Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-455-1057/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
1-455-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35011-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-455-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35011-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei, Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorams Jūratei Karčinskienei, Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam V. M.,nukentėjusiajai E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja bei lankytis jos gyvenamosios vietos adresu;

2. 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskiriant 30 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 20 parų arešto bausmės;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y. jis 2017 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė savo sugyventinei E. K. tris smūgius į skruostikaulius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu priėjo prie sugyventinės E. K., tyčia kumščiu sudavė pastarajai kelis smūgius į galvos sritį, E. K. nugriuvus, pasiėmė diržą su sagtimi, kuriuo mušė E. K. suduodamas daugybę smūgių jai į įvairias kūno vietas padarydamas E. K. kairio skruostinio lanko lūžį, kaktos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį ryškiu minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir išorinėje kairės ausies landoje, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje – smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad E. K. atėjo pas jį 2017 m. liepos 5 d. Ji turi raktus nuo kaltinamojo buto, pabuvo pas jį porą dienų. Jie draugauja, nėra sugyventiniai. E. išėjo ir sekmadienį grįžo primušta. Prašė leisti pabūti kelias dienas, nes nenori mamai tokia rodytis. Ji buvo pas kaltinamąjį namuose, po to kokį trečiadienį ar ketvirtadienį apsipyko ir ji išėjo. Nukentėjusiosios nemušė. Ji sakė su nepažįstamu vyru kažkur girtuokliavo per naktį. Ji pabūna ir išeina, su kaltinamuoju pastoviai kartu negyvena. Tarp jų yra artimi santykiai, jie kartu geria. Ji sumušta sakė, kad skauda dėl to kaltinamasis pirko vaistų. Ji buvo pikta ant kaltinamojo, nes jis ją išvarė. Ji girta nuėjo ir davė tuos parodymus. Atsakydamas į teismo klausimus, parodė, jog su nukentėjusiąja pažįstami pusantrų metų, nuo 2016 m., susitinka išgerti; bendro ūkio neveda; butas priklauso kaltinamajam. Ji pastoviai negyvena, išeina pas mamą ir vėl ateina. Geria ir valgo už jo pinigus: „iš jo kišenės bendrai“. Liepos 5 d. su ja visai nesipyko. Nukentėjusioji liepos 9 d. atėjo, dar dvi dienas pabuvo ir tada susipyko. Diržu su sagtimi nemušė. Ji supyko dėl to, kad ją išvarė. 2016 m. teistas dėl kitos sugyventinės. Dabar nuketėjusioji ateina, išeina, jie kartu pastoviai nebuvo. Prieš tai ji nebuvo sumušta. Liepos 9 d. atėjo pas jį su sumuštu veidu. Tada pagėrė, susipyko ir ji išėjo. Sumušimai buvo veido srityje (2 t., b. l. 30-31, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis kažkur tai 2016 m. lapkritį susipažino su E. K.. Jie kartu negyveno ši pas jį retkarčiais tik pernakvodavo ir tiek. E. niekur nedirba, o jis kiekvieną dieną išeina į darbą ir tik vakare grįžta. E. geria beveik kiekvieną dieną. Ją visi pažįsta „Naktidoje“, tiek padavėjai, tiek klientai. Kol jis su šia draugavo tai pastaroji ir neidavo į „Naktidą“, nes jis duodavo išgerti. Jis kiekvieną dieną su E. vakarais gėrė kai grįždavo iš darbo. Jis jau dabar nepamena ar liepos 6 d. ar tai kitą dieną E. pas jį namo atėjo su sumuštu veidu (veidas visas buvo ištinęs). Jis E. klausė, kur susimušė taip veidą, o ši jam pasakė, kad nepamena. Liepos 8 d. vakare E. iš jo išėjo ir visą naktį negrįžo, atėjo pas jį tik sekmadienį ryte pagėrusi. Kur ši buvo, jis nežino. Jis su E. visą dieną gėrė. E. jo paprašė, kad liktų pas jį, kol veidas sugis. V. M. sutiko. 2017 m. liepos 10 d. ryte apie 06.30 val. jis išėjo į darbą, o E. paprašė, kad jis šią užrakintų namie, ji niekur neis, nes būna, kad jis išeidamas šiai palieka raktus nuo buto. Vakare jis atėjo iš darbo, atnešė bambalius alaus, bet kiek nepamena. Su E. toliau gėrė. Jis šios paklausė gal kokių vaistų nupirkti vaistinėje, ši pasakė, kad taip. Jis nuėjo į „Iki“ parduotuvę į vaistinę, bet ji buvo uždaryta, nes buvo jau apie 20.30 val. Atėjo namo ir jie abu toliau gėrė. Jam kitą dieną nereikėjo į darbą. Atsikėlė, išgėrė. Vėliau E. jo paprašė, kad jis nueitų į bankomatą ir pažiūrėtų ar jai pervesti pinigai, nes prieš tai 5 dienas dirbo „Maximoje“, o po to užgėrė ir ją atleido. Nuėjo į „Norfą“ Justiniškėse, „SEB“ bankomate patikrino E. kortelę, buvo 101 euras, jis nuėmė 100 eurų. Vaistinėje „Norfos“ parduotuvėje jis E. nupirko tepalo, kad ant veido mėlynės praeitų, o prie namų savo „Ikiuke“ vaistinėje pirko „Ketanovo“ nuo skausmo. E. jam nesiskundė, kad jai galvą skauda. Siūlė greitąją iškviesti, o ši jam sakė, kad nėra drausta, dar reikės mokėti už gydymą. Jis atnešė dar du butelius degtinės ir begeriant jis su E. susibarė, nes ji pradėjo reikalauti pusės sumos, kurią jis nuėmė nuo jos kortelės (kai atėjo pas save namo E. iš karto jos kortelę atidavė). Jis šiai pasakė, kad per 7 mėnesius jis daugiau išleido pinigų, valgė pas jį, gėrė, rūkė, jis viską už savo pinigus pirkdavo. Jie susipyko, jis E. pasiuntė ant trijų raidžių ir ši išėjo namo. Vėliau jam E. sesuo pradėjo rašinėti žinutes, kad jam parodys, nuims abdukciją, pasodins jį. Jie žinojo, kad pas jį yra 1 metų laisvės apribojimas. E. jis visai nemušė, o kas ją sumušė jis nežino (b. l. 40). Papildomai apklaustas V. M. patvirtino ankstesnius parodymus (b. l. 47, 49).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji su kaltinamuoju yra draugai, jis jos nemušė. Sumušė kitas asmuo. Sutiko nepažįstamą asmenį, jis pasiūlė išgerti su juo kartu, vėliau susipyko ir jis nukentėjusiąją sumušė. Jai buvo gėda, kad sumušė nepažįstamas asmuo. Su V. M. kartais išgeria. Kaltinamasis V. M. jos nei mušė, nei skriaudė. Ją sumušė nepažįstamas asmuo, po ko ją paguldė į ligoninę. Kaltinamąjį pažįsta apie 1,5 metų, t. y. nuo 2016 m. žiemos. Su juo susitinka, pabendrauja. Susitinka kartą, du kartus per mėnesį. Ji gyvena ir pas mamą, ir pas tėtį. Tačiau daugiau gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Rašyti pareiškimą privertė mama ir sesuo. Pati nebūtų kreipusis į policiją. Sesuo padėjo raštu surašyti pareiškimą. Nukentėjusioji diktavo tekstą, o sesuo rašė pagal jos žodžius pareiškimą. Kaltinamasis nėra sugyventinis, o draugas. Kai eidavo pas kaltinamąjį, šeimai sakydavo, jog eina pas draugą. Pas kaltinamąjį gyveno iš jo lėšų. Grįžta pas mamą, dažniausiai ten ir gyvena. 2018 m. birželio 19 d. buvo rasta pas kaltinamąjį, nes buvo pas jį palikusi skėtį, su kaltinamuoju kartu atvyko į teismą. Pareikšimo rašyti nuvyko 2017 m. liepos 12 d. Sumušta buvo iš liepos 8 d. į 9 d. Tą naktį buvo mušama vieną kartą pas nepažįstamąjį bute. Neįsiminė nei laiptinės, nei buto. Buvo išgėrusi. Nepažįstamojo atpažinti negalėtų. Liepos 9 d. buvo pas V. M. Pas jį atėjo vakare. Ją sumušė nepažįstamojo bute paryčiais. Visą dieną būdama sumušta prabuvo pas nepažįstamąjį, jie išgėrinėjo. Pas V. M. atėjo 9 dieną. Sužalojimai buvo ant veido, padaryti kumščiu. Kumščiu buvo smūgiuota į veido, galvos sritis. Ją mušė ir stovinčią, ir gulinčią, ir sėdinčią. Bandė gintis, tačiau jis buvo stipresnis. Nepamena, kiek buvo smūgių. Atėjusi pas V. M. papasakojo, kas įvyko, kad gėrė su nepažįstamu. V. M. ėjo į vaistinę ir norėjo kviesti greitąją, tačiau nukentėjusioji to nenorėjo. Ji ėjo pas mamą liepos 10 d. Buvo pas mamą ir po dviejų dienų kreipėsi į policiją. Mamai papasakojo, kad ją sumušė V. M. Buvo gėda pasakyti, kad sumušė nepažįstamas asmuo. Nukentėjusioji iš viso nenorėjo rašyti pareiškimo, bet ją paguldė į ligoninę. Mamai pasakė, kad V. M. sumušė. Sesei irgi tą patį pasakė. Važiavo į policiją su sese. Policijai pasakė tai, kas parašyta, t. y., kad V. M. sumušė. Lazdynų ligoninėje niekas neklausė dėl sumušimų. Pasakė, kad išgėrinėjo ir jog draugas sumušė, o ne pažįstamas. Apkalbėjo žmogų. V. lyg ir pasakojo, kad jis turi teistumą. Kadangi kaltinamasis nusiėmė pinigų nuo nukentėjusiosios kortelės, todėl ji šitaip apkalbėjo, kadangi jis negrąžino pinigų. Palatos draugėms pasakė, kad draugas taip padarė, tačiau jos daugiau tuo nesidomėjo. Išleista iš ligoninės nuvyko pas mamą. Nepamena, kada susitiko su V. po išėjimo iš ligoninės. Po to įvykio su V. kalbėjosi, sakė, kad jį apkalbėjo, jog nurodė, kad būtent jis sumušė. Jis dėl to ant nukentėjusiosios pyktelėjo. Jis pasakė nukentėjusiajai, kad ji pasielgė negražiai. Jis nukentėjusiajai neliepė kaip nors elgtis. Jis tiesiog pasakė, jog negražiai pasielgė. Nukentėjusioji jo atsiprašė. Ji iš po ligoninės grįžo pas mamą. V. nėra grasinęs jai ar jos mamai. Pamena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie surašyti pagal jos žodžius. Ji apkalbėjo žmogų, dėl to atsiprašo. Tuo metu davė neteisingus parodymus. Visi sužalojimai jos atžvilgiu buvo padaryti iš liepos 8 d. į liepos 9 d. Tai buvo vienas atvejis, kai ją vieną kartą sumušė, daugiau jos niekas nesužalojo. Ligoninėje jai sveikata pagerėjo (2 t., b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant pirminę apklausą nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2017 m. liepos 5 d. ji buvo pas sugyventinį V. M. namie, adresu (duomenys neskelbtini). Jai pasakojant apie savo gyvenimą, šiam sukilo pavydo ir pykčio priepuolis ir pastarasis priėjęs prie jos tris kartus trenkė iš kumščio į skruostikaulius, po ko ji pajautė fizinį skausmą ir jai pamėlynavo veidas. Į policiją nesikreipė, nes jam atleido. 2017 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. vėl buvo pas sugyventinį V. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jai bešnekant su pastaruoju, šis vėl supyko dėl jų pokalbių ir priėjęs trenkė jai kelis kartus iš kumščio į galvos sritį, po ko ji pakrito ant žemės. Po to V. M. pasiėmęs diržą su sagtimi, mušė daugybę kartų per kojas, rankas, pilvą. Taip pat kelis kartus iš kojos spyrė jai į nugarą. Po šių smūgių jai nuskilo dantis, ištino ir pamėlynavo veidas, kitos kūno dalys. Ji patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Po šio įvykio policijos nekvietė, nes neturėjo telefono, kurį buvo atėmęs pats sugyventinis. 2017 m. liepos 11 d. apie 21.00 val. ji išėjo iš sugyventinio ir nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Savo sugyventinio bijo, nes smurtas gali ir toliau kartotis. Jis nuolatos grasino jai ir jos šeimai, jeigu ji kreipsis į policiją. Sugyventinis, kiek žino, šiuo metu dirba nelegaliai statybose, kur jis gali būti pasakyti negali (1 t., b. l. 11).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad nori pranešti, kad 2017 m. liepos 5 d. ją sumušė ne V. M., kaip nurodė savo ankstesnės apklausos metu, o visiškai kitas jai nepažįstamas vyras. Vyro nei apibūdinti nei atpažinti negali, nes įvykio metu buvo išgėrusi. Įvykio aplinkybes aiškinti atsisako, aplinkybių gerai ir neatsimena. Dėl sumušimų niekam pretenzijų neturi, į teismo medicininę ekspertizę ji nesikreipė, nors siuntimas jai ir buvo duotas. Nesikreips, nes nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Kreipėsi į policiją, nes prieš tai susipyko su V. M. ir kažkodėl pagalvojo, kad tai būtent šis ją sumušė. Ligoninėje po gydymo jos savijauta pagerėjo, ji pradėjo blaiviai mąstyti ir prisiminė, kad sumušė ją ne V. V. apkaltino ne tyčia, jai tiesiog buvo sumušta galva ir pati negalvojo ką sakė, dėl to labai apgailestauja. Dėl jos sumušimų niekam pretenzijų neturi, prašo tyrimo toliau neatlikinėti ir jį nutraukti (1 t., b. l. 12).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad V. M. yra jos geras draugas, su juo susitikinėja, dažnai bendrauja ir kartais nakvoja jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie nėra sugyventiniai, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Kai būna pas V., kartais gamina maistą iš maisto produktų, kuriuos randa V. šaldytuve. 2017 m. liepos 9 d. atėjo pas V., atėjo jau sumušta jai nepažįstamo vyro (sumušta nepažįstamo vyro buvo 2017 m. liepos 5 d.), tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių tarpusavio santykių, po kurio ji supykusi išėjo, tačiau tą pačią dieną vėl atėjo pas V., jie susitaikė. 2017 m. liepos 9 d. V. jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. 2017 m. liepos 11 d. taip pat buvo pas V. svečiuose, po ko pabuvusi tiesiog išėjo (1 t., b. l. 13).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina visiškai. Buvo priėmime, po to buvo pacientės gydytoju. Buvo akivaizdu, kad sumušimai ne tos paros. Intervencinių nereikėjo, buvo medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 31)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. duodamas parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paaiškino, kad dirba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) gydytoju. 2017 m. liepos 14 d. jis dirbo ligoninės priėmimo kambaryje. Dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, į ligoninę atvyko E. K.. Jos veidas buvo ypatingai stipriai sumuštas. Moteris labai nenoriai paaiškino, kad ją prieš kurį laiką sumušė jos draugas, sugyventinis, kurio nei vardo nei pavardės ši neminėjo, po ko tas pats draugas ją kurį laiką laikė bute ir nelaido išeiti, todėl ši negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą anksčiau. Moteris kalbėjo labai nenoriai. Moterį lydėjo kita moteris. Abi ligoninėje priėmimo dieną elgėsi nemandagiai, įžeidinėjo personalą. E. K. buvo paguldyta į ligoninę, jis buvo jos ir palatos gydytoju. Kol E. K. gulėjo ligoninėje, nematė kad šią kas nors lankytų. Pas jį dėl E. K. sveikatos pasiteirauti taip pat niekas iš jos giminės ar draugų nesikreipė (1 t., b. l. 74).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, jog sesę nuvežė į ligoninę praeitų metų liepos mėnesį. Veidas buvo sumuštas, ji blogai jautėsi. Ji sakė, kad ją primušė. O kas, nesakė, liudytoja tų žmonių nepažįsta. Su seserimi nėra artimo bendravimo. Liudytoja nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten lydėjo nukentėjusiąją. Jos veidas buvo sumuštas, ištinęs, ji dėl to prastai matė. Ji nepasakojo, kas ją sumušė. Žino, kad nukentėjusioji bendrauja su žmogumi, jo vardo, pavardės nežino. Nukentėjusioji asmens neįvardino. Iš pradžių važiavo į policiją. Buvo tokia kalba ar reikėtų į policiją, ar nereikėtų. Liudytoja pasakė, kad gali padėti, liudytoja ją visur palydėjo. Ligoninėje ilgai užtruko jos apžiūra. Rūpinosi, kad ją paguldytų, kad ji gautų gydymą. Ar nukentėjusioji buvo sumušta iki praeitų metų liepos nežino. Pavardės M. neprisimena. Tada, kai davė parodymus gal geriau prisiminė. Ką sesuo pasakojo, tą pasakė (2 t., b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad su sese E. K. apie 6 mėnesius nebendravo dėl asmeninių priežasčių, todėl apie jos gyvenimą beveik nieko nežino. 2017 m. liepos 11 d. antroje dienos pusėje jai paskambino mama E. V. ir pranešė, kad E. atėjo pas ją į namus labai stipriai sumušta. 2017 m. liepos 12 d. liudytoja atvyko pas mamą, paėmė E. ir nuvažiavo į policiją, kur E. surašė pareiškimą. Ji suprato iš E. žodžių, kad ją sumušė jos tuometinis draugas V. M. E. sakė, kad sumušta buvo du kartus, konkrečiai datų, kada būtent buvo sumušta ir visų aplinkybių bei smulkmenų E. jai neminėjo. Tą dieną liudytoja apie tą jos draugą V. M. ir išgirdo pirmą kartą, nes iki tol net nežinojo su kuo nukentėjusioji bendrauja. Policijos komisariate E. buvo duotas siuntimas į teismo medicininę ekspertizę, kur jos nuvyko 2017 m. liepos 14 d. Jiems atvykus E. ekspertai net neapžiūrinėjo, iš karto nusiuntė į ligoninę, po ko jos su E. nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur E. tą pačią dieną buvo paguldyta į neurochirurginį skyrių. Kol E. gulėjo ligoninėje, lankė ją vieną kartą, kalbėjo apie jos sveikatą, apie gydymą. Apie V. M. ši nieko neminėjo, o ji ir neklausinėjo. E. minėjo tik tai, kad tuo metu kai pasižiūri į veidrodį, jai kyla neigiamos emocijos. E. visai nenori nieko pasakoti apie paskutiniuosius savo gyvenimo įvykius. 2017 m. liepos 8 d. liudytojai į mobilų telefoną skambino vyras, kuris prisistatė V., skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad jos sesę E. sumušė kažkokie jo pažįstami asmenys, dėl ko sumušė, kada sumušė ir kur ji iš pastarojo žodžių taip ir nesuprato. Ji dėl to daugiau nieko nesiaiškino, 2017 m. liepos 9 d. V. jai vėl paskambino ir liudytoja šiam pasakė, kad mano, jog tai būtent jis sumušė sesę ir dabar nori kažkaip išsisukti. V. jai kažką atsakė, ką būtent neatsimena ir jų pokalbis nutrūko. Daugiau apie E. sumušimo aplinkybes nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. parodė, kad E. K. yra jos dukra. Ji susiėjo su V. M. gyventi. Iki tol gyveno pas liudytoją, bet susirado draugą ir pradėjo ten gyventi. Sakė, kad jis ją pakvietė ir jie kartu gyvens. Kai nukentėjusioji pradėjo pas kaltinamąjį gyventi, pradėjo gerti be saiko. 2017 m. liepos 10 d. 23.00 val. atbėgo pas liudytoją visa sudaužyta. Jos veidas buvo juodas ir gumbuotas. Nesimatė nei akių, nei lūpų. Iš vienos akies plyšelio kažkas varvėjo. Iš antakio bėgo kraujas. Liepos 12 d. grįžo jos sesuo iš darbo ir liudytoja paprašė kitos dukters, kad ją nuvežtų į komisariatą. Iš komisariato nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur ji gulėjo visą savaitę. Galvoje buvo krešuliai. Buvo labai sudaužyta. Grįžo po savaitės apsigydžiusi. V. M. nukentėjusiajai skambinėjo. Jis jai grasino, kad ją užmuš, invalide padarys. Jis ir liudytojai paskambina 10.00-11.00 val. vakaro, terorizuoja liudytoją, jeigu E. būna pas liudytoją iš jo pabėgusi. 2018 m. vasario 12 d. atbėgo be batų, be striukės, tada buvo iškviesta policija iškvietė greitąją, ligoninėje ją vėl jai susiuvo galvą ir paleido namo. Jis pagrasino, kad jeigu dabar jį nubaus, tai sulaužys abi kojas ir artimiesiems atsilieps tai. Nukentėjusioji bijo šio asmens. Jis ją šantažuoja, prigrasina, įbaugina. 2016 m. gruodžio 13 d. nukentėjusioji išėjo iš namų. Esą jis pakvietė gyventi kartu. O po to jis paprašė už laikymą, maitinimą užsimokėti. Dukra gyvena pas V. M., ji ir dabar turbūt yra užrakinta. Ji neturi nei raktų. Sako, kad jis tyčiojasi iš nukentėjusiosios, sako tiek tyčiojasi, maistas neįtinka, viskas blogai ten. Kai 2017 m. liepą atėjo namo, nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė V. M. Iki to laiko ji nebuvo sumušta. Po ligoninės ji ten tebegyvena, bet atbėga kai ištrūksta. Keitė nukentėjusiajai telefonus, kad ryšį palaikyti. Jis gal sumušė liepos 5 d., nes buvo atėjęs prie liudytojos durų ir klausė; „ar E. yra pas jus“. Nukentėjusioji atėjo 10 d., kai jau išdrįso (2 t., b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. parodė, kad E. K. yra jos dukra. Apie metus laiko E. turi sugyventinį V. M., pas kurį ir gyvena, jo adreso liudytoja nežino. V. M. matė tik vieną kartą vasarą. Vasarą E. buvo stipriai sumušta. Atėjo E. pas ją į namus 2017 m. liepos mėnesį visa baisiai sumušta. E. šiaip su ja nebendrauja, nieko jai nepasakoja, nes liudytoja nepritaria jos gyvenimo būdui. Bet vėliau E. papasakojo, kad ją sumušė jos sugyventinis V. M., mušė savo bute, kelias dienas, neleido išeiti. E. buvo labai įskaudinta, įsižeidusi, su kita dukra jos nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Vėliau E. buvo paguldyta į ligoninę, kur ją lankė liudytoja ir kita dukra. V. M. nežinojo, kad E. guli ligoninėje, jos ligoninėje nelankė. Vėliau, kaip suprato, E. atleido V. M., pasakė, kad jam pretenzijų neturi. Kai E. buvo paleista iš ligoninės, kelias dienas pabuvo pas ją ir vėliau grįžo pas V. M.. Retkarčiais E. atbėga pas ją į namus pasiimti rūbų, nes E. daiktai yra pas ją. Kai ateina, būna ir neblaivi, kartais nuoga. E. dažnai vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja. V. M. ją, kaip supranta, gąsdina ir terorizuoja, todėl ji ir nusprendė vėliau atsiimti savo pareiškimą iš policijos. Taip pat V. M. E. pastoviai sako, kad ši jam skolinga, nes jis ją išlaiko, kadangi pastaroji niekur nedirba. Kai E. būna pas jį bute V. M. šiai pastoviai skambinėja, terorizuoja, kad ši grįžtų pas jį (1 t., b. l. 88).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. T. parodė, kad buvo moteris E., kuri gulėjo su ja ligoninėje. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Negali pasakyti, kad nukentėjusioji buvo labai sumušta – ji ir vaikščiojo, ir išeidavo į koridorių. Ji nepasakojo, kas ją sumušė (2 t., b. l. 34).

