- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- TA-537-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01670-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrinio padalinio Vilniaus kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas Vilniaus PN, nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas)), (toliau – ir atsakovas) 11 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. jam nebuvo užtikrintos saugios kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė smurtą, nors apie konfliktinę situaciją buvo raštu informavęs kalinimo įstaigos direktorių. Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. spalio 14 d. nutarimu jis buvo perkeltas iš 2 sekcijos Nr. 201 į 7 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 403. Po perkėlimo naujoje bausmės atlikimo vietoje kalintys asmenys pradėjo grasinti, kad, jei pareiškėjas nepersikels iš būrio Nr. 7, panaudos prieš jį fizinį smurtą. Apie tai pareiškėjas nedelsdamas informavo pareigūnus, kurie informaciją perdavė budinčiam direktoriaus padėjėjui, kuris atėjo į 7 būrį išsiaiškinti aplinkybių bei liepė pareiškėjui raštu surašyti paaiškinimą. Pareiškėjas nedelsdamas taip ir padarė, paaiškinime nurodė, kad jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus ir 48 valandoms buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.
1.2. Pirmą parą jis buvo laikomas priėmimo paskirstymo punkte, kuriame nėra nei langų, nei lovos, nei rozetės. Vėliau buvo patalpintas į kamerą Nr. 2, tuomet dar kartą buvo iškviestas ir paprašytas parašyti tokį patį paaiškinimą bei informuotas, kad jam joks pavojus negresia, todėl jis gali grįžti į 7 būrį. Kitą dieną, t. y. 2021 m. spalio 16 d., apie 21 val. atėjo budintis direktoriaus padėjėjas ir paklausė, ar pareiškėjas sutinka grįžti į 7 būrį. Pareiškėjas dar kartą parašė paaiškinimą, kad sutinka grįžti į 7 būrį, tačiau pažymėjo, kad jo sveikatai ir gyvybei ten gresia pavojus. Iki 2021 m. spalio 18 d. problema nebuvo sprendžiama, o 2021 m. spalio 18 d. apie 7 val. jį išsikvietė viršininkas ir pranešė, kad dėl įvykio yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl apie 8 val. pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
1.3. Praėjus keletui dienų, 2021 m. spalio 22 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Vilniaus PN 7 būrį direktoriaus padėjėjui paaiškinus, jog problema išspręsta, tačiau, sugrįžus į paskirtas gyvenamąsias patalpas, paaiškėjo, kad problema taip ir nebuvo išspręsta. Kaliniai pareiškėjo atžvilgiu vėl pradėjo naudoti nekorektiškus žodžius ir grasinti susidorojimu. Pareiškėjas išėjo į lauką, kad jį galėtų matyti pareigūnai ir informavo juos, kad jam gresia pavojus. Tačiau pareigūnai nekreipė į jį dėmesio. Pareiškėjui grįžus į pastatą, jį užpuolė, trenkė į veidą, prakirto antakį, bėgo kraujas, todėl jis kreipėsi į pareigūnus ir paprašė nuvesti į medicinos punktą. Šio įvykio buvo galima išvengti, nes į panašią situaciją jau buvo patekęs kitas nuteistasis.
1.4. Nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. sausio 4 d. jis buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, nors pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnį nuteistasis iki bus išspręsta problema gali būti izoliuojamas ne ilgiau kaip 48 val. Laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas iki 2021 m. lapkričio 15 d., kuomet Vilniaus PN direktoriaus nutarimu buvo perkeltas į 3 aukšto 5 būrį. Pareigūnai, žinodami, kad 3 aukšte yra toleruojama subkultūra, pareiškėją ten perkėlė, nors jis, laikomas laikino sulaikymo kameroje, kas 48 val. rašė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog gali bausmę atlikti 1–3 būriuose.
1.5. 2021 m. lapkričio 15 d. jis vėl buvo užgauliojamas, todėl kreipėsi į pareigūnus, parašė paaiškinimą ir buvo patalpintas į 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus laikinojo sulaikymo kamerą Nr. 9. Praėjus kelioms dienoms pareigūnai informavo, kad yra atliekamas tarnybinis tyrimas ir pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje 48 val. Kas 48 val. jis rašydavo paaiškinimus, kad sutinka gyventi 5 būryje, tačiau ten jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus, todėl prašo perkelti į 1–3 būrius, kur galės saugiai atlikti bausmę.
1.6. 2021 m. gruodžio 17 d. jis buvo supažindintas su tarnybinio tyrimo medžiaga dėl būrio Nr. 7, kurioje pažymėta, jog pažeidimo nepadarė, kadangi patyrė fizinį smurtą. Su tarnybinio tyrimo išvada dėl 5 būrio pareiškėjas buvo supažindintas 2021 m. gruodžio 20 d. Joje nurodyta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, atsisakydamas eiti į būrį. Po supažindinimo pareigūnai informavo, kad pareiškėjui nieko negresia ir jis gali grįžti į 5 būrį, tačiau sugrįžus pareiškėją kitas nuteistasis įspėjo geruoju iš ten išeiti, nes bus blogai. Taigi, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 20 d. apie 21 val. 30 min. vėl kreipėsi į pareigūnus ir buvo izoliuotas laikino sulaikymo kameroje iki 2022 m. sausio 4 d. Už tai, jog atsisakė gyventi ten, kur jo sveiktai ir gyvybei gresia pavojus, buvo perkeltas į drausmės grupę už neva padarytus pažeidimus. Uždarius jį į laikino sulaikymo kamerą, iš jo buvo atimta teisė lankyti mokyklą, į kurią buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 1 d.
1.7. Dėl to, jog atsakovo atstovas nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų, t. y. nesiėmė veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos saugios kalinimo sąlygos, jis patyrė emocinių išgyvenimų, depresiją, fizinį smurtą, jautėsi pažemintas, prarado pasitikėjimą pareigūnais, pradėjo bijoti kitų nuteistųjų, beveik 6 mėn. geria (duomenys neskelbtini), prarado galimybę mokytis (įgyti specialybę). Pareiškėjas prašo priteisti 11 600 Eur neturtinei žalai atlyginti: 1) 2 000 Eur už prarastą galimybę tęsti mokslus; 2) 2 000 Eur už patirtą fizinį smurtą iš kito nuteistojo, kurio administracija nenustatė; 3) 7 600 Eur dėl to, kad 76 paras buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovas Vilniau PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo laikymu Vilniaus PN, bei pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo galimybė dalyvauti profesinio mokymo programoje buvo suvaržyta dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio – sistemingai daromų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų, dėl kurių Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 7-3 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ jis buvo perkeltas į drausmės grupę. Pareiškėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas nutarimus dėl jo laikinojo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, Vilniaus PN direktoriaus įsakymus dėl paskyrimo į būrį ir (arba) perkėlimo į drausmės grupę ar įstaigos direktoriaus nutarimus dėl jo nubaudimo. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Vilniaus PN (pareigūnų) galbūt neteisėtų veiksmų, nepagrįstai pareiškėją paskyrus į 7 būrį, kuriame pareiškėjas patyrė fizinį smurtą, vėliau pareiškėją paskyrus į 5 būrį, kuriame pareiškėjas negalėjo būti dėl administracijai nurodytų priežasčių, buvo priverstas atsisakyti gyventi paskirtame būryje, dėl ko pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę grupę, įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, prarado galimybę tęsti mokslus.
5. Remdamasis bylos duomenimis, teismas, be kita ko, nustatė, kad:
5.1. Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 7-379 „Dėl būrio ir miegamųjų vietų nuteistiesiems paskyrimo“ pareiškėjas buvo perkeltas iš būrio Nr. 2 201-osios gyvenamosios patalpos 3 miegamosios vietos į 7 būrio 403 gyvenamosios patalpos 2 miegamąją vietą. Kaip galima suprasti iš minėto įsakymo turinio, pareiškėjas iš 2 būrio į 7 būrį buvo perkeltas, įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatytus kriterijus (nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines bei kitas asmenines savybes) bei atsižvelgiant į Patariamosios komisijos 2021 m. spalio 13 d. protokolą Nr. 1-236. Priėmus įsakymą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją ir pranešė apie jam 7 būryje gresiantį pavojų, todėl 2021 m. spalio 14 d. apie 21 val. 30 min. buvo izoliuotas ir laikomas laikino sulaikymo kameroje. Vėliau pateikė paaiškinimą ir buvo informuotas, kad dėl jo yra atliekamas tyrimas, o kai bus priimtas sprendimas, bus priimtas naujas nutarimas dėl jo perkėlimo. Pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. buvo grąžintas į 7 būrį ir apie 18 val. sumuštas kitų nuteistųjų, kurių pareiškėjas negalėjo įvardinti.
