Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 634,85 Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo V. M. tenkintas visiškai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčija V. M. kaltę bei tai, kad nukentėjusioji buvo (yra) jo sugyventinė. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės nuteistojo veiksmuose nebuvimo, tačiau pritaria tam, kad nukentėjusioji negali būti laikoma V. M. sugyventine BK prasme.

6. Apygardos teismas vertina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visumą byloje esančių duomenų konstatuodamas, kad V. M. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Nors nuteistasis, jo gynėjas bei pati nukentėjusioji teigia, kad E. K. buvo sužalota ne nuteistojo, ši gynybinė pozicija yra visiškai paneigta byloje esančių įrodymų.

7. Nukentėjusioji E. K., norėdama padėti nuteistajam, nuolat keičia savo parodymus nurodydama vis kitokias jos sužalojimo aplinkybes. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji iškėlė naują įvykių versiją, kad pirmą kartą (liepos 5 d.) ji neva susižalojo pati – eidama į butą griuvo ir susižalojo veidą, kas prieštarauja teismo specialisto išvadai (t. 1, b. l. 23-24). Minėtoje išvadoje aiškiai nurodyta, kad sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, kai kurių sužalojimų atsiradimas būdingas tik smūgio sudavimui (o ne griuvimui ar pan.). Tai, kad liepos 9 d. nukentėjusiąją sužalojo kitas asmuo, kuris ją užpuolė ir kumščiais sumušė prie pašto, taip pat yra neįtikinama. Ši gynybinė, nuteistajam palanki versija atsirado tik atliekant papildomas nukentėjusiosios apklausas ikiteisminio tyrimo metu, be to, byloje yra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo ne tik fizinį, bet ir emocinį smurtą, jai buvo grasinama ir pan., kas leidžia manyti, jog parodymų pakeitimas yra susijęs būtent su V. M. poveikiu, nukentėjusiosios baime. Apklausiama apygardos teismo posėdyje nukentėjusioji negalėjo nurodyti nei dėl ko kilo tariamas konfliktas su nepažįstamu asmeniu, kodėl ji savo mamai ir seseriai pasakojo, kad ją sumušė būtent V. M.. Po sužalojimo liepos 5 d. V. M. nukentėjusiąja rūpinosi, ėjo į vaistinę ir parnešė vaistų mėlynių ant veido gydymui. Judviejų santykiai normalizavosi, todėl net jei nukentėjusiąją prie pašto būtų sumušęs kitas vyras, jai nebūtų pagrindo teigti, kad tai padarė V. M..

8. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų D. K., E. V., M. Š., gydytojo A. Š. parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, sužalojimų aplinkybės patvirtintos teismo medicinos dokumentais ir specialisto išvada. E. V. apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusioji „2017 m. liepos 10 d. 23.00 val. atbėgo visa sudaužyta. Jos veidas buvo juodas ir gumbuotas. Nesimatė nei akių, nei lūpų. Iš vienos akies plyšelio kažkas varvėjo. Iš antakio bėgo kraujas.<....> Galvoje buvo krešuliai. Buvo labai sudažyta. <.....> pasakė, kad ją sumušė V. M.. Iki to laiko ji nebuvo sumušta.“ Nukentėjusiosios sesuo D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „2017 m. liepos 11 d. antroje dienos pusėje jai paskambino mama E. V. ir pranešė, kad E. atėjo pas ją į namus labai stipriai sumušta. 2017 m. liepos 12 d. liudytoja atvyko pas mamą, paėmė E. ir nuvažiavo į policiją, kur E. surašė pareiškimą. Ji suprato iš E. žodžių, kad ją sumušė jos tuometinis draugas V. M.. E. sakė, kad sumušta buvo du kartus, konkrečiai datų, kada būtent buvo sumušta ir visų aplinkybių bei smulkmenų E. jai neminėjo.“ (1 t., b. l. 68). Teisme liudytoja D. K. parodė, kad „nukentėjusioji asmens neįvardino“, tačiau taip pat pažymėjo, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau (2 t., b. l. 31-32) ir tuo iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad dirbo ligoninės priėmime, vėliau buvo pacientės gydytojas. Visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad „jos veidas buvo ypatingai stipriai sumuštas. Moteris labai nenoriai paaiškino, kad ją prieš kurį laiką sumušė jos draugas, sugyventinis, kurio nei vardo nei pavardės ši neminėjo, po ko tas pats draugas ją kurį laiką laikė bute ir neleido išeiti, todėl ši negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą anksčiau.“ (1 t., b. l. 74). Apeliacinės instancijos teismas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent V. M. nesunkiai sutrikdė E. K. sveikatą. Ši išvada teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Nuteistojo V. M. užimta pozicija yra gynybinė ir nepatvirtinta jokiais įrodymais, o jo charakterio bruožus ir savybes patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis ir 2018 m. vasario 5 d. baudžiamasis įsakymas.

9. Vis dėlto, apygardos teismas nesutinka dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nukentėjusioji be pagrindo pripažinta V. M. šeimos nare.

10. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnis nustato „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistasis kartu gyveno apie pusę metų iki nagrinėjamų veikų padarymo, šeimos kurti jie neplanavo. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš šeimos narį. Todėl jo veika, netaikant šio veiką kvalifikuojančio požymio, iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį.

11. Vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių pobūdį svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip savo santykius apibūdina ir patys asmenys. Proceso metu nukentėjusioji ir nuteistasis vienas kitą buvo įvardinę kaip sugyventinius, tačiau iš jų parodymų turinio matyti, kad jų santykiai nors ir nebuvo atsitiktiniai, tačiau ir nuolatiniais jų kvalifikuoti negalima. Pati nukentėjusioji teigė, kad svečiuodavosi pas nuteistąjį, bet nebuvo taip, kad nuolat su juo gyventų. Ji pati nurodė, kad „būdavau ir pas draugus, ne tik pas V. M.“ (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolas). E. K. V. M. įvardijo kaip draugą ir tokiam jų santykių traktavimui pritaria ir apygardos teismas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju, nors ir nekyla abejonių dėl V. M. kaltės, kvalifikuojant nusikalstamą veiką bei paskiriant bausmę didelę reikšmę turi jo ir nukentėjusiosios santykių įvertinimas. Apygardos teismo teisėjų kolegija negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad V. M. ir E. K. buvo šeimos nariai, todėl ir nuteistojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šiuo atveju, yra nepagrįstas.

12. Skiriant bausmę V. M. paminėtina, kad jo nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuojami pagal švelnesnę atsakomybę numatančią teisės normą – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nors sankcija yra alternatyvinė, atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo. V. M. šį nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, po šio nusikaltimo padarymo, 2017 m. gruodžio 9 d. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už ką 2017 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas 20 parų arešto bausme, bausmę atliko. Liudytojas gydytojas A. Š. parodė, kad moters (nukentėjusiosios) veidas buvo ypatingai stipriai sumuštas, o liudytojas policijos pareigūnas M. Š. parodė, kad nukentėjusioji buvo nepanaši į žmogų, pirmą kartą gyvenime matė taip sumuštą žmogų.

13. Atsižvelgiant į tai, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės yra visiškai atliktos. Skirdama bausmę, įvertinusi bausmei keliamus tikslus bei V. M. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti atidėjus V. M. paskiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus Miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti.

V. M. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti V. M. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti V. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 3 mėnesius išdirbti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose; per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 28 d.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.