Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad E. K. atėjo pas jį 2017 m. liepos 5 d. Ji turi raktus nuo kaltinamojo buto, pabuvo pas jį porą dienų. Jie draugauja, nėra sugyventiniai. E. išėjo ir sekmadienį grįžo primušta. Prašė leisti pabūti kelias dienas, nes nenori mamai tokia rodytis. Ji buvo pas kaltinamąjį namuose, po to kokį trečiadienį ar ketvirtadienį apsipyko ir ji išėjo. Nukentėjusiosios nemušė. Ji sakė su nepažįstamu vyru kažkur girtuokliavo per naktį. Ji pabūna ir išeina, su kaltinamuoju pastoviai kartu negyvena. Tarp jų yra artimi santykiai, jie kartu geria. Ji sumušta sakė, kad skauda dėl to kaltinamasis pirko vaistų. Ji buvo pikta ant kaltinamojo, nes jis ją išvarė. Ji girta nuėjo ir davė tuos parodymus. Atsakydamas į teismo klausimus, parodė, jog su nukentėjusiąja pažįstami pusantrų metų, nuo 2016 m., susitinka išgerti; bendro ūkio neveda; butas priklauso kaltinamajam. Ji pastoviai negyvena, išeina pas mamą ir vėl ateina. Geria ir valgo už jo pinigus: „iš jo kišenės bendrai“. Liepos 5 d. su ja visai nesipyko. Nukentėjusioji liepos 9 d. atėjo, dar dvi dienas pabuvo ir tada susipyko. Diržu su sagtimi nemušė. Ji supyko dėl to, kad ją išvarė. 2016 m. teistas dėl kitos sugyventinės. Dabar nuketėjusioji ateina, išeina, jie kartu pastoviai nebuvo. Prieš tai ji nebuvo sumušta. Liepos 9 d. atėjo pas jį su sumuštu veidu. Tada pagėrė, susipyko ir ji išėjo. Sumušimai buvo veido srityje (2 t., b. l. 30-31, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis kažkur tai 2016 m. lapkritį susipažino su E. K.. Jie kartu negyveno ši pas jį retkarčiais tik pernakvodavo ir tiek. E. niekur nedirba, o jis kiekvieną dieną išeina į darbą ir tik vakare grįžta. E. geria beveik kiekvieną dieną. Ją visi pažįsta „Naktidoje“, tiek padavėjai, tiek klientai. Kol jis su šia draugavo tai pastaroji ir neidavo į „Naktidą“, nes jis duodavo išgerti. Jis kiekvieną dieną su E. vakarais gėrė kai grįždavo iš darbo. Jis jau dabar nepamena ar liepos 6 d. ar tai kitą dieną E. pas jį namo atėjo su sumuštu veidu (veidas visas buvo ištinęs). Jis E. klausė, kur susimušė taip veidą, o ši jam pasakė, kad nepamena. Liepos 8 d. vakare E. iš jo išėjo ir visą naktį negrįžo, atėjo pas jį tik sekmadienį ryte pagėrusi. Kur ši buvo, jis nežino. Jis su E. visą dieną gėrė. E. jo paprašė, kad liktų pas jį, kol veidas sugis. V. M. sutiko. 2017 m. liepos 10 d. ryte apie 06.30 val. jis išėjo į darbą, o E. paprašė, kad jis šią užrakintų namie, ji niekur neis, nes būna, kad jis išeidamas šiai palieka raktus nuo buto. Vakare jis atėjo iš darbo, atnešė bambalius alaus, bet kiek nepamena. Su E. toliau gėrė. Jis šios paklausė gal kokių vaistų nupirkti vaistinėje, ši pasakė, kad taip. Jis nuėjo į „Iki“ parduotuvę į vaistinę, bet ji buvo uždaryta, nes buvo jau apie 20.30 val. Atėjo namo ir jie abu toliau gėrė. Jam kitą dieną nereikėjo į darbą. Atsikėlė, išgėrė. Vėliau E. jo paprašė, kad jis nueitų į bankomatą ir pažiūrėtų ar jai pervesti pinigai, nes prieš tai 5 dienas dirbo „Maximoje“, o po to užgėrė ir ją atleido. Nuėjo į „Norfą“ Justiniškėse, „SEB“ bankomate patikrino E. kortelę, buvo 101 euras, jis nuėmė 100 eurų. Vaistinėje „Norfos“ parduotuvėje jis E. nupirko tepalo, kad ant veido mėlynės praeitų, o prie namų savo „Ikiuke“ vaistinėje pirko „Ketanovo“ nuo skausmo. E. jam nesiskundė, kad jai galvą skauda. Siūlė greitąją iškviesti, o ši jam sakė, kad nėra drausta, dar reikės mokėti už gydymą. Jis atnešė dar du butelius degtinės ir begeriant jis su E. susibarė, nes ji pradėjo reikalauti pusės sumos, kurią jis nuėmė nuo jos kortelės (kai atėjo pas save namo E. iš karto jos kortelę atidavė). Jis šiai pasakė, kad per 7 mėnesius jis daugiau išleido pinigų, valgė pas jį, gėrė, rūkė, jis viską už savo pinigus pirkdavo. Jie susipyko, jis E. pasiuntė ant trijų raidžių ir ši išėjo namo. Vėliau jam E. sesuo pradėjo rašinėti žinutes, kad jam parodys, nuims abdukciją, pasodins jį. Jie žinojo, kad pas jį yra 1 metų laisvės apribojimas. E. jis visai nemušė, o kas ją sumušė jis nežino (b. l. 40). Papildomai apklaustas V. M. patvirtino ankstesnius parodymus (b. l. 47, 49).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji su kaltinamuoju yra draugai, jis jos nemušė. Sumušė kitas asmuo. Sutiko nepažįstamą asmenį, jis pasiūlė išgerti su juo kartu, vėliau susipyko ir jis nukentėjusiąją sumušė. Jai buvo gėda, kad sumušė nepažįstamas asmuo. Su V. M. kartais išgeria. Kaltinamasis V. M. jos nei mušė, nei skriaudė. Ją sumušė nepažįstamas asmuo, po ko ją paguldė į ligoninę. Kaltinamąjį pažįsta apie 1,5 metų, t. y. nuo 2016 m. žiemos. Su juo susitinka, pabendrauja. Susitinka kartą, du kartus per mėnesį. Ji gyvena ir pas mamą, ir pas tėtį. Tačiau daugiau gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Rašyti pareiškimą privertė mama ir sesuo. Pati nebūtų kreipusis į policiją. Sesuo padėjo raštu surašyti pareiškimą. Nukentėjusioji diktavo tekstą, o sesuo rašė pagal jos žodžius pareiškimą. Kaltinamasis nėra sugyventinis, o draugas. Kai eidavo pas kaltinamąjį, šeimai sakydavo, jog eina pas draugą. Pas kaltinamąjį gyveno iš jo lėšų. Grįžta pas mamą, dažniausiai ten ir gyvena. 2018 m. birželio 19 d. buvo rasta pas kaltinamąjį, nes buvo pas jį palikusi skėtį, su kaltinamuoju kartu atvyko į teismą. Pareikšimo rašyti nuvyko 2017 m. liepos 12 d. Sumušta buvo iš liepos 8 d. į 9 d. Tą naktį buvo mušama vieną kartą pas nepažįstamąjį bute. Neįsiminė nei laiptinės, nei buto. Buvo išgėrusi. Nepažįstamojo atpažinti negalėtų. Liepos 9 d. buvo pas V. M. Pas jį atėjo vakare. Ją sumušė nepažįstamojo bute paryčiais. Visą dieną būdama sumušta prabuvo pas nepažįstamąjį, jie išgėrinėjo. Pas V. M. atėjo 9 dieną. Sužalojimai buvo ant veido, padaryti kumščiu. Kumščiu buvo smūgiuota į veido, galvos sritis. Ją mušė ir stovinčią, ir gulinčią, ir sėdinčią. Bandė gintis, tačiau jis buvo stipresnis. Nepamena, kiek buvo smūgių. Atėjusi pas V. M. papasakojo, kas įvyko, kad gėrė su nepažįstamu. V. M. ėjo į vaistinę ir norėjo kviesti greitąją, tačiau nukentėjusioji to nenorėjo. Ji ėjo pas mamą liepos 10 d. Buvo pas mamą ir po dviejų dienų kreipėsi į policiją. Mamai papasakojo, kad ją sumušė V. M. Buvo gėda pasakyti, kad sumušė nepažįstamas asmuo. Nukentėjusioji iš viso nenorėjo rašyti pareiškimo, bet ją paguldė į ligoninę. Mamai pasakė, kad V. M. sumušė. Sesei irgi tą patį pasakė. Važiavo į policiją su sese. Policijai pasakė tai, kas parašyta, t. y., kad V. M. sumušė. Lazdynų ligoninėje niekas neklausė dėl sumušimų. Pasakė, kad išgėrinėjo ir jog draugas sumušė, o ne pažįstamas. Apkalbėjo žmogų. V. lyg ir pasakojo, kad jis turi teistumą. Kadangi kaltinamasis nusiėmė pinigų nuo nukentėjusiosios kortelės, todėl ji šitaip apkalbėjo, kadangi jis negrąžino pinigų. Palatos draugėms pasakė, kad draugas taip padarė, tačiau jos daugiau tuo nesidomėjo. Išleista iš ligoninės nuvyko pas mamą. Nepamena, kada susitiko su V. po išėjimo iš ligoninės. Po to įvykio su V. kalbėjosi, sakė, kad jį apkalbėjo, jog nurodė, kad būtent jis sumušė. Jis dėl to ant nukentėjusiosios pyktelėjo. Jis pasakė nukentėjusiajai, kad ji pasielgė negražiai. Jis nukentėjusiajai neliepė kaip nors elgtis. Jis tiesiog pasakė, jog negražiai pasielgė. Nukentėjusioji jo atsiprašė. Ji iš po ligoninės grįžo pas mamą. V. nėra grasinęs jai ar jos