Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei L. P., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo remiantis santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini).) galiojusio Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau ir SŠK) 40 straipsniu, 1986 m. gruodžio 22 d. priimtu Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo Įsaku Nr. XI-1313 „Dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo tvarkos kai kurių pakeitimų“, kuriuo buvo pakeista SŠK 81 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad alimentai nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų išieškomi vienam vaikui – vienas ketvirtadalis, tėvų uždarbio (pajamų). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1987 m. pramonės gamybinio personalo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 222,20 rublius. Pagal Rusijos centrinio banko išrašą, nuo 2021 m. sausio 1 d. sovietinio rublio kursas euro atžvilgiu yra 100 eurų = 63,32 sovietinių rublių. Todėl išlaikymo įsiskolinimo suma yra 10 440,00 Eur (vienas ketvirtadalis nuo 222,20 - 55 rublių (87 eurai) x 12 mėn. = 1044 Eur per 1 metus x 10 metų).

5. Pagal ieškinio duomenis ieškovės dukra pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) todėl ieškovės nurodomos įstatymo normos (CK 3.3, 3.192, 3.194 straipsniai ir kt.), negali būti taikomos ginčo teisiniams santykiams, o ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas ir dėl suėjusio ieškinio senaties termino. Be to, A. S. įpėdinė (atsakovė) niekaip negali būti atsakinga už savo mirusio sutuoktinio pareigų vykdymą, kurios yra asmeninio pobūdžio ir išimtinai susijusios su vaiko tėvo A. S. asmeniu.

6. Tiek pagal galiojusius įstatymus iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo (nuo 2001-07-01), tiek pagal iki jo galiojusį SŠK buvo numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas išlaikymui (alimentams) iš juos turinčio pareigą teikti asmens prisiteisti, todėl visi senaties terminai jau yra suėję. Pagal galiojančius ir galiojusius įstatymus, kuriuos savo ieškinyje nurodo ieškovė, išlaikymas iš jį privalančio teikti asmens priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovės reiškiamo ieškinio senaties terminai yra pasibaigę jau prieš daugiau nei 20 metų. Todėl atsižvelgiant į galiojusias ir galiojančias teisės normas, ieškovės procesinis elgesys civiliniame procese traktuotinas procesinis piktnaudžiavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. P. ((duomenys neskelbtini). A. S. 2017 m. rugpjūčio 28 d. testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, kuris priklausys pastarajam, paliko savo sutuoktinei (atsakovei), o sutuoktinei palikimo nepriėmimo arba ankstesnės mirties atveju, visą nuosavybės teise priklausantį turtą paliko trečiajam asmeniui N. P. (atsakovės dukrai). A. S. mirties dieną nuosavybės teise, nuo 2015 m. gruodžio 21 d., priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) kurią jis paveldėjo iš savo mirusio brolio J. S..

8. Ieškovė nurodo, kad pagal žodinį ieškovės ir sutuoktinio susitarimą, sutuoktinis nutraukiant santuoką paliko jai visą turtą, o ji įsipareigojo nereikšti jam reikalavimų dėl dukters išlaikymo (alimentų); buvęs sutuoktinis žodžiu buvo įsipareigojęs po savo mirties dalį jam nuosavybės teise priklausančio turto palikti savo dukrai Alinai. Ieškovės teigimu, nuo santuokos nutraukimo iki vaiko pilnametystės, A. S. neskyrė dukters išlaikymui jokių lėšų, todėl vaikui išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už 10 metų. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais.

9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad su A. S. susituokė, kai jo dukra iš pirmosios santuokos jau buvo pilnametė. Žinojo apie savo sutuoktinio susitarimą su ieškove dėl alimentų dukrai nemokėjimo dėl to, jog visą turtą sutuoktinis po santuokos nutraukimo paliko ieškovei. Santuokos nutraukimo metu, A. S. neturėjo nekilnojamojo turto. Be to, tuo metu nebuvo privačios nuosavybės, todėl jos sutuoktinis negalėjo palikti turto, kurio pats neturėjo.

10. Taigi, A. S. nepilnamete buvo nuo 1979 m. spalio 2 d. iki 1997 m. spalio 2 d. Šeimos teisinius santykius tame tarpe ir tėvų bei vaikų tarpusavio teises į išlaikymą reguliavo 1969 m. liepos 16 d. redakcijos Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK), galiojęs (su 2000 m. birželio 29 d. pakeitimais) iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio trečiosios knygos normos taikytinos šeimos santykiams, atsiradusiems po kodekso įsigaliojimo.

11. SŠK 80 straipsnis numatė tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiranda nuo vaikų gimimo, o teisė kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo atsiranda geruoju šios pareigos nevykdant.

12. Pagal tuo metu galiojusį SŠK ir teismų praktiką, kai ieškovės dukra buvo nepilnametė, kreiptis dėl alimentų (išlaikymo) nepilnamečiams vaikams išieškojimo turėjo teisę vienas tėvų, kurio naudai ir buvo priteisiamos minėtos lėšos ir kuris jomis disponuodavo vaiko poreikiams tenkinti.

