Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Kristinai Uktverytei, Laurai Stonkutei, Erikai Simaitei, dalyvaujant ieškovų K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.) ir A. P. atstovams advokatui Karoliui Garbauskui, advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovams V. M. M., A. A. M., B. M., jų atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, atsakovo B. M. atstovei B. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.) ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. M., A. A. M., B. M. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo antstolis Svajūnas Degimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė V. M. M. perleido atsakovui B. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei V. M. M. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3428-889/2012 priteisė solidariai iš B. M. ir V. M. M. solidariems ieškovams K. P. (K. P.) ir N. P. 34528,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė solidariai iš B. M. ir V. M. M. ieškovams K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.) ir A. P. kiekvienam po 8632,00 Lt baudos ir po 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas 2013-05-30 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3428-889/2013, kuris pateiktas vykdyti antstoliams Svajūnui Degimui ir Vidai Daugirdienei. Antstolei Vidai Daugirdienei išieškoti skolos iš B. M. nepavyko. Antstolis Svajūnas Degimas iš V. M. M. išieškojo 4179,92 Lt. Ieškovai nurodo, kad jiems tapo žinoma, jog atsakovei V. M. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas. Norėdami sužinoti, kodėl nevykdomas išieškojimas iš šio nekilnojamojo turto, patikrinę VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatė, kad atsakovė turtą 2013-07-01 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido atsakovui B. M.. Ieškovai pažymi, kad sudarydama šį sandorį atsakovė pažeidė jų teises bei teisėtus interesus, kadangi atsakovei nesudarius 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties kreditorių reikalavimų tenkinimas ir skolos išieškojimas galėjo būti nukreiptas į atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė, žinodama apie savo prievolę ieškovams pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, sudarė pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo pardavė jai bei atsakovui A. A. M. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 12000,00 Lt, tokiu būdu pažeisdama ieškovų interesus. Pardavus šį nekilnojamąjį turtą sumažėjo atsakovės turto, iš kurio gali būti išieškoma, apimtis. Be to, gavusi pinigines lėšas už nekilnojamąjį turtą, ji šių lėšų ieškovų reikalavimams patenkinti neskyrė. Ieškovų atstovai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai pasitikėjo antstoliu, manė, kad jis atliks visus būtinus veiksmus, siekiant išieškoti skolą, taip pat ir patikrins duomenis apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Antstolis šių duomenų nepatikrino, todėl nebuvo suvaržytos atsakovės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu ir ji šį turtą pardavė. Ieškovai apie sudarytą sandorį sužinojo tik 2014-08-13, gavę VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, todėl senaties terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3428-889/2012 priteisė solidariai iš B. M. ir V. M. M. solidariems ieškovams K. P. (K. P.) ir N. P. 34528,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34528,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė solidariai iš B. M. ir V. M. M. ieškovams K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.) ir A. P. kiekvienam po 8632,00 Lt baudos ir po 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8632,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-30 išdavė vykdomuosius raštus Nr. 2-3428-889/2013 dėl avanso ir baudos išieškojimo iš solidarių skolininkių B. M. ir V. M. M. išieškotojams K. P. (K. P.), N. P., P. P. ir A. P. kiekvienam po 8632,00 Lt baudos ir po 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei dėl 34528,00 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš solidarių skolininkių B. M. ir V. M. M. solidariems išieškotojams K. P. (K. P.) ir N. P.. 2013-06-04 ieškovai kreipėsi į antstolį Svajūną Degimą, prašydami išieškoti 34528,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš solidarių skolininkių B. M. ir V. M. M. solidariems išieškotojams K. P. (K. P.) ir N. P., po 8632,00 Lt baudos ir po 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidarių skolininkių B. M. ir V. M. M. išieškotojams K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.) ir A. P.. Antstolis Svajūnas Degimas 2013-06-14 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija SD Nr. 139 964,60 Lt sumai už būtinąsias vykdymo išlaidas, kurią ieškovas P. P. (P. P.) 2013-06-18 mokėjimo pavedimu apmokėjo. Pagal 2014-07-16 pažymą Nr. S-140009560 dėl vykdomųjų veiksmų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0004/11/01613 ir Nr. 0004/13/00447 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės B. M. (V. M. M., A. A. M.) kreditoriams P. P. (P. P.) ir A. P.. Vykdant išieškojimą 2013-07-05 iš varžytinių parduotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas –ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Likęs turtas – 44/558894 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini) 44/571632 žemės sklypo su statiniais, esanti (duomenys neskelbtini) ir 44/571632 dalis žemės sklypo su statiniais, esanti (duomenys neskelbtini) areštuota pirmumo teise kitų antstolių, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2013-07-01 atsakovės V. M. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-07-01 atsakovo B. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-06-14 tarp atsakovų V. M. M., A. A. M. ir B. M. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. M. M. ir A. A. M. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 12000,00 Lt, atsakovui B. M.. 2013-06-14 mokėjimo pavedimu atsakovas B. M. pervedė atsakovei V. M. M. 12000,00 Lt. Ieškovai 2014-08-13 bei 2014-10-02 pranešimais kreipėsi į antstolį Svajūną Degimą, prašydami nurodyti, kodėl išieškojimas nebuvo nukreiptas į atsakovei V. M. M. nuosavybės teise priklausiusį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovai prašo pripažinti 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu pagrįstumą, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog actio Pauliana instituto taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal įstatymą, ieškiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tokia senaties termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011). Atsakovai nurodo, kad ieškovai praleido įstatymo nustatytą senaties terminą, kadangi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2013-06-14, o ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2014-10-30. Ieškovai su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdami, kad nors nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2013-06-14, tačiau apie šios sutarties sudarymą jie sužinojo tik 2014-08-13. Taigi, siekiant įvertinti ginčo šalių nurodytų aplinkybių pagrįstumą, svarbu nustatyti, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Visų pirma, reikia pažymėti, jog nors minėta sutartis sudaryta 2013-06-14, tačiau VĮ „Registrų centras“ ji įregistruota 2013-07-01, todėl laikytina, kad būtent nuo šios datos ieškovai įgijo galimybę, patikrinę, VĮ „Registrų centras“ duomenis, sužinoti apie sutarties sudarymą. Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, kad ieškovai duomenis apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ir apie jo atžvilgiu sudarytus sandorius, patikrino 2014-08-13. Atsakovai nurodo, kad ieškovai tokiais savo veiksmais elgėsi neapdairiai, kadangi šiuos duomenis turėjo patikrinti anksčiau. Vertinant ieškovų pareigą sužinoti apie sudarytą sandorį svarbu pažymėti, kad nekilnojamojo turto sutarties sudarymo metu, ieškovai buvo kreipęsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš atsakovų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai reiškia, kad ieškovai kreipdamiesi į antstolį pagrįstai tikėjosi, kad antstolis imsis visų įstatyme numatytų priemonių, tam kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, tame tarpe – ir patikrins duomenis apie atsakovei V. M. M. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir, esant, įstatyme nustatytiems pagrindams, vykdys išieškojimą iš minėto turto. Todėl ieškovai, atlikę visus būtinuosius veiksmus, reikalingus skolai išieškoti, ir pateikę teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, neturėjo pagrindo atskirai rinkti duomenų apie atsakovei V. M. M. priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir pan. Be to, vertinant ieškovų pareigą būti atidiems bei rūpestingiems, reikia pažymėti, jog ieškovai procesinius veiksmus dėl skolos išieškojimo atliko nedelsdami po civilinės bylos išnagrinėjimo, t.y. Klaipėdos apygardos teismui 2013-05-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą palikus nepakeistą, ieškovai jau 2013-05-29 kreipėsi į teismą prašydami išduoti vykdomuosius raštus, o teismui 2015-05-30 juos išdavus, 2013-06-04 šiuos vykdomuosius raštus pateikė antstoliui Svajūnui Degimui, prašydami pradėti išieškojimą iš skolininkės V. M. M.. Taigi, darytina išvada, jog ieškovai domėjosi civilinės bylos eiga, tinkamai naudojosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis bei ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami išieškoti jiems priteistą skolą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai apie 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą ieškovams nepranešė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovai apie 2013-06-14 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą sužinojo 2014-08-13, ir savo veiksmais nepažeidė pareigos sužinoti apie tokį sandorį laiku, todėl kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, ieškinio senaties termino nepraleido.