mamai. Pamena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie surašyti pagal jos žodžius. Ji apkalbėjo žmogų, dėl to atsiprašo. Tuo metu davė neteisingus parodymus. Visi sužalojimai jos atžvilgiu buvo padaryti iš liepos 8 d. į liepos 9 d. Tai buvo vienas atvejis, kai ją vieną kartą sumušė, daugiau jos niekas nesužalojo. Ligoninėje jai sveikata pagerėjo (2 t., b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant pirminę apklausą nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2017 m. liepos 5 d. ji buvo pas sugyventinį V. M. namie, adresu (duomenys neskelbtini). Jai pasakojant apie savo gyvenimą, šiam sukilo pavydo ir pykčio priepuolis ir pastarasis priėjęs prie jos tris kartus trenkė iš kumščio į skruostikaulius, po ko ji pajautė fizinį skausmą ir jai pamėlynavo veidas. Į policiją nesikreipė, nes jam atleido. 2017 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. vėl buvo pas sugyventinį V. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jai bešnekant su pastaruoju, šis vėl supyko dėl jų pokalbių ir priėjęs trenkė jai kelis kartus iš kumščio į galvos sritį, po ko ji pakrito ant žemės. Po to V. M. pasiėmęs diržą su sagtimi, mušė daugybę kartų per kojas, rankas, pilvą. Taip pat kelis kartus iš kojos spyrė jai į nugarą. Po šių smūgių jai nuskilo dantis, ištino ir pamėlynavo veidas, kitos kūno dalys. Ji patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Po šio įvykio policijos nekvietė, nes neturėjo telefono, kurį buvo atėmęs pats sugyventinis. 2017 m. liepos 11 d. apie 21.00 val. ji išėjo iš sugyventinio ir nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Savo sugyventinio bijo, nes smurtas gali ir toliau kartotis. Jis nuolatos grasino jai ir jos šeimai, jeigu ji kreipsis į policiją. Sugyventinis, kiek žino, šiuo metu dirba nelegaliai statybose, kur jis gali būti pasakyti negali (1 t., b. l. 11).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad nori pranešti, kad 2017 m. liepos 5 d. ją sumušė ne V. M., kaip nurodė savo ankstesnės apklausos metu, o visiškai kitas jai nepažįstamas vyras. Vyro nei apibūdinti nei atpažinti negali, nes įvykio metu buvo išgėrusi. Įvykio aplinkybes aiškinti atsisako, aplinkybių gerai ir neatsimena. Dėl sumušimų niekam pretenzijų neturi, į teismo medicininę ekspertizę ji nesikreipė, nors siuntimas jai ir buvo duotas. Nesikreips, nes nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Kreipėsi į policiją, nes prieš tai susipyko su V. M. ir kažkodėl pagalvojo, kad tai būtent šis ją sumušė. Ligoninėje po gydymo jos savijauta pagerėjo, ji pradėjo blaiviai mąstyti ir prisiminė, kad sumušė ją ne V. V. apkaltino ne tyčia, jai tiesiog buvo sumušta galva ir pati negalvojo ką sakė, dėl to labai apgailestauja. Dėl jos sumušimų niekam pretenzijų neturi, prašo tyrimo toliau neatlikinėti ir jį nutraukti (1 t., b. l. 12).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad V. M. yra jos geras draugas, su juo susitikinėja, dažnai bendrauja ir kartais nakvoja jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie nėra sugyventiniai, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Kai būna pas V., kartais gamina maistą iš maisto produktų, kuriuos randa V. šaldytuve. 2017 m. liepos 9 d. atėjo pas V., atėjo jau sumušta jai nepažįstamo vyro (sumušta nepažįstamo vyro buvo 2017 m. liepos 5 d.), tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių tarpusavio santykių, po kurio ji supykusi išėjo, tačiau tą pačią dieną vėl atėjo pas V., jie susitaikė. 2017 m. liepos 9 d. V. jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. 2017 m. liepos 11 d. taip pat buvo pas V. svečiuose, po ko pabuvusi tiesiog išėjo (1 t., b. l. 13).