5.2. Byloje pateikti duomenys: Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-01112-21), 2021 m. spalio 22 d. įrašas pareiškėjo sveikatos istorijoje, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) 2021 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 1S-3794 ,,Dėl informacijos pateikimo“, Vilniaus PN 1-ojo SVS 2021 m. gruodžio 16 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-4196 ,,Dėl nuteistojo M. P. galimo drausmės pažeidimo“, patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. 7 būryje patyrė fizinį smurtą.
5.3. Vilniaus PN direktorius 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 7-425 ,,Dėl būrių ir miegamųjų vietų nuteistiesiems paskyrimo“ 2.6 papunkčiu perkėlė pareiškėją iš būrio Nr. 7 403 gyvenamosios patalpos 2 miegamosios vietos į būrio Nr. 5 311 gyvenamosios patalpos 2 miegamąją vietą. Bylos duomenys, t. y. pareiškėjo paaiškinimai, Vilniaus PN pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei nutarimai patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė gyventi paskirtame būryje Nr. 5. Pareiškėjas savo atsisakymą motyvavo tuo, kad būryje Nr. 5 laikomi nuteistieji yra nusiteikę priešiškai pareiškėjo atžvilgiu ir gali su juo susidoroti, todėl prašė jį perkelti į būrius Nr. 1–3, kur jis galėtų saugiai atlikti bausmę. Dėl pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių buvo atliktas tyrimas. Kalėjimų departamento KŽV Kriminalinės žvalgybos skyrius (toliau – ir KŽS) 2021 m. gruodžio 13 d. KŽS viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. LV-5810 ,,Dėl nuteistojo M. P.“, kuriame nurodė, jog KŽS objektyvių ir pagrįstų duomenų apie galimas grėsmes pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, jam būnant 5 būryje, negavo. Atsižvelgiant į galbūt 5 būryje pareiškėjui gresiantį pavojų, Vilniaus PN 1-ojo SVS specialistas atliko tarnybinį patikrinimą ir 2021 m. gruodžio 20 d. surašė tyrimo išvadą Nr. 14-4233 ,,Dėl nuteistojo M. P. galimo drausmės pažeidimo“, kurioje buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1–2 dalis bei 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimus. Kadangi atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus, nepagrįstai teigė, kad jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, nepagrįstai atsisakė gyventi paskirtame 5 būryje, jam už tai Vilniaus PN direktoriaus nutarimais buvo skirtos šios drausminės nuobaudos: 2021 m. gruodžio 23 d. – papeikimas; 2021 m. gruodžio 23 d. – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 2021 m. gruodžio 30 d. – papeikimas.
6. Įvertinęs BVK 70 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, byloje pateiktus duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN direktorius, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, priėmė įsakymus dėl pareiškėjo perkėlimo į 5 ir 7 būrius. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų įsakymų turinio matyti, kad juos priimant buvo vertinamas pareiškėjo elgesys ir jo daroma įtaka kitiems nuteistiesiems, taip pat buvo laikomasi įstatymuose nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jis net 76 paras buvo neteisėtai laikomas laikino sulaikymo kameroje. Teismas nurodė, jog BVK 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. ne kartą raštu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su paaiškinimais, teigdamas, kad jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus tiek 7 būryje 7, tiek ir 5 būryje. Vilniaus PN buvo imtasi organizacinių veiksmų, skirtų išsiaiškinti pareiškėjo paaiškinimuose apibūdinamą situaciją. Taip pat, reaguojant į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus ir siekiant užtikrinti jo saugumą bei vidaus tvarką, Vilniaus PN pareigūnai priėmė ne vieną nutarimą, kuriame nutarė izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų. Kaip matyti iš nutarimų turinio, pareiškėjui pateikus vis naują paaiškinimą, būdavo priimamas naujas nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjas būdavo izoliuojamas ne daugiau kaip 48 valandoms.
8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jį perkėlus į 7 būrį jis patyrė fizinį smurtą, kurį jam sukėlė nenustatytas nuteistasis, teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. buvo atvestas apžiūrai dėl sumušimo žymių (pareiškėjo teigimu, trenkė kitas nuteistasis). Įraše užfiksuota, kad matosi dešinio skruosto sumušimas ir paraudimas, dešinio antakio apie 3 mm įbrėžimas, todėl duotas šaltas kompresas, uždėtas tvarstis. Kalėjimo departamento KŽV Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies, nenustačius Vilniaus PN pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo požymių, atsisakyta pradėti. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad 7 būryje jo sveikatai ir (ar) gyvybei gresia pavojus. Siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą, jis kurį laiką buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, tačiau kai tik jį ir vėl grąžino į paskirtą 7 būrį, 2021 m. spalio 22 d. pareiškėjas buvo sumuštas.
9. Teismas vertino, kad, nors pareiškėjas negalėjo įvardinti konkrečių asmenų, kurie panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 7 būryje patyrė fizinį smurtą. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai. Jeigu nuteistųjų apsauga būtų efektyvi, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjas nebūtų patyręs fizinio smurto (sumušimo), todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir kilusių padarinių – pareiškėjo patirto fizinio smurto ir kūno sužalojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos veiksmų, atlyginimą.
10. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų inicijavęs muštynes, konfliktavęs su kitais nuteistaisiais ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo patirtą sužalojimą patvirtinta į bylą pateikti duomenys iš asmens medicininės kortelės. Vilniaus PN į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti aplinkybę, jog pareiškėjas galbūt pats save susižalojo, siekdamas atkreipti administracijos dėmesį dėl jo perkėlimo iš gyvenamojo 7 būrio į kitą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo saugumo 7 būryje.
11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtai ir nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos, kai jis atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, kadangi iškilo jo gyvybei ir sveikatai pavojus, teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus PN direktorius 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 28-354 buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 28-355 skirta nuobauda – papeikimas, 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-363 skirta nuobauda – papeikimas, kadangi pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 5 būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 7-425 ,,Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ reikalavimus. Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimus Nr. 28-354 ir Nr. 28-355 teisės aktų nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau skundai buvo atmesti, nustačius, jog paskirtos nuobaudos yra adekvačios padaryto pažeidimo pobūdžiui, paskirtos laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN direktorius 2022 m. sausio 4 d. priėmė įsakymą Nr. 7-3 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, per vienerius metus buvo tris kartus skirtos nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio 1 dalyje bei į Patariamosios komisijos 2022 m. sausio 3 d. protokolą Nr. 1-1, vadovaudamasis BVK 68 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nusprendė perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Pareiškėjas dėl šio įsakymo pagrįstumo taip pat pateikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau skundas buvo atmestas, nustačius, kad įsakymas buvo priimtas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl nutarimų, kuriais jam paskirtos nuobaudos, įsakymo dėl perkėlimo į drausmės grupę ar Kalėjimų departamento priimtų sprendimų panaikinimo kreipėsi į teismą. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad teismui nėra ir nebuvo pateikęs skundų dėl nuobaudų ar įsakymo dėl perkėlimo į drausmės grupę teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. sausio 4 d. ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 5 būryje. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo minėtu laikotarpiu teikti paaiškinimai, Vilniaus PN pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nutarimai dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų. Tos aplinkybės, jog jis atsisakė eiti gyventi į 5 būrį nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Vilniaus PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 5 būryje priežastį nurodė, tai, kad ten atlikti bausmę yra nesaugu, yra pavojus jo sveikatai ir gyvybei, tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Tai patvirtina Kalėjimų departamento KŽV KŽS 2021 m. gruodžio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-5810 ,,Dėl nuteistojo M. P.“, kuriame nurodyta, jog KŽS objektyvių ir pagrįstų duomenų apie galimas grėsmes pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, jam būnant 5 būryje, negavo.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 5 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir kad būtent 5 būryje ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Kaip matyti, Vilniaus PN administracija reagavo į pareiškėjo paaiškinimus bei siekė sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į 5 būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Vilniaus PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kalėjimų departamento KŽV KŽS pareigūnas.
14. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus vykti į 5 būrio konkrečias gyvenamąsias patalpas priežastys yra itin apibendrintos ir abstrakčios. Pareiškėjas neįvardino konkrečių nuteistųjų, kurie jam kelia grėsmę jo gyvybei bei sveikatai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, todėl pagrįstai buvo sprendžiamas jo atsakomybės klausimas.
15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 76 paras jis buvo neteisėtai laikomas izoliuotas, todėl prarado galimybę tęsti mokslus, teismas nurodė, kad BVK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga pataisos įstaigoje organizuoti nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrąjį ugdymą. BVK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Taigi, vyresnio nei šešiolikos metų nuteistojo mokymas organizuojamas pagal įstaigos galimybes, taip pat atsižvelgiant į BVK 70 straipsnyje įtvirtintus nuteistųjų atskiro ir izoliuoto laikymo principus. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 13 d. profesinio mokymo sutartis patvirtina, jog pati teisė mokytis pareiškėjui nebuvo suvaržyta, kadangi jis realizavo šią teisę, pasirašydamas profesinio mokymo sutartį. Nors, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir apsaugoti pareiškėją, jis ne kartą buvo izoliuotas, o vėliau už skirtas nuobaudas perkeltas į drausminę grupę, todėl negalėjo tęsti mokslų, tačiau, teismo vertinimu, tai įvyko ne dėl to, jog Vilniaus PN atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN teisės aktais nėra įpareigota užtikrinti kiekvieno, izoliuotai laikomo, vyresnio nei šešiolikos metų nuteistojo individualaus dalyvavimo pataisos įstaigoje vykdomose mokymo programose ir užsiėmimuose. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vilniaus PN nėra atsakinga už tai, jog pareiškėjas prarado galimybę tęsti mokslus, todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip neužtikrinantys pareiškėjo teisės į mokslą.
16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pagrįstais pripažįstami pareiškėjo teiginiai dėl saugių kalinimo sąlygų (2021 m. spalio 22 d. grąžinus pareiškėją į 7 būrį jis buvo sumuštas) neužtikrinimo, o kiti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 247 straipsnis). Nustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtas sveikatos sužalojimas bei skunde nurodomi kiti psichologinio pobūdžio išgyvenimai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima vertinti jo nurodyta 2 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina suma yra 200 Eur, kuri pareiškėjui priteistina iš atsakovo atstovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
III.
17. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
17.1. 2020 m. gruodžio 29 d. jis buvo atvežtas į Vilniaus PN ir pakeltas gyventi į 2 būrio gyvenamą patalpą Nr. 201. Dėl nesuprantamu priežasčių pataisos įstaiga pareiškėją 2021 m. spalio 14 d. perkėlė gyventi į 7 būrį. Pareiškėjui persikėlus gyventi į 7 būrį jam buvo pagrasinta susidorojimu ir liepta išeiti, ką pareiškėjas ir padarė. Pataisos įstaiga izoliavo pareiškėją ir, kaip pati teigia, po kurio laiko pareiškė pareiškėjui, kad keltis į būrį gali ir jam pavojus negresia. Pareiškėjas parašė, kad sutinka keltis į 7 būrį, tačiau pažymėjo, kad jo sveikatai ir gyvybei ten gresia pavojus. Šiuo atveju pareiškėjas patikėjęs pataisos įstaigos pareigūnų žodžiais vėl grįžo į 7 būrį, kur tą pačią dieną patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Tai patvirtina byloje esantys duomenys. Pataisos įstaiga perkėlė pareiškėja gyventi į 5 būrį, kuriame jis taip pat patyrė grasinimų susidoroti, jei kelsis gyventi į šį būrį, ko pasėkoje pareiškėjas buvo izoliuotas. Tai, kad kiti nuteistieji 5 būryje grasino susidorojimu, pareigūnams paliudijo ir du nuteistieji, tačiau jų paliudijimai buvo vertinami kritiškai. Kadangi pareiškėjas nesikėlė į 5 būrį, jam skyrė drausminę nuobaudą. Paaiškinime jis parašė, jog sutinka keltis į 5 būrį, tačiau šiame būryje jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Pati įstaiga jo neperkėlė, bet traktavo, kad jis atsisakė keltis. Jis nenurodė asmenų, kurie jam grasino, ir nenurodė asmens, kuris jį sumušė, nes kaip jis galėjo nurodyti asmenis ir rizikuoti savo gyvybe, jei pataisos įstaiga ir taip jam neužtikrino saugumo. Kas būtų garantavę, kad pasakęs, kas jį sumušė, ir kas jam grasino, jis nebūtų sulaukęs rimtesnių pasekmių iš tų pačių nuteistųjų. Jis akivaizdžiai pamatė, kad pataisos įstaiga nesugeba jam sukurti saugios aplinkos.
17.2. 2 būryje gyveno nuteistieji, kurie priklausė vadinamai „Nuskriaustųjų“ kastai. 7 ir 5 būriuose gyveno nuteistieji, kurie priklausė vadinamai „Bachūrų“ kastai. Pagal galiojančias nerašytas subkultūros taisykles kurios pataisos įstaigai yra labai gerai žinomos „Nuskriaustųjų“ kastos nuteistieji negali atlikti bausmę kartu su „Bachūrų“ kastos nuteistaisiais apgyvendinant juos vienoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas nurodė, jog jis nori keltis gyventi į 1 arba 3 būrį. Europos kalinimo įstaigų taisyklių skiltyje „Skirstymas ir apgyvendinimas“ 18.7 punkte aiškiai nurodoma, kad, jei kaliniai apgyvendinami kartu su kitais kaliniais, tai pagal galimybes jie turėtų turėti pasirinkimą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo atimta teisė pasirinkti, nors jis išreiškė norą gyventi būtent 1 arba 3 būryje.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Šiuo atveju taikytinos Konvencijos 3 straipsnio nuostatos, pagal kurias niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencijos 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Pareiškėjas neturėjo teisės į saugumą, jam nebuvo sudarytos sąlygos bausmę atlikti saugiai. Vietoje to, kad apsaugotų žmogaus gyvybę, pataisos įstaigos pareigūnai pirma leido patirti fizinį ir psichologinį smurtą, o vėliau dar ir nubaudė pareiškėją, kad šis nesikėlė į būrį bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos.
17.4. Perkėlus į drausmės grupę, jam buvo atimta teisė į mokslą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konvencijos 2 straipsniui, Europos kalinimo įstaigų taisyklių 28.3 punktui. Pataisos įstaiga privalėjo sudaryti visas įmanomas sąlygas tęsti mokomąją veiklą, o ne ją uždrausti.
17.5. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad jis kreipėsi į psichiatrą, jam buvo paskirti raminamieji, kuriuos jis vartoja iki dabar. Patirtas potrauminis stresas paliko išliekamąjį reiškinį – kalbos sutrikimą. Visi patirti negatyvūs reiškiniai pareiškėjui sukėlė stiprių emocinių, dvasinių, psichologinių išgyvenimų. Visos aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas, yra įrodytos. Teismas privalėjo išsamiai ir objektyviai ištirti pateiktus įrodymus, atsiliepimus ir atsikirtimus. Teismas privalėjo remtis visais galiojančiais įstatymais ir būti aktyvus nagrinėjant bylą.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas (buvęs pavadinimas – Vilniaus PN) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad apeliantas iš esmės nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamumą. Apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra nurodomi iš esmės abstraktūs teiginiai bei nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo saugumo 7 būryje (2021 m. spalio 22 d. grąžinus pareiškėją į 7 būrį jis buvo sumuštas), todėl priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kartodamas skunde nurodytas aplinkybes, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei priteistu neturtinės žalos dydžiu.
22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, be kita ko, aplinkybes dėl pareiškėjo perkėlimo į 5 būrį, laikymo laikino sulaikymo kameroje, nuobaudų skyrimo, perkėlimo į drausmės grupę, galimybės tęsti mokslus bei atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl minėtų nusiskundimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą kitaip vertinti jo nusiskundimus nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad iš jo buvo atimta teisė pasirinkti gyventi 1 arba 3 būryje, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų skirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020; ir kt.). Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo perkėlimas į kitą gyvenamąją patalpą turėjo būti derinamas su juo, yra nepagrįsti.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (2021 m. spalio 22 d. grąžinus pareiškėją į 7 būrį jam nebuvo užtikrintas saugumas ir jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų), pareiškėjo patirto sveikatos sužalojimo pobūdį (dešinio skruosto sumušimas ir paraudimas, dešinio antakio apie 3 mm įbrėžimas, todėl duotas šaltas kompresas, uždėtas tvarstis), skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu po minėto įvykio 2 kartus (2021 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d.) kreipėsi į psichiatrą, kuriam skundėsi (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinusi teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, todėl didintinas iki 400 Eur.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai ir nepatogumai šiuo atveju nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma (iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už patirtą fizinį smurtą iš kito nuteistojo, kurio administracija nenustatė).
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, priteisiama 400 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.