Antroji būtina sąlyga - kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija, jog ieškovai turi reikalavimo teisę į atsakovę Vidutę M. M. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą. Tačiau nurodo, jog A. A. M. nėra laikytinas tinkamu atsakovu, kadangi ieškovai reikalavimo teisę turi tik į jo sutuoktinę V. M. M.. Teismas pažymi, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. M. M., A. A. M. bei B. M. pripažinimo negaliojančia. Nurodytos sutarties objektas yra nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki sutarties sudarymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs atsakovams V. M. M. ir A. A. M. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Taigi, atsižvelgus į tai, kad ginčijamo sandorio objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamasis turtas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs atsakovams V. M. M., A. A. M., į tai, kad minėtas turtas nėra padalintas, sutuoktinių turto dalys jame nenustatytos, konstatuotina, jog nors ieškovai reikalavimo teisę turi tik į atsakovę Vidutę M. M., tačiau A. A. M. taip pat yra laikytinas tinkamu atsakovu.

Trečioji būtina sąlyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 66-92). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. Jumber Tsetskhladze ir UAB „Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Ieškovai nurodo, kad ginčijamu sandoriu atsakovei V. M. M. pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažėjo atsakovės turto, iš kurio gali būti išieškoma, apimtis. Be to, atsakovės skola ieškovams sudaro 20000,00 Eur (69056,00 Lt), neskaitant metinių palūkanų, tačiau šiuo metu išieškota suma sudaro tik apie 1943,87 Eur, kurių pakanka tik metinėms palūkanoms padengi. Atsakovai su ieškovų nurodyta aplinkybe nesutinka pažymėdami, jog išieškojimas ieškovų naudai yra atliekamas iš atsakovės pensijos, kurios dydis nepakito, todėl sudarytu sandoriu jų interesai nebuvo pažeisti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu solidariai iš B. M. ir V. M. M. priteisė ieškovams 34528,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė solidariai iš B. M. ir V. M. M. ieškovams kiekvienam po 8632,00 Lt baudos ir po 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal 2014-07-16 pažymą Nr. S-140009560 dėl vykdomųjų veiksmų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0004/11/01613 ir Nr. 0004/13/00447 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės B. M. (V. M. M., A. A. M.) kreditoriams P. P. (P. P.) ir A. P.. Vykdant išieškojimą 2013-07-05 iš varžytinių parduotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas –ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Likęs turtas – 44/558894 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini) 44/571632 žemės sklypo su statiniais, esanti (duomenys neskelbtini) ir 44/571632 dalis žemės sklypo su statiniais, esanti (duomenys neskelbtini) areštuota pirmumo teise kitų antstolių, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės V. M. M. prievolės ieškovams dydį, išieškotos sumos dydį, tai, kad išieškojimas vykdomas nuo 2013 metų, bei atsižvelgus į tai, kad atsakovė neturi kito turto, į kurį nukreipus išieškojimą būtų galima patenkinti ieškovų reikalavimus, konstatuotina, kad sudarytu sandoriu sumažėjo atsakovės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis, tokiu būdu sumažinant galimybę ieškovams patenkinti savo reikalavimą, todėl ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovų teisės bei teisėti interesai.

Ketvirtoji sąlyga - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandori actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pagal įstatymą, teismo sprendimą ar kitą imperatyvą atsakovė būtų įpareigota sudaryti ginčo sutartį.

Penktoji būtina sąlyga - skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atsakovai nurodo, kad V. M. M. bei A. A. M. 2013-06-14 sudarydami sandorį nežinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-23 nutartį, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimas paliktas nepakeistas, todėl nežinojo, kad ieškovai turi reikalavimo teisę į atsakovę. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas šias aplinkybes vertina kaip nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovai V. M. M. bei A. A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3428-889/2012 žinojo, tačiau manė, jog Klaipėdos apygardos teismas šį sprendimą panaikins ir ieškovų ieškinį atmes. Tai reiškia, kad atsakovai žinojo, jog ieškovai teismo 2012-11-08 sprendimo pagrindu turi reikalavimo teisę į atsakovę, todėl turėjo pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, t.y. prieš sudarydami nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sutartį domėtis minėtos civilinės bylos nagrinėjimu, sužinoti, ar aukštesnės instancijos teismas iš tiesų panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą, ar šį sprendimą paliko nepakeistą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovę V. M. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme metu atstovavo advokatas Rimvydas Kairys, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-23 nutartis buvo įteikta tinkamai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad atstovas informavo atsakovę apie priimtą procesinį sprendimą. Antra, atsakovai žinojo apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3428-889/2012, ir apie tai, kad sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties 7.1.1. punkte numatė, jog pardavėjai garantuoja, kad į parduodamą daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, daiktas niekam kitam neparduotas, neareštuotas, neįkeistas, teise ginčų dėl jo nėra, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutarties sudarymo metu apie nagrinėjamą civilinę bylą notarei nepranešė. Paminėtina ir tai, kad atsakovams sandorio sudarymo metu manant, kad Klaipėdos apygardos teismas procesinio sprendimo civilinėje byloje dar nėra priėmęs ir civilinė byla tebėra nagrinėjama, jie, vadovaudamiesi sąžiningumo principu, turėjo palaukti, kol apeliacinis skundas bus išnagrinėtas ir 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties nesudaryti. Vertinant atsakovų sąžiningumą taip pat svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovai V. M. M. bei A. A. M. 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su jų anūku B. M.. Taigi, ginčijamas sandoris sudarytas su artimu giminaičiu (CK 3.135 straipsnis). Atsakovai nurodė, kad jų giminystės ryšiai neįrodo atsakovo B. M. nesąžiningumo, kadangi jis apie V. M. M. prievolę ieškovams nežinojo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3428-889/2012 pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę V. M. M. bei B. M.. Minėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas atsakovas A. A. M. Taigi, nagrinėjama civilinė byla buvo susijusi ne su vienu atsakovo B. M. artimu giminaičiu, t.y. seneliais bei teta. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas B. M. nurodė, kad su seneliais bendrauja, jų santykiai yra geri. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad civilinė byla Nr. 2-3428-889/2012 buvo nagrinėjama daugiau nei vienerius metus laiko, laikytina, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas B. M. apie vykusį teisminį ginčą turėjo žinoti. Teismas taip pat pažymi, jog 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu VĮ „Registrų centras“ duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 20400,00 Lt, tačiau butas atsakovui B. M. parduotas už mažesnę - 12000,00 Lt kainą. Atsakovai nurodė, kad iki 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jie minėtą nekilnojamąjį turtą jau kurį laiką bandė parduoti už didesnę nei 12000,00 Lt kainą, tačiau buto niekas nepirko. Paaiškino, kad sutartyje nurodyta kaina atitiko jos sudarymo metu vyraujančią rinkos kainą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Taigi, nors atsakovai nurodė, kad buto pardavimo kaina atitiko realią jo rinkos kainą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat pažymi, jog nors 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai V. M. M. ir A. A. M. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui B. M., tačiau Gyventojų registrų tarnybos pažymos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-10 atsakovės V. M. M. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), atsakovo B. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas B. M. paaiškino, kad minėtame bute jis pastoviai pradėjo gyventi nuo 2015 metų birželio mėnesio, iki tol jis gyveno kartu su mama, o bute, esančiame gyveno jo draugas bei močiutė. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog nors 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu butas nuosavybės teise perėjo atsakovui B. M., tačiau ir po sutarties sudarymo jį toliau valdė bei juo naudojosi atsakovė V. M. M.. Atsakovas taip pat nurodė, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iš turimų santaupų bei pasiskolino pinigų iš draugų. Vis dėl to, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, tai kad atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, jog 2010 metais baigė mokyklą ir pradėjo studijuoti, tačiau mokslų nebaigė. 2011 metais – 2012 metais jis pradėjo studijuoti iš naujo, tačiau mokslų tęsti nepavyko, kadangi nepakako piniginių lėšų, o studijų suderinti su darbu nepavyko. Paaiškino, kad studijuodamas gyveno kartu su mama, kurį jį išlaikė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas B. M. turėjo pakankamai piniginių lėšų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Be to, vertinant atsakovų sąžiningumą svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovė V. M. M. piniginių lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovų reikalavimams patenkinti neskyrė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovai sudarydami 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį buvo nesąžiningi.

Šeštoji būtina sąlyga – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė V. M. M. perleido atsakovui B. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją grąžinant atsakovei V. M. M. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovų reikalavimas yra nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnį, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas, 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovų V. M. M., A. A. M. ir B. M. pripažintina negaliojančia.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnį, taikytina restitucija, atsakovams V. M. M., A. A. M. grąžintinas pagal 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui B. M. perduotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui B. M. grąžintina 3475,44 Eur (12000,00 Lt) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1, 2 dalys).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui B. M., nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Patikslintą ieškinį patenkinus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nelikus teisinio pagrindo jas taikyti (CPK 149, 150 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 31,57 Eur (109,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgus į tai, kad žyminį mokestį sumokėjo ieškovas K. P. (K. P.), ieškinį patenkinus, ieškovui K. P. (K. P.) iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 31,57 Eur (109,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 10,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 12,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų V. M. M., A. A. M. ir B. M..

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą B. M. grąžinti pagal 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jam perduotą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams V. M. M. ir A. A. M..

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus Vidutę M. M. ir A. A. M. grąžinti pagal 2013-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jiems perduotus 3475,44 Eur (12000,00 Lt) atsakovui B. M..

Priteisti iš atsakovės V. M. M. 10,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P. (K. P.).

Priteisti iš atsakovo A. A. M. 10,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P. (K. P.).

Priteisti iš atsakovo B. M. 10,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P. (K. P.).

Priteisti iš atsakovės V. M. M. į valstybės biudžetą 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo A. A. M. į valstybės biudžetą 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo A. A. M. į valstybės biudžetą 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutartimi, panaikinti.

Neįsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nurodytas nekilnojamasis daiktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.