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina visiškai. Buvo priėmime, po to buvo pacientės gydytoju. Buvo akivaizdu, kad sumušimai ne tos paros. Intervencinių nereikėjo, buvo medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 31)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. duodamas parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paaiškino, kad dirba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) gydytoju. 2017 m. liepos 14 d. jis dirbo ligoninės priėmimo kambaryje. Dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, į ligoninę atvyko E. K.. Jos veidas buvo ypatingai stipriai sumuštas. Moteris labai nenoriai paaiškino, kad ją prieš kurį laiką sumušė jos draugas, sugyventinis, kurio nei vardo nei pavardės ši neminėjo, po ko tas pats draugas ją kurį laiką laikė bute ir nelaido išeiti, todėl ši negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą anksčiau. Moteris kalbėjo labai nenoriai. Moterį lydėjo kita moteris. Abi ligoninėje priėmimo dieną elgėsi nemandagiai, įžeidinėjo personalą. E. K. buvo paguldyta į ligoninę, jis buvo jos ir palatos gydytoju. Kol E. K. gulėjo ligoninėje, nematė kad šią kas nors lankytų. Pas jį dėl E. K. sveikatos pasiteirauti taip pat niekas iš jos giminės ar draugų nesikreipė (1 t., b. l. 74).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, jog sesę nuvežė į ligoninę praeitų metų liepos mėnesį. Veidas buvo sumuštas, ji blogai jautėsi. Ji sakė, kad ją primušė. O kas, nesakė, liudytoja tų žmonių nepažįsta. Su seserimi nėra artimo bendravimo. Liudytoja nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten lydėjo nukentėjusiąją. Jos veidas buvo sumuštas, ištinęs, ji dėl to prastai matė. Ji nepasakojo, kas ją sumušė. Žino, kad nukentėjusioji bendrauja su žmogumi, jo vardo, pavardės nežino. Nukentėjusioji asmens neįvardino. Iš pradžių važiavo į policiją. Buvo tokia kalba ar reikėtų į policiją, ar nereikėtų. Liudytoja pasakė, kad gali padėti, liudytoja ją visur palydėjo. Ligoninėje ilgai užtruko jos apžiūra. Rūpinosi, kad ją paguldytų, kad ji gautų gydymą. Ar nukentėjusioji buvo sumušta iki praeitų metų liepos nežino. Pavardės M. neprisimena. Tada, kai davė parodymus gal geriau prisiminė. Ką sesuo pasakojo, tą pasakė (2 t., b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad su sese E. K. apie 6 mėnesius nebendravo dėl asmeninių priežasčių, todėl apie jos gyvenimą beveik nieko nežino. 2017 m. liepos 11 d. antroje dienos pusėje jai paskambino mama E. V. ir pranešė, kad E. atėjo pas ją į namus labai stipriai sumušta. 2017 m. liepos 12 d. liudytoja atvyko pas mamą, paėmė E. ir nuvažiavo į policiją, kur E. surašė pareiškimą. Ji suprato iš E. žodžių, kad ją sumušė jos tuometinis draugas V. M. E. sakė, kad sumušta buvo du kartus, konkrečiai datų, kada būtent buvo sumušta ir visų aplinkybių bei smulkmenų E. jai neminėjo. Tą dieną liudytoja apie tą jos draugą V. M. ir išgirdo pirmą kartą, nes iki tol net nežinojo su kuo nukentėjusioji bendrauja. Policijos komisariate E. buvo duotas siuntimas į teismo medicininę ekspertizę, kur jos nuvyko 2017 m. liepos 14 d. Jiems atvykus E. ekspertai net neapžiūrinėjo, iš karto nusiuntė į ligoninę, po ko jos su E. nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur E. tą pačią dieną buvo paguldyta į neurochirurginį skyrių. Kol E. gulėjo ligoninėje, lankė ją vieną kartą, kalbėjo apie jos sveikatą, apie gydymą. Apie V. M. ši nieko neminėjo, o ji ir neklausinėjo. E. minėjo tik tai, kad tuo metu kai pasižiūri į veidrodį, jai kyla neigiamos emocijos. E. visai nenori nieko pasakoti apie paskutiniuosius savo gyvenimo įvykius. 