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, parodė, kad nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 19 d. ji gulėjo Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninėje Neurochirurgijos skyriuje palatoje Nr. 942. Palatoje gulėjo keturios: moteris vardu E., ji, T. ir N. E. veidas buvo labai sumuštas, ši buvo nekalbi, su jomis ypatingai nebendravo, apie save nieko nepasakojo. Apie savo sužalojimus E. nieko nepasakojo. Nepasakojo kas ją sužalojo, sakė tik tiek, kad turi dukrą. E. ligoninėje lankė jos sesuo, sūnėnas ir tikriausiai mama (pagyvenusi moteris). Kai pas E. ateidinėjo lankytojai, jie buvo ir palatoje ir išeidinėjo į koridorių, apie ką jie tarpusavyje kalbėjosi, nežino, negirdėjo. Nematė, kad E. lankytų koks nors vyras (1 t., b. l. 85).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. U. parodė, kad dirba slaugytoja. Ji pranešė policijai apie pacientę E. K. Galėjo būti liepos 14 d. Neatsimena kaip ji atrodė. Liudytoja ją guldė į ligoninę ir pranešė į policiją. Jei yra smurtas, ji turi paskambinti policijai ir pranešti. Kai pacientas registruojasi, užrašo, kad čia smurtas (2 t., b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. parodė, kad ji dirba RVUL priėmimo skyriuje, dirba pagal slenkantį grafiką. Kiek patikslino pagal darbo grafiką, tai 2017 m. liepos 14 d. ji dirbo su neurochirurgu. Kas tiksliai buvo tą dieną, kokie būtent buvo pacientai, ji pasakyti šiuo metu negali, nes neatsimena. Kiek peržiūrėjo dokumentus ligoninėje, tai 2017 m. liepos 14 d. ji pranešė policijai apie pacientę, kuri buvo sumušta ir dėl sumušimų atvyko pas juos į ligoninę, tačiau tos pacientės ji neatsimena, nieko apie ją papasakoti negali (1 t., b. l. 96).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad gali būti, kad atliko pirmą apklausą, kai prasidėjo pati byla. Budėjo komisariate, iškvietė, kad atėjo žmogus, nori parašyti pareiškimą. Jie asmenį nusiveda į kabinetą ir apklausia. Protokolą surašo iš apklausiamo žmogaus žodžių. Apklausia būtent tą asmenį, kuris nori surašyti pareiškimą. Šioje situacijoje, gali būti, kad sesuo buvo kartu, nuketėjusioji tuo metu net nelabai kalbėjo, buvo nepanaši į žmogų, pirmą kartą gyvenime matė taip sumuštą žmogų. Nukentėjusiosios parodymai, esantys 1 t., b. l. 11-12 surašyti iš jos žodžių. Nukentėjusioji pasirašė, kad su parodymais sutinka. Būna užrašyta, jei pasirašo kitas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. N. duodama parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, parodė, kad ji nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. gydėsi RVUL Neurochirurgijos skyriaus stacionare. Kiek pamena, be jos minėtos ligoninės palatoje gydėsi dar trys moterys. Jos visos buvo iš Vilniaus miesto. Vienos, kiek pamena, vardas buvo E., pavardės nežino. Kada tiksliai šią paguldė į jos palatą, nepamena. Matėsi, kad E. labai stipriai sumušta. Kiek joms moteris E. pasakojo, tai kad ši gyvena Vilniuje su kažkokiu vyru. To vyro vardo ir pavardės dabar nepamena. Minėtas vyras E. gyvenimo draugas pasak jos pastoviai ją ir mušė. Daugiau ši joms apie minėtą įvykį nieko nepasakojo, o ji daugiau apie įvykio aplinkybes E. neklausė. Minėtų pasakojimų metu ji tokio asmens kaip V. M. nėra paminėjusi. Pas E., kiek pamena, pastarosios aplankyti ateidavo moteris ir kartais vaikinas. Kiek joms pati E. pasakojo, tai, kad pas ją ateinantys asmenys yra jos sesuo, o minėtas vaikinas – sesers sūnus. Šių abiejų asmenų vardų bei pavardžių nebepamena (1 t., b. l. 92).

