Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1059-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
2S-1059-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02819-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
B. D.
Pareiškėjas
APPOLO ELECTRONIC“, B. D., V. S.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1059-619/2016(Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02819-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.; (S) 129.1.; 129.19.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 m. pagal pareiškėjų B. D. ir V. S. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, kuria buvo išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas „APPOLLO ELECTRONICS“ sp. z.o.o. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 pagal pareiškėjų B. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovo „APPOLLO ELECTRONICS“ sp. z.o.o. ieškinį atsakovui V. S. dėl 2012-05-30 teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – B. S., minėto ieškinio suma yra lygi 150 214,17 EUR (518 659,50 Lt). Prievolės įvykdymui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – suinteresuoto asmens V. S. piniginių lėšų areštą ieškinio sumai, t. y. 150 214,17 EUR, o jų nepakankant, areštuoti suinteresuotam asmeniui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, taip pat areštuoti Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių suinteresuotam asmeniui B. S. perleistą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini). Namo vertė NTR duomenimis yra 300 428,35 EUR (1 037 319 Lt), 1/2 namo vertės lygi 150 214,17 EUR. Nurodė, jog V. S. buvo įsipareigojęs pagal 2011-01-10 vekselį, kurio turėtojas yra „APPOLLO ELECTRONICS“ sp. z.o.o., bei laidavimo sutartį, todėl pareiškėjas „APPOLLO ELECTRONICS“ sp. z.o.o. turėjo teisę įstoti santuokos nutraukimo byloje trečiuoju asmeniu, tačiau apie bylos nagrinėjimą pareiškėjui nebuvo pranešta, ko pasekoje suinteresuotas asmuo V. S. jam priklausantį turtą perleido buvusiai sutuoktinei B. S.. Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad suinteresuotas asmuo vengia vykdyti savo prievolę grąžinti pareiškėjui skolą, įsipareigojimo suma lygi 150 214,17 EUR ir vertintina kaip objektyviai didelė. Be to, egzistuoja tikimybė, jog suinteresuotas asmuo V. S., siekdamas išvengti minėto įsipareigojimo, perleido savo turtą buvusiai sutuoktinei B. S., todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Pareiškėjo „APPOLLO ELECTRONICS“ sp. z.o.o., registracijos Nr. KRS 0000156167, reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini, areštą 150 214,17 EUR sumos ribose, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jį perleisti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, suinteresuotas asmuo V. S. yra fizinis asmuo, pareiškėjo reikalavimo suma (150 214,17 EUR) yra didelė, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl kyla objektyvi grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir teismas turi pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-25909-930/2015 pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 buvo patenkintas ir pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas pareiškėjo materialinių teisių gynimo būdas (CPK 178 straipsnis). Vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis) teismas areštavo suinteresuotam asmeniui B. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namą, ieškinio reikalavimo, t. y. 150 214,17 EUR, sumai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė B. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, ją leisti vykdyti skubiai. Nurodo, kad ieškovo ieškinys prima facie nepagrįstas. Pažymi, kad prievolė, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą, atsirado jau po santuokos nutraukimo. Prievolės, kurios pagrindu buvo atliktas vykdomasis įrašas vekselyje, yra atsiradusios po santuokos nutraukimo, t.y. 2012 10 – 2013 m. kovo mėn. išrašytų sąskaitų pagrindu, o vykdomasis įrašas išduotas 2013-07-25 d. Taip pat tvirtina, kad neegzistuoja rizika dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, teismas nevertino, kad atsakovei priklausančio turto vertė paneigia kokią nors galimą riziką dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo nevykdymo. Taip pat pažymi, kad atsakovei priklausančio turto vidutinė vertė siekia 642 428 Eur, t.y. vertė daugiau nei 4 kartus viršija visą ieškinio reikalavimų sumą. Tvirtina, kad teismo nutartis nemotyvuota, teismas apsiribojo tik lakonišku konstatavimu dėl ieškovo ieškinio pareiškimo. Taip pat nurodo, kad jeigu teismas manytų, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas taikyti atsakovės turto areštą, nutartis keistina numatant, kad ieškovas privalo teismo nustatytu terminu pateikti atsakovės nuostolių, sudarančių 93 284 Eur skirtumą, t.y. skirtumą, tarp nurodytos 150 000 Eur sumos ir 60000 JAV dol. (t.y. 56 716 Eur sumos), kuriai patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas (2005-06-11 m. c.b. 2-208-450/2015).

Ieškovas atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui B. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui – gyvenamajam namui 150 214,17 Eur sumos ribose.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Apeliacinis teismas visų pirma pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė iš esmės kvestionuoja kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei teigiama, ieškovo pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant būtent preliminariai (lot. „prima facie“), nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareikštas kreditoriaus reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Akivaizdu, kad teismo patvirtintoje sutuoktinių sutartyje dėl santuokos padalinimo nebuvo aptartas turtinio įsipareigojimo pareiškėjui „APPOLLO ELECTRONICS“ sp.z.o.o klausimas, kuris yra tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šios aplinkybės gali būti nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą (CPK 185 str.).

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad neegzistuoja rizika dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo.

Pereinant prie kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo jį įvykdyti, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė kreditoriaus didele pareikšto ieškinio suma. Aktualioje teismų praktikoje susiformavusi prezumpcija, pagal kurią ši aplinkybė (didelė ieškinio suma) preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė. Teismas šias aplinkybes byloje vertino, ir pagrįstai laikė, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas spręsti, jog didelė ieškinio suma kelia grėsmę būsimam galimai palankiam kreditoriui teismo sprendimo vykdymui. Akivaizdu, kad atsakovams pagal jų turtinę padėtį pareikšto reikalavimo suma (150 214,17 Eur) kaip fiziniams asmenims objektyviai laikytina didele. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nepateikė išsamių motyvų, susijusių su sutuoktinių turtine padėtimi, tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. Teismo priimta nutartis pakankamai motyvuota. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant tokias priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas, užtenka vien įsitikinti, kad įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. Šiuo atveju ši prezumpcija nėra paneigta.

Atsakovė taip pat prašo pakeisti teismo nutartį, įpareigojant ieškovą teismo nustatytu terminu pateikti atsakovės nuostolių, sudarančių 93 284 Eur skirtumą, t.y. skirtumą, tarp nurodytos 150 000 Eur sumos ir 60000 JAV dol. (t.y. 56 716 Eur sumos), kuriai patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas (2005-06-11 c.b. 2-208-450/2015).

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.

Akivaizdu, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011). Šiuo atveju apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie galimų nuostolių dydį, todėl toks prašymas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirąjame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė