Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam Š. M., nukentėjusiajam G. Š., nukentėjusiojo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas - aukštesnysis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. V. 2015-09-28 apie 9.40 val. vairuodamas automobilį Mazda MX3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, Piliuonos g., važiuodamas nuo Didžiosios g. link Miškininkų g., nelygiareikšmių kelių sankryžoje su Girionių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sukdamas kairėn į Girionių g. nedavė kelio eismo dalyviui - dviratininkui G. Š., važiavusiam priešpriešiais tiesiai ir kertančiam važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostą, jį partrenkė ir sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką - neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-09-28 važiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiavo pagrindiniu keliu su savo automobiliu Mazda MX3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis draustas AB „Lietuvos draudimas“. Iš pagrindinio kelio suko į šalutinį kelią ir užspiginus saulei per vėlai pamatė nukentėjusįjį ir jį kliudė. Bandė suteikti pagalbą kiek galėjo. Pripažįsta, kad tai buvo neatsargumas. Nukentėjusiojo atsiprašė ir dabar atsiprašo nukentėjusiojo. Daugiau jokių pažeidimų nėra padaręs, tai buvo pirmas įvykis. Padarė išvadas, kad turi būti atsargesnis, atidesnis. Po įvykio kalbėjo, bendravo su nukentėjusiuoju, važiavo pas jį. Nori susitaikyti, prašo bylą nutraukti.

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad kaltinamasis gailėjosi, iškart jo atsiprašė. Dėl įvykio jam lūžo slankstelis, abi kojos, meniskai, buvo sutrenkta galva. Sutinka taikytis ir nori, kad byla būtų nutraukta jam susitaikius su kaltinamuoju. Jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudikas AB „Lietuvos draudimas“, kiek dar sumokės civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, tiek užtenka, jis ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 5677,98 eurų ieškinio nebereiškia.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. parodė, kad draudikas atlygino nukentėjusiajam padarytą 200 Eur turtinę ir 2500 Eur neturtinę žalą, po įvykio kaltinamasis jam skambino gal 10 kartų, jie stengėsi susisiekti su nukentėjusiuoju kad susitartų dėl žalos atlyginimo, kad viskas baigtųsi kaip įmanoma paprasčiau ir nesudėtingiau. Draudikas pripažįsta pareigą atlyginti nukentėjusiojo negautas pajamas dėl negalėjimo dirbti, tačiau kiek bus apskaičiuota negali pasakyti, tai bus sprendžiama gavus dokumentus iš Sodros.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 102/2016(02) nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. 1. 24-25).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 44), administracine tvarka nebaustas (b. l. 45-46).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam neturtinę (moralinę) žalą (b. l. 85), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių, kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 str. 2 d.).

Pagrindų taikyti kaltinamajam BK 67 str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (BK 68 str.), nėra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Kaip nustatyta BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę (moralinę) žalą (b. l. 85) bei pripažino pareigą atlyginti negautas pajamas kai tik gaus reikiamus dokumentus, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi ir ieškinio nereiškia, todėl ikiteisminio tyrimo metu procesas dėl civilinio ieškinio 5677,98 eurų sumai (b. l. 41) nutrauktinas (BPK 107 str.).

Į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau - Tarnyba) pateikė 2016-05-24 pirminę pažymą Nr. TP-7-5867 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 144,75 eurų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam pagal 2016-04-05 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1317-5180, kurias Tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo. (b. l. 83). Kadangi šioje byloje nukentėjusysis, siekdamas pasinaudoti BPK numatytomis nukentėjusiojo teisėmis, kreipėsi į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuri priėmė sprendimą teikti nukentėjusiajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kurią teikė advokatas. Esant šioms aplinkybėms, kadangi nukentėjusiajam valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama baudžiamojoje byloje, kuri buvo pradėta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (delikto), išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Kardomoji priemonė kaltinamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301–305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Š. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. Š..

Įspėti Š. M., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutraukti procesą dėl G. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio.

Priteisti iš Š. M. valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas 144,75 eurų (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 75 ct), išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.