2017 m. liepos 8 d. liudytojai į mobilų telefoną skambino vyras, kuris prisistatė V., skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad jos sesę E. sumušė kažkokie jo pažįstami asmenys, dėl ko sumušė, kada sumušė ir kur ji iš pastarojo žodžių taip ir nesuprato. Ji dėl to daugiau nieko nesiaiškino, 2017 m. liepos 9 d. V. jai vėl paskambino ir liudytoja šiam pasakė, kad mano, jog tai būtent jis sumušė sesę ir dabar nori kažkaip išsisukti. V. jai kažką atsakė, ką būtent neatsimena ir jų pokalbis nutrūko. Daugiau apie E. sumušimo aplinkybes nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. parodė, kad E. K. yra jos dukra. Ji susiėjo su V. M. gyventi. Iki tol gyveno pas liudytoją, bet susirado draugą ir pradėjo ten gyventi. Sakė, kad jis ją pakvietė ir jie kartu gyvens. Kai nukentėjusioji pradėjo pas kaltinamąjį gyventi, pradėjo gerti be saiko. 2017 m. liepos 10 d. 23.00 val. atbėgo pas liudytoją visa sudaužyta. Jos veidas buvo juodas ir gumbuotas. Nesimatė nei akių, nei lūpų. Iš vienos akies plyšelio kažkas varvėjo. Iš antakio bėgo kraujas. Liepos 12 d. grįžo jos sesuo iš darbo ir liudytoja paprašė kitos dukters, kad ją nuvežtų į komisariatą. Iš komisariato nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur ji gulėjo visą savaitę. Galvoje buvo krešuliai. Buvo labai sudaužyta. Grįžo po savaitės apsigydžiusi. V. M. nukentėjusiajai skambinėjo. Jis jai grasino, kad ją užmuš, invalide padarys. Jis ir liudytojai paskambina 10.00-11.00 val. vakaro, terorizuoja liudytoją, jeigu E. būna pas liudytoją iš jo pabėgusi. 2018 m. vasario 12 d. atbėgo be batų, be striukės, tada buvo iškviesta policija iškvietė greitąją, ligoninėje ją vėl jai susiuvo galvą ir paleido namo. Jis pagrasino, kad jeigu dabar jį nubaus, tai sulaužys abi kojas ir artimiesiems atsilieps tai. Nukentėjusioji bijo šio asmens. Jis ją šantažuoja, prigrasina, įbaugina. 2016 m. gruodžio 13 d. nukentėjusioji išėjo iš namų. Esą jis pakvietė gyventi kartu. O po to jis paprašė už laikymą, maitinimą užsimokėti. Dukra gyvena pas V. M., ji ir dabar turbūt yra užrakinta. Ji neturi nei raktų. Sako, kad jis tyčiojasi iš nukentėjusiosios, sako tiek tyčiojasi, maistas neįtinka, viskas blogai ten. Kai 2017 m. liepą atėjo namo, nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė V. M. Iki to laiko ji nebuvo sumušta. Po ligoninės ji ten tebegyvena, bet atbėga kai ištrūksta. Keitė nukentėjusiajai telefonus, kad ryšį palaikyti. Jis gal sumušė liepos 5 d., nes buvo atėjęs prie liudytojos durų ir klausė; „ar E. yra pas jus“. Nukentėjusioji atėjo 10 d., kai jau išdrįso (2 t., b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. parodė, kad E. K. yra jos dukra. Apie metus laiko E. turi sugyventinį V. M., pas kurį ir gyvena, jo adreso liudytoja nežino. V. M. matė tik vieną kartą vasarą. Vasarą E. buvo stipriai sumušta. Atėjo E. pas ją į namus 2017 m. liepos mėnesį visa baisiai sumušta. E. šiaip su ja nebendrauja, nieko jai nepasakoja, nes liudytoja nepritaria jos gyvenimo būdui. Bet vėliau E. papasakojo, kad ją sumušė jos sugyventinis V. M., mušė savo bute, kelias dienas, neleido išeiti. E. buvo labai įskaudinta, įsižeidusi, su kita dukra jos nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Vėliau E. buvo paguldyta į ligoninę, kur ją lankė liudytoja ir kita dukra. V. M. nežinojo, kad E. guli ligoninėje, jos ligoninėje nelankė. Vėliau, kaip suprato, E. atleido V. M., pasakė, kad jam pretenzijų neturi. Kai E. buvo paleista iš ligoninės, kelias dienas pabuvo pas ją ir vėliau grįžo pas V. M.. Retkarčiais E. atbėga pas ją į namus pasiimti rūbų, nes E. daiktai yra pas ją. Kai ateina, būna ir neblaivi, kartais nuoga. E. dažnai vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja. V. M. ją, kaip supranta, gąsdina ir terorizuoja, todėl ji ir nusprendė vėliau atsiimti savo pareiškimą iš policijos. Taip pat V. M. E. pastoviai sako, kad ši jam skolinga, nes jis ją išlaiko, kadangi pastaroji niekur nedirba. Kai E. būna pas jį bute V. M. šiai pastoviai skambinėja, terorizuoja, kad ši grįžtų pas jį (1 t., b. l. 88).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. T. parodė, kad buvo moteris E., kuri gulėjo su ja ligoninėje. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Negali pasakyti, kad nukentėjusioji buvo labai sumušta – ji ir vaikščiojo, ir išeidavo į koridorių. Ji nepasakojo, kas ją sumušė (2 t., b. l. 34).

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, parodė, kad nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 19 d. ji gulėjo Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninėje Neurochirurgijos skyriuje palatoje Nr. 942. Palatoje gulėjo keturios: moteris vardu E., ji, T. ir N. E. veidas buvo labai sumuštas, ši buvo nekalbi, su jomis ypatingai nebendravo, apie save nieko nepasakojo. Apie savo sužalojimus E. nieko nepasakojo. Nepasakojo kas ją sužalojo, sakė tik tiek, kad turi dukrą. E. ligoninėje lankė jos sesuo, sūnėnas ir tikriausiai mama (pagyvenusi moteris). Kai pas E. ateidinėjo lankytojai, jie buvo ir palatoje ir išeidinėjo į koridorių, apie ką jie tarpusavyje kalbėjosi, nežino, negirdėjo. Nematė, kad E. lankytų koks nors vyras (1 t., b. l. 85).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. U. parodė, kad dirba slaugytoja. Ji pranešė policijai apie pacientę E. K. Galėjo būti liepos 14 d. Neatsimena kaip ji atrodė. Liudytoja ją guldė į ligoninę ir pranešė į policiją. Jei yra smurtas, ji turi paskambinti policijai ir pranešti. Kai pacientas registruojasi, užrašo, kad čia smurtas (2 t., b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. parodė, kad ji dirba RVUL priėmimo skyriuje, dirba pagal slenkantį grafiką. Kiek patikslino pagal darbo grafiką, tai 2017 m. liepos 14 d. ji dirbo su neurochirurgu. Kas tiksliai buvo tą dieną, kokie būtent buvo pacientai, ji pasakyti šiuo metu negali, nes neatsimena. Kiek peržiūrėjo dokumentus ligoninėje, tai 2017 m. liepos 14 d. ji pranešė policijai apie pacientę, kuri buvo sumušta ir dėl sumušimų atvyko pas juos į ligoninę, tačiau tos pacientės ji neatsimena, nieko apie ją papasakoti negali (1 t., b. l. 96).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad gali būti, kad atliko pirmą apklausą, kai prasidėjo pati byla. Budėjo komisariate, iškvietė, kad atėjo žmogus, nori parašyti pareiškimą. Jie asmenį nusiveda į kabinetą ir apklausia. Protokolą surašo iš apklausiamo žmogaus žodžių. Apklausia būtent tą asmenį, kuris nori surašyti pareiškimą. Šioje situacijoje, gali būti, kad sesuo buvo kartu, nuketėjusioji tuo metu net nelabai kalbėjo, buvo nepanaši į žmogų, pirmą kartą gyvenime matė taip sumuštą žmogų. Nukentėjusiosios parodymai, esantys 1 t., b. l. 11-12 surašyti iš jos žodžių. Nukentėjusioji pasirašė, kad su parodymais sutinka. Būna užrašyta, jei pasirašo kitas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. N. duodama parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, parodė, kad ji nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. gydėsi RVUL Neurochirurgijos skyriaus stacionare. Kiek pamena, be jos minėtos ligoninės palatoje gydėsi dar trys moterys. Jos visos buvo iš Vilniaus miesto. Vienos, kiek pamena, vardas buvo E., pavardės nežino. Kada tiksliai šią paguldė į jos palatą, nepamena. Matėsi, kad E. labai stipriai sumušta. Kiek joms moteris E. pasakojo, tai kad ši gyvena Vilniuje su kažkokiu vyru. To vyro vardo ir pavardės dabar nepamena. Minėtas vyras E. gyvenimo draugas pasak jos pastoviai ją ir mušė. Daugiau ši joms apie minėtą įvykį nieko nepasakojo, o ji daugiau apie įvykio aplinkybes E. neklausė. Minėtų pasakojimų metu ji tokio asmens kaip V. M. nėra paminėjusi. Pas E., kiek pamena, pastarosios aplankyti ateidavo moteris ir kartais vaikinas. Kiek joms pati E. pasakojo, tai, kad pas ją ateinantys asmenys yra jos sesuo, o minėtas vaikinas – sesers sūnus. Šių abiejų asmenų vardų bei pavardžių nebepamena (1 t., b. l. 92).

Byloje esančiame E. K. pareiškime nurodoma, kad ji 2017 m. liepos 5 d. apie 22.00 val. ir 2017 m. liepos 9 d. apie 09.00-10.00 val. buvo stipriai sumušta ir apspardyta savo sugyventinio V. M.. Bendravo su juo pusę metų, smurtą patirdavo pastoviai (psichologinį smurtą taip pat). Pastoviai kaltino, kad pavagia jo pinigus ir daiktus. Šiuo metu po stipraus sumušimo grasino visai šeimai, kad susidoros, jeigu kreipsis į policiją. Prašo pagalbos, apsaugoti ją sudrausminti smurtautoją tiek jos, tiek šeimos atžvilgiu (1 t., b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir vyresniosios tyrėjos D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. RVUL med. slaugytoja A. U. pranešė, kad į ligoninę kreipėsi E. K., kuriai nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas į smegenis. Paguldyta į Neurochirurginį skyrių. Paaiškino, kad namuose sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 5-6).

Byloje esančio RVUL išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2017/16412 grafoje „nusiskundimai ir ligos/traumos anamnezė“ nurodoma: ligonės žodžiais, sumušė sugyventinis, galimai buvo trumpam netekusi sąmonės, po penkių parų atvyko į RVUL dėl veido, galvos skausmų (1 t., b. l. 17).

Specialisto išvadoje Nr. G2713/2017 (01) nurodoma, kad E. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs ryškiu minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir išorinėje ausies landoje, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų bei kairio skruostinio lanko lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. E. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 4-iais trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka: į kairės pusės kaktinę, skruostinę sritis, kairės ausies kaušelį bei nosies nugarėlės sritį. Jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę ar nepakanka medicininių duomenų (paviršutiniškas jų aprašymas medicininiuose dokumentuose) didesniam trauminių poveikių skaičiaus pagrindimui. Atsakyti, ar visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nepilnai aprašyti jų morfologiniai požymiai. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos dangalu, veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nesunkiu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimų vietose individualių traumavusio daikto (daiktų) požymių neliko, todėl pasisakyti konkrečiai vieno ar kelių bukų daiktų poveikyje E. K. buvo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės. Sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui. Kairės pusės kaktos sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., ranka, koja), tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Likusiųjų kūno sužalojimų padarymas būdingas smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą. Pasisakyti konkrečiau, kada buvo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašyti detalesni sužalojimų morfologiniai požymiai. E. K. kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, turėjo kelti fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-24).