Byloje esančiame E. K. pareiškime nurodoma, kad ji 2017 m. liepos 5 d. apie 22.00 val. ir 2017 m. liepos 9 d. apie 09.00-10.00 val. buvo stipriai sumušta ir apspardyta savo sugyventinio V. M.. Bendravo su juo pusę metų, smurtą patirdavo pastoviai (psichologinį smurtą taip pat). Pastoviai kaltino, kad pavagia jo pinigus ir daiktus. Šiuo metu po stipraus sumušimo grasino visai šeimai, kad susidoros, jeigu kreipsis į policiją. Prašo pagalbos, apsaugoti ją sudrausminti smurtautoją tiek jos, tiek šeimos atžvilgiu (1 t., b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir vyresniosios tyrėjos D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. RVUL med. slaugytoja A. U. pranešė, kad į ligoninę kreipėsi E. K., kuriai nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas į smegenis. Paguldyta į Neurochirurginį skyrių. Paaiškino, kad namuose sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 5-6).

Byloje esančio RVUL išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2017/16412 grafoje „nusiskundimai ir ligos/traumos anamnezė“ nurodoma: ligonės žodžiais, sumušė sugyventinis, galimai buvo trumpam netekusi sąmonės, po penkių parų atvyko į RVUL dėl veido, galvos skausmų (1 t., b. l. 17).

Specialisto išvadoje Nr. G2713/2017 (01) nurodoma, kad E. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs ryškiu minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir išorinėje ausies landoje, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų bei kairio skruostinio lanko lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. E. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 4-iais trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka: į kairės pusės kaktinę, skruostinę sritis, kairės ausies kaušelį bei nosies nugarėlės sritį. Jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę ar nepakanka medicininių duomenų (paviršutiniškas jų aprašymas medicininiuose dokumentuose) didesniam trauminių poveikių skaičiaus pagrindimui. Atsakyti, ar visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nepilnai aprašyti jų morfologiniai požymiai. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos dangalu, veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nesunkiu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimų vietose individualių traumavusio daikto (daiktų) požymių neliko, todėl pasisakyti konkrečiai vieno ar kelių bukų daiktų poveikyje E. K. buvo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės. Sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui. Kairės pusės kaktos sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., ranka, koja), tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Likusiųjų kūno sužalojimų padarymas būdingas smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą. Pasisakyti konkrečiau, kada buvo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašyti detalesni sužalojimų morfologiniai požymiai. E. K. kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, turėjo kelti fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-24).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pakeitus kaltinimą kaltinamajam V. M. buvo inkriminuota BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kyla už nesunkų savo šeimos nario ar artimo giminaičio sužalojimą ar susargdinimą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją, taip pat neigė, kad jis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai. Jis visiškai nepripažino savo kaltės nei pagal pirminį, nei pagal pakeistą kaltinimą. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

Pirma, pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie buvo specialisto išvadoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Antra, šioje baudžiamojoje byloje svarbūs yra nukentėjusiosios E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu atliekant pirminę apklausą. Šios apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad „2017 m. liepos 5 d. ji buvo pas sugyventinį V. M. namie, adresu (duomenys neskelbtini). Jai pasakojant apie savo gyvenimą, šiam sukilo pavydo ir pykčio priepuolis ir pastarasis priėjęs prie jos tris kartus trenkė iš kumščio į skruostikaulius, po ko ji pajautė fizinį skausmą ir jai pamėlynavo veidas.“ Taip pat teigė, kad „2017 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. vėl buvo pas sugyventinį V. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jai bešnekant su pastaruoju, šis vėl supyko dėl jų pokalbių ir priėjęs trenkė jai kelis kartus iš kumščio į galvos sritį, po ko ji pakrito ant žemės. Po to V. M. pasiėmęs diržą su sagtimi, mušė daugybę kartų per kojas, rankas, pilvą. Taip pat kelis kartus iš kojos spyrė jai į nugarą. Po šių smūgių jai nuskilo dantis, ištino ir pamėlynavo veidas, kitos kūno dalys. Ji patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Po šio įvykio policijos nekvietė, nes neturėjo telefono, kurį buvo atėmęs pats sugyventinis. 2017 m. liepos 11 d. apie 21.00 val. ji išėjo iš sugyventinio ir nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 11). Byloje esančiame pareiškime E. K. nurodė, „kad ji 2017 m. liepos 5 d. apie 22.00 val. ir 2017 m. liepos 9 d. apie 09.00-10.00 val. buvo stipriai sumušta ir apspardyta savo sugyventinio V. M..“ (1 t., b. l. 1). Taigi, matyti, kad pirminiuose parodymuose ir pareiškime nukentėjusioji E. K. aiškiai nupasakojo smurto prieš ją naudojimo aplinkybes ir aiškiai įvardino, kad smurtą naudojo būtent kaltinamasis V. M.. Taip pat nukentėjusioji tiesiogiai apibūdino savo ir kaltinamojo santykius, teigdama, kad V. M. yra jos sugyventinis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad pirminiai nukentėjusiosios parodymai ir pareiškimas buvo pateikti laisva valia, parodymų ir pareiškimo turiniui pašaliniai asmenys neturėjo įtakos. Liudytojas M. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu atliko pirminę nukentėjusios E. K. apklausą, apklaustas teisme 2018-09-14 patvirtino, kad nukentėjusiosios 2017 m. liepos 12 d. duoti parodymai buvo surašyti iš jos žodžių (2 t., b.l. 112-116). Iš liudytojos D. K. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, turinio matyti, kad ji su nukentėjusiąja 2017 m. liepos 12 d. buvo kartu nuvykusios į policijos komisariatą (1 t., b. l. 68, 2 t., b. l. 31-32). Teisme nukentėjusioji E. K. patvirtino, kad diktavo tekstą, o sesuo rašė pagal jos žodžius pareiškimą. Policijai pasakė tai, kas parašyta pareiškime, t. y., kad sumušė V. M. (2 t., b. l. 56-58). Taigi, nors vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji pakeitė savo parodymus ir išdėstė kitokią įvykių versiją nei pirminės apklausos metu, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų teisme ir kitų aptartų duomenų esmės matyti, kad pirminės apklausos protokole ir pareiškime atsispindi būtent nukentėjusios sąmoningai išreikšta tuometė pozicija, kuriai neturėjo įtakos jokie pašaliniai asmenys.

