Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-07-04 · Byla Nr. N2-783-639/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
N2-783-639/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05788-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
R. S.
Civilinė byla Nr. N2-783-639/2014(Proceso Nr. 2-06-3-05788-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. K., atsakovei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovės J. S. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo teismo pakeisti 2000-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą ¼ visų pajamų dydžio, bet ne mažiau 1 MGL išlaikymo dydį, sūnui G. S., gim.1998-02-04 ir priteisti iš ieškovo po 400,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (b.l. 2-3). Nurodė, kad ieškovas šiuo metu dirba AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 2 kapitono padėjėjo pareigose, vidutinis gaunamas atlyginimas yra apie 2500,00 Lt kas mėnesį. Pagal galiojantį teismo sprendimą išieškotina išlaikymo suma yra apie 700,00-1000,00 Lt kas mėnesį. Pagal šiuo metu išieškotiną sumą, galima daryti prielaidą, kad vaiko išlaikymui reikia apie 1400,00-2000,00 Lt, akivaizdu, jog tokia suma viršija vaiko poreikius. Paaiškino, kad šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų UAB „Danske Bankas“, kas mėnesį moka bankui paskolą ir palūkanas apie 1187,00 Lt, todėl mano, kad gali teikti 400,00 Lt dydžio išlaikymą sūnui, kuris leistų užtikrinti būtinas sūnui vystytis sąlygas ir patenkintų jo poreikius.

Ieškovas į posėdžius neatvyko, bylą vedė per atstovą (advokatą). Ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Taip pat atstovas paaiškino, kad šiuo metu ieškovas dirba užsienio šalių kompanijose, plaukioja laivais, užima aukštesnio jūrininko pareigas, todėl į posėdžius atvykti negali. Priešieškinį prašė atmesti. Į paskutinį posėdį ieškovo atstovas neatvyko prašė bylą nagrinėti ieškovui ir jam (atstovui) nedalyvaujant ( b.l. 114).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė priešieškinį į ieškovo ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, prašo jį atmesti. (b.l. 35-38). Nurodo, kad nuo 2000-01-05, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš R. S. alimentai J. S. sūnaus Gerhardo išlaikymui, R. S. iki šios dienos per antstolę pervedė 14897,00 Lt kas per vienerius metus yra 1145,00 Lt, o per mėnesį 95,00 Lt. Pagal teismo nutartį sūnaus Gerhardo išlaikymui ieškovas turėjo mokėti ¼ uždirbamų pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki pilnametystės. Nors nuo 2000 m. 1 MGL buvo 125,00 Lt, o nuo 2007 m. 130,00 Lt, R. S. vidutiniškai per 13 metų vieno mėnesio sūnaus išlaikymui skyrė 95,00 Lt. Pagal mokėjimų išklotinę matosi, kad R. S. pirmus dvejus metus visiškai nemokėjo sūnaus išlaikymui alimentų, o nuo 2003 metų juos mokėjo nereguliariai, ne taip kaip priteista teismo sprendimu, t.y. kas mėnesį, o dalimis. Visus tuos 13 metų sūnų augino ir išlaikė pati viena, daug dirbo, kad sudarytų normalias sąlygas vaikams augti ir mokytis. Per tuos metus savo nekilnojamojo turto neįsigijo, su vaikais gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos kaina mėnesiui yra 500,00 Lt ir sudėjus visus mėnesinius mokesčius, vidutiniškai per mėnesį susidaro dar 500,00 Lt. Sūnus lanko badmintono treniruotes, jos vidutiniškai per mėnesį kainuoja 250,00 Lt, vaiko rūbams ir batams sezonui išleidžia apie 1000,00-1500,00 Lt per mėnesį, maistui per mėnesį išleidžia apie 500,00 Lt, laisvalaikiui apie 200,00-300,00 Lt, todėl prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteista iš R. S. alimentai J. S. sūnaus G., gim. 1998-02-04 išlaikymui po ¼ visų rūšių gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės pakeisti ir priteisti iš R. S. 1000,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo dienos J. S. sūnaus išlaikymui iki pilnametystės, bei įpareigoti R. S. sumokėti iki 2011 metų spalio mėn. susidariusią skolą 1643,00 Lt dėl teismo sprendimo nevykdymo 1 MGL nesumokėjimo, sumokėti nuo 2011 m. spalio mėn. susidariusią skolą 9377,00 Lt dėl nemokėjimo ¼ dalies nuo atlyginimo, kurį gavo iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, o jei R. S. atsisako mokėti šias visas anksčiau nurodytas sumas, priteisti sūnui G. S. ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodo, jog su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti. (b.l. 70-71). Nurodė, kad atsakovas nesutinka su atsakovės išlaikymo dydžio paskaičiavimais, nes tėvų turtinė padėtis netolygi vaiko poreikiams. Ieškinyje pateikė apie savo pajamas ir galimybes skirti vaiko išlaikymui nurodytą sumą. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu Vyriausybės nustatytą minimalią algą – 1000,00 Lt, turi pragyventi dirbantis asmuo, susimokėti mokesčius ir dar išlaikyti šeimą. Akivaizdu, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra neadekvati nei vaiko poreikiams nei jo turtinei padėčiai, todėl prašo šioje dalyje priešieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas. Išvados ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. S., gim. 1998-02-04, tėvai yra R. S. ir J. S. (b.l. 5). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1233/2000 nuspręsta priteisti iš R. S., gim. 1965-07-17 alimentus J. S. sūnaus G., gim. 1998-02-04 išlaikymui po ¼ visų rūšių gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki G. pilnametystės (b.l. 4).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys įstatymai, reglamentuojantys nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo formą ir dydį – LR CK 3.196 str.- nebenumato išlaikymo priteisimo formos, kai išlaikymas priteisiamas uždarbio ar kitų pajamų dalimi.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad G. S., dėl kurio išlaikymo dydžio kyla ginčas tarp šalių, šiuo metu yra 16 metai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, ugdymo ir mokymo priemonės, higienos reikmenys. G. S. lanko badmintono treniruotes Klaipėdos badmintono akademijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, badmintono sportui yra reikalinga apranga bei specialus inventorius, vidutiniškai per mėnesį išleidžia 250,00 Lt (b.l. 57). Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas kartais serga, todėl yra būtinos išlaidos vaistams, tačiau sveikatos būklė yra pakankamai gera. Taip pat atsakovė priešieškinyje nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia apie 2200,00 Lt per mėnesį (b.l. 35-38). Teismas mano, kad atsakovės nurodytos 2200,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos yra aiškiai per didelės. Kitą vertus ir ieškovo teismui nurodyta 400 Lt išlaikymui reikalingos pinigų suma yra nepakankama. Pažymėtina, kad ieškovas ir jo atstovas pateikė tik abstrakčius samprotavimus, jog atsakovės nurodoma pinigų suma, kuri reikalinga vaiko išlaikymui, yra per didelė.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad iš esmės pasikeitė ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis. Po teismo sprendimo, kuriuo iš R. S. sūnaus G. S. išlaikymui priteista po ¼ visų rūšių gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki G. pilnametystės, priėmimo momento atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, o atsakovo vardu nuo 2003-11-10 registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir nuo 2012-04-02 dovanojimo sutartimi registruotas kitas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 50-55). Atsakovė pateikė teismui gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b.l. 55). Ieškovas turi kreditorinių įsiskolinimų už įsigytą butą Danske banke (b.l. 11,12, 96,97), tačiau teismas pažymi, jog ieškovas yra pilnametis asmuo, todėl žinodamas apie prievolę išlaikyti vaiką, turi realiai įvertinti savo turtinę padėtį ir spręsti dėl naujų prievolių/įsipareigojimų prisiėmimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra dirbantys – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra ankščiau buvo apie 3075 Lt (b.l. 87). Iš ieškovo atstovo advokato R. K. duotų teismo posėdžio metu paaiškinimų matyti, kad ieškovas šiuo metu dirba užsienio šalių kompanijose, plaukioja laivais, užima aukštesnio jūrininko pareigas. Teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi įpareigojo ieškovą R. S. per 14 dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti teismui duomenis, apie visas darbines pajamas už vienerius metus (darbo užmokestis, komandiruotpinigiai, maistpinigiai, dienpinigiai ir pan.) (b.l. 108-109). Tačiau ieškovas, nurodyto reikalavimo neįvykdė ir byloje nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokios yra šiuo metu jo