smegenys?“, „Bjaurybė tu“, „Tu šiame pasaulyje esi niekas “, „ Tau protas pasimaišė besėdint namuose “, „ Tavo smegenys tiek suminkštėjo, kad išvis čia tragedija“, „ Tau visai negerai“, „Smegenys tau pasimaišė“, „Gal greitąją tau iškviesti ar nuo karantino tau protas pavažiavo “. Iš vaizdo medžiagos turinio matyti, jog tarp ieškovų ir atsakovės vyko konfliktas, šalys apsižodžiavo, t. y. tiek ieškovai, tiek atsakovė vieni kitų atžvilgiu išsakė tam tikro pobūdžio teiginius, komentarus; vaizdo medžiaga užfiksuota kiekvienos iš šalių reakcija į pasakytus žodžius, iš kurios matyti, jog atsakovė buvo emocionali, atvirai reiškė pasipiktinimą ieškovų elgesiu, pasisakymais ir kt. Be to, visą įvykį matė ir atsakovės nepilnametė dukra, kuri verkdama klausinėjo ieškovo, kodėl jis taip daro. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog atsakovę savo elgesiu provokavo ieškovė (vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip ieškovė juokiasi iš atsakovės pasakytų frazių ir pan.). Bylos duomenimis taip pat yra nustatyta, jog tarp ieškovų ir atsakovės yra susiklostę konfliktiški santykiai, kurie trunka ilgą laiką. Šalys šių aplinkybių neneigė, byloje abi pusės pateikė įrodymus, jog ne kartą prieš šį įvykį yra kreipęsi į įvairias instancijas skųsdamos viena kitą. Byloje apklaustas liudytojas S. B. taip pat patvirtino, kad jam yra žinoma, jog tarp šalių jau seniai tvyro įtampa, todėl išgirdęs konfliktą jis priėjo pasižiūrėti kas vyksta. Liudytojas taip pat patvirtino, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė tarpusavyje apsižodžiavo, girdėjo, kaip D. T. pavadino ieškovą „gyvuliu“ ir „parazitu“. Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai bei liudytojo paaiškinimai patvirtina konfliktiškus šalių santykius, bei aplinkybę, jog pagrindiniai nesutarimai įvykio dieną vyko dėl pjaunamų medžių.

20. Teismų praktikoje pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

21. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo, t. y šios bylos atveju pasakymo, aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

22. Nagrinėjamu atveju pagal paminėtas žinios ar nuomonės atribojimo taisykles vertintina pati situacija, kurioje vyko šalių konfliktas. Vaizdo įrašas įrodo, jog atsakovė šiuos teiginius pasako buitinėje aplinkoje, šalių namų besiribojančiame žemės sklype, todėl paminėtame kontekste negalima padaryti išvados, jog atsakovės spontaniškai, susijaudinus išsakytai nuomonei apie ieškovus galėtų būti taikomas žinios kriterijus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės pasakytas frazes, jų pateikimo būdą (padriki šūksniai), teismas sprendžia, jog atsakovė išsakytais teiginiais išreiškė neigiamą nuomonę apie ieškovą, susiklosčiusią situaciją, o ne pateikė žinią (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

23. Ieškovas teigia, kad atsakovė žodžiais ,,gyvulys‘‘, ,,bjaurybė‘‘, „tau protas pasimaišė“, „smegenys suminkštėjo“ ir kt., žeminančiai kreipėsi į ieškovą ir tokiais veiksmais pažemino jį, todėl jis patyrė neturtinę žalą, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant tekstą, vertinamos pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija, tikslas, kryptingumas, pavartotos išraiškos formos ir kitos reikšmingos aplinkybės, informacija nevertinama izoliuotai. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti izoliuotai vieną frazę, kad ir kokia šokiruojanti ji būtų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tik nederama, itin šiurkščia, paniekinančia, žeminančia forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, o pabrėžtinas kažkurios išskirtinės asmens savybės akcentavimas, nors ir turintis pašaipią potekstę bei sukeliantis nemalonių emocijų, negali būti laikomas įžeidimu šios bylos kontekste. Tarp bylos šalių įsisenėjusi nesantaika ir įtempti santykiai aštrina reakciją į bet kokius neformalius kreipinius, todėl suprantama ieškovo pernelyg jautri reakcija į jam pasakytus žodžius ,,gyvulys“ bei ,,bjaurybė“, tačiau toks bendravimo būdas nors ir nebuvo itin tinkamai pasirinktas bei malonus ieškovui, visgi negali būti traktuojamas kaip jo garbės ir orumo įžeidimas. Šie žodžiai įgauna niekinamąjį emocinį atspalvį tik supykus, susierzinus. Atsakovė įrodė, jog ji buvo pagrįstai supykusi, susierzinusi dėl to, kad ieškovas kirto jos pasodintus ir puoselėtus medžius.

27. Ieškovai nurodo, kad 2020 m. gegužės 28 d. atsakovė rašytame pranešime „Dėl nepilnametės užpuolimo ir nuolatinio persekiojimo ir žeminimo“ nurodė tiesos neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie abu ieškovus: jog ieškovė „įvykdė užpuolimą“ atsakovės nepilnametės dukters atžvilgiu, jog ieškovė šlavė šiukšles ir metė į atsakovės kiemą, jog atsakovės „dukra jau išgirdusi močiutės šauksmą suprato, kad ir vėl kaimynė ją užsipuolė“, kad atsakovė ir jos dukra su mama yra „nuolat terorizuojamos ir persekiojamos“, kad atsakovės dukra, neva, „nebegali išeiti į lauką be telefono, nes nuolat būna užpulta, ją nuolat persekioja J. B. (Ieškovas), rodo jai vidurinį pirštą, įvairius gestus“, jog ieškovai atsakovę žemina ir jai kenkia, „siekia visiškai sužlugdyti“, siekia, kad atsakovę atleistų iš darbo, „skleidžia melą ir neapykantą“, į atsakovės dukros „veidą meta šiukšles, ją nuolat žemina ir vadina žiurke“. Šiuo pranešimu atsakovė prašė ištirti nebūtą įvykį apie jos dukros užpuolimą bei ieškovams pritaikyti atitinkamas poveikio priemones.