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus pirminius parodymus. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmoji po įvykio su nukentėjusiąja bendravo liudytoja E. V. Teisme ši liudytoja parodė, kad nukentėjusioji „2017 m. liepos 10 d. 23.00 val. atbėgo visa sudaužyta. Jos veidas buvo juodas ir gumbuotas. Nesimatė nei akių, nei lūpų. Iš vienos akies plyšelio kažkas varvėjo. Iš antakio bėgo kraujas.<....> Galvoje buvo krešuliai. Buvo labai sudažyta. <.....> pasakė, kad ją sumušė V. M.. Iki to laiko ji nebuvo sumušta.“ Taip pat liudytoja teigė, kad „ji (nukentėjusioji) susiėjo su V. M. gyventi. <....> 2016 m. gruodžio 13 d. nukentėjusioji išėjo iš namų. Esą jis pakvietė gyventi kartu“ (2 t., b. l. 32-34). Šie liudytojos parodymai teisme savo esme atitinka jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu turinį (1 t., b. l. 88). Nukentėjusiosios sesuo D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „2017 m. liepos 11 d. antroje dienos pusėje jai paskambino mama E. V. ir pranešė, kad E. atėjo pas ją į namus labai stipriai sumušta. 2017 m. liepos 12 d. liudytoja atvyko pas mamą, paėmė E. ir nuvažiavo į policiją, kur E. surašė pareiškimą. Ji suprato iš E. žodžių, kad ją sumušė jos tuometinis draugas V. M.. E. sakė, kad sumušta buvo du kartus, konkrečiai datų, kada būtent buvo sumušta ir visų aplinkybių bei smulkmenų E. jai neminėjo.“ (1 t., b. l. 68). Teisme liudytoja D. K. parodė, kad „nukentėjusioji asmens neįvardino“, tačiau taip pat pažymėjo, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau (2 t., b. l. 31-32) ir tuo iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad dirbo ligoninės priėmime, vėliau buvo pacientės gydytojas. Visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad „jos veidas buvo ypatingai stipriai sumuštas. Moteris labai nenoriai paaiškino, kad ją prieš kurį laiką sumušė jos draugas, sugyventinis, kurio nei vardo nei pavardės ši neminėjo, po ko tas pats draugas ją kurį laiką laikė bute ir nelaido išeiti, todėl ši negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą anksčiau.“ (1 t., b. l. 74). Kartu su nukentėjusiąją palatoje gulėjusi liudytoja N. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji buvo labai stipriai sumušta. „Moteris E. pasakojo, tai kad ši gyvena Vilniuje su kažkokiu vyru. To vyro vardo ir pavardės dabar nepamena. Minėtas vyras E. gyvenimo draugas pasak jos pastoviai ją ir mušė.“ (1 t., b. l. 92). Rašytiniuose bylos duomenyse: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse bei vyresniosios tyrėjos D. G. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 5-6), RVUL medicininio dokumento Nr. 2017/16412 išraše (1 t., b. l. 17) taip pat įvardijami nukentėjusios teiginiai, kad ją sumušė sugyventinis.

Taigi, aukščiau aptarti liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina būtent pirminiuose nukentėjusiosios parodymuose ir pareiškime nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji po patirto smurto bendravo su keliais skirtingais asmenimis, be to, bylai reikšminga informacija užfiksuota ir rašytinėje bylos medžiagoje, taigi duomenys yra surinkti iš skirtingų informacijos šaltinių. Pažymėtina, kad nors šie duomenys yra skirtingi savo apimtimi, tačiau esminės detalės juose atsispindi vienodai. Nukentėjusioji tiek motinai, tiek seseriai, su kuriomis pirmiausia bendravo po įvykio, nurodė, kad ją sumušė V. M., o ne koks nors kitas pašalinis asmuo. Iš liudytojų A. Š., N. N. parodymų, taip pat rašytinės bylos medžiagos matyti, kada nukentėjusioji ligoninėje nurodė, jog ją sumušė sugyventinis. Pažymėtina, kad liudytojas A. Š., liudytoja N. N. iki byloje nagrinėjamų įvykių su nukentėjusiąja (o juo labiau ir su kaltinamuoju) neturėjo jokio ryšio. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog viena vertus minėti liudytojai yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, kita vertus, jų parodymai paneigia nukentėjusiosios vėlesnius teiginius, kad ji tik apkalbėjo kaltinamąjį V. M., kadangi nelogiška nukentėjusiajai apkalbėti kaltinamąjį visiškai pašaliniams asmenims. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jos vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei kaltinamojo viso proceso metu keltą versiją, kad nukentėjusiąją sumušė kažkoks nepažįstamas vyras.