13. SŠK 105 straipsnio dalis numatė, kad reikalavimas išieškoti alimentus turi būti teismo ginamas nepriklausomai nuo to, kiek praėjo laiko nuo reikalavimo teisės atsiradimo. Alimentai priteisiami nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos. Už praėjusį laiką alimentai gali būti priteisiami ne daugiau kaip už trejus metus, jeigu teismas nustato, kad iki ieškinio pareiškimo buvo imtasi priemonių alimentams gauti, bet jie nebuvo gaunami dėl to, kad privalantis mokėti alimentus asmuo vengė juos mokėti. Alimentus iš tėvų nepilnamečiam vaikams galima priteisti nepriklausomai nuo to, kad jie pasiekė pilnametystę (SŠK 105 straipsnio 2 dalis). Ieškovės dukrai sulaukus pilnametystė tebegaliojo SŠK (1997-10-02).

14. Iš šalių (atstovų) paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir A. S. santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo išspręstas dukters išlaikymo klausimas, kadangi pasak ieškovės, sutuoktinis žodžiu įsipareigojo po savo mirties palikti savo turto (buto) dalį savo dukrai. Byloje nustatyta, kad ieškovė iki A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) nesiėmė priemonių alimentams gauti. Minėta, kad šalių santuokos nutraukimo metu A. S. vardu nebuvo registruota turto. Ieškovės atstovas paaiškino, kad A. S. tikėjosi po savo motinos mirties paveldėti jai priklausantį turtą (butą). Teismas kritiškai vertina šiuos ieškovės argumentus, kadangi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo tik 1991 m. birželio 30 d., ir ieškovė su sutuoktiniu santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini)) negalėjo numatyti į ateitį, apie tokio įstatymo priėmimą, galimybės privatizuoti turtą, ir A. S. galimybės paveldėti savo motinos butą, juolab kad ir A. S. turėjo brolį J. S., būtent kuriam po jų motinos mirties ir atiteko ginčo butas. J. S. vardu butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagrindu įregistruotas nuo 2000 m. birželio 15 d., o A. S. ½ dalis nuosavybės teise priklauso tik nuo 2015 m. gruodžio 21 d., kadangi testamentu šią buto dalį jam paliko brolis. Taigi, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, jog po A. S. mirties ½ dalis buto atiteks ieškovės dukrai, nes ir be minėtų aplinkybių, A. S. po santuokos nutraukimo su ieškove, 22 metus gyveno antroje santuokoje su atsakove ir turėjo teisę nuspręsti, kam testamentu palikti turtą po savo mirties. Be to, žodinis ieškovės ir A. S. susitarimas (jeigu toks buvo) dėl turto dukrai palikimo po savo mirties, neturi jokios teisinės galios.

15. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus CK, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnį, CK normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

16. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

17. Išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis, lemiantis negalimumą perkelti ją kitiems asmenims, vis dėlto savaime nelemia jos pasibaigimo mirus skolininkui, nes kartu tai yra ir turtinė prievolė, taigi būdama tokia ji gali būti vykdoma iš skolininko turto. CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas.

18. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

19. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas.

20. Taigi, tiek pagal galiojusias SŠK 105 straipsnį, tiek pagal galiojančio CK 3.200 straipsnio normas, išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau, kaip už trejus metus, todėl ieškovės reikalavimas, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 10 metų, negali būti tenkinamas.

21. Ieškovė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismą (2021-03-26) praėjus 24 metams po dukters pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) ir praėjus 20 metų po Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, kuriame numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 punktas) tokiam reikalavimui pareikšti. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju, atsakovė ir trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 9 punkte numatytas ieškinio senaties terminas yra praleistas 15 metų, A. S. yra miręs, ieškovė savo teisių neįgyvendino pagal CK 5.63 straipsnį, todėl ir dėl šios priežasties, ieškinys negali būti patenkintas.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

22. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

23. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014)

24. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

25. Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo ieškovei skirti 5 000 Eur baudą už akivaizdžiai pareikštą nepagrįstą ieškinį, pusę šios sumos priteisiant atsakovei.

26. Minėta, kad pagal CK 3.194 straipsnio 5 dalį, kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas. Nagrinėjamu atveju, iš A. S. dukters išlaikymas nebuvo priteistas, todėl išlaikymo pareiga A. S. įpėdinei neperėjo.

27. Ieškovei vykdžiusiai vienai vaiko išlaikymo prievolę, perėjo kreditoriaus teisės, tačiau ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo A. S.. Ieškovė taip pat neįgyvendino savo teisių pagal CK 5.63 straipsnį. Byloje ieškovė yra atstovaujama advokato, kuris konsultavo ieškovę ir formulavo ieškinio pagrindą bei dalyką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi teisinį išsilavinimą. Neabejotina, kad šiuo atveju ieškovės pažeistų teisių gynybos strategiją numatė ne ieškovė, o jos atstovas, už kurį ieškovė negali būti atsakinga. Atsakovė ir trečiasis asmuo neprašė ieškovės atstovui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas netenkina atsakovės ir trečiojo asmens prašymo, dėl baudos ieškovei skyrimo už pareikštą nepagrįstą ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Nagrinėjamu atveju, ieškovei priimtas nepalankus teismo sprendimas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

30. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.