Pažymėtina, kad versija, jog nukentėjusiąją sumušė ne kaltinamasis, o kitas nepažįstamas asmuo, atsirado atliekant papildomas nukentėjusiosios apklausas ikiteisminio tyrimo metu, tuo laiku, kai ji jau buvo grįžusi gyventi pas kaltinamąjį V. M.. Nukentėjusioji tokios versijos laikėsi ir teisme. Tačiau šie vėlesni nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad ji pirminėje apklausoje ir pareiškime apkalbėjo kaltinamąjį, teismo vertinimu, nelaikytini patikimais duomenimis. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kitus bylos duomenis. Iš nukentėjusios pareiškimo (1 t., b. l. 1) matyti, kad kaltinamasis prieš ją naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, grasinimus tiek jai, tiek jos šeimai. Pirminės apklausos metu ji teigė, kad savo sugyventinio bijo (1 t., b. l. 11). Liudytoja E. V. tiek teisme (2 t., b. l. 32-34), tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nukentėjusioji bijo kaltinamojo, šis ją gąsdina ir įbaugina. Be to, nukentėjusioji siekė išvengti parodymų davimo teisme, atvyko į posėdžius tik teismui priėmus nutartis dėl jos atvesdinimo, už neatvykimą buvo paskirta bauda. Todėl teismas sprendžia, jog atliekant papildomas apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nėra patikimi, jie vertinami kaip siekimas padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat išanalizavus visus byloje esančius nukentėjusiosios parodymus, kaltinamojo V. M. teiginys, kad nukentėjusioji melavo, kadangi norėjo atkeršyti už tai, kad jis ją išvarė iš savo buto, nepagrįstas, teismo vertinimu, taip nuteistasis tiesiog siekia išvengti atsakomybės.

Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji apklausiami teisme teigė, kad nėra sugyventiniai, tačiau tai, kad V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nukentėjusiosios šeimos narys (sugyventinis), patvirtino tiek pati nukentėjusioji, teigdama, kad pas kaltinamąjį gyveno iš jo lėšų (2 t., b. l. 56-58) (atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji teisme tuo pačiu metu teigė, kad jie su V. M. nėra sugyventiniai, tačiau taip pat teigė, kad ji gyveno iš jo lėšų, būdavo pas jį), tiek liudytojai E. V., D. K., A. Š., N. N. Pats kaltinamasis teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, jog nukentėjusioji turi raktus nuo kaltinamojo buto, geria ir valgo už jo pinigus: „iš jo kišenės bendrai“ (2 t., b. l. 30-31, 59); ikiteisminio tyrimo metu V. M. paaiškino, kad nukentėjusiajai ėmus priekaištauti dėl iš jos banko kortelės paimtų pinigų, jis šiai (nukentėjusiajai) pasakė, kad per 7 mėnesius jis daugiau išleido pinigų, valgė pas jį, gėrė, rūkė, jis viską už savo pinigus pirkdavo (b.l.47, 49). Nors, kaip minėta tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji apklausiami teisme teigė, kad nėra sugyventiniai, tačiau net ir bylą nagrinėjant teisme, priėmus nutartį dėl nukentėjusiosios atvesdinimo, nukentėjusioji, siekiant ją atvesdinti, buvo rasta prie kaltinamojo gyvenamosios vietos; šios aplinkybės neneigė pati nukentėjusioji, teigdama, kad 2018 m. birželio 19 d. buvo rasta pas kaltinamąjį, nes buvo pas jį palikusi skėtį, su kaltinamuoju kartu atvyko į teismą (2 t., b. l. 56-58). Tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji vengia savo ryšius įvardinti kaip artimus, šeimyniškus, nesudaro pagrindo iš esamų jų pačių ir liudytojų parodymų šių santykių vertinti kitaip, nei jie yra faktiškai susiklostę, t. y. nėra pagrindo kaltinamojo ir nukentėjusiosios faktinius ryšius vertinti ne kaip sugyventinių. Tai, kad nukentėjusioji turėjo kaltinamojo buto raktus, 7 mėnesius valgė, gėrė, rūkė už nukentėjusiojo pinigus, pas jį nakvodavo, ligoninėje nurodė, kad gyvena su draugu, nesudaro pagrindo vertinti kaip atsitiktinius santykius, nes tokie faktiniai ryšiai akivaizdžiai liudija apie jų bendrą gyvenimą ir ūkį, minėtos aplinkybės atspindi kartu gyvenančių asmenų santykius, kaip šeimai būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.

Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, laikytina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 52-53). Nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis; 1 t., b. l. 57-60). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis po šiame nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo V. M. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jau yra nuteistas 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika yra panašaus pobūdžio (smurto panaudojimas) kaip ir kita nusikalstama veika, už kurią kaltinamasis jau yra nuteistas 2016 metų rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Dėl psichikos ir priklausomybės ligų kaltinamasis nėra gydytas (1 t., b. l. 65-66). Nusikaltimu V. M. padarė turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

V. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), tačiau teismas, nustatydamas nusikaltimų recidyvą, turi teisę, bet ne pareigą šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia, todėl pažymi, kad kaltinamojo kaltę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Svarbu tai, kad ankstesniu nuosprendžiu V. M. buvo skirta švelnesnė bausmės rūšis už panašaus smurtinio BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – jam nuosprendžiu buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis to nepasitaisė ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Todėl šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus gali pasiekti tik vienintelė bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, t. y. reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, kiek artimesnę žemutinei ribai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jam bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 13 d. 21.35 val. iki 2017 m. liepos 14 d. 13.50 val. (1 t., b. l. 35, 41) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kaltinamasis stengėsi išvengti atsakomybės, nusikalstamos veikos nepripažino, dėl veikos padarymo nesigailėjo, dar daugiau, po nusikalstamos veikos padarymo padarė dar vieną smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią jau yra nubaustas ir arešto bausmę atlikęs. Todėl šiuo atveju teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio normų ir atidėti bausmės vykdymą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 634,85 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 27), atsižvelgiant į civilinio ieškovo prašymus, šis klausimas buvo išnagrinėtas jo įgaliotam atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 126, 168; 2 t., b. l. 22, 85). Patirtos žalos dydį pagrindžia byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuris taip pat pagrindžia, jog turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo padaryta dėl E. K. gydymo RVUL (1 t., b. l. 30). Teismas vertina, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant 634,85 eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltojo asmens, t.y. kaltinamojo V. M.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 42-44) paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

pripažinti kaltinamąjį V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 13 d. 21.35 val. iki 2017 m. liepos 14 d. 13.50 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo vieta nustatyti pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš V. M. priteisti 634,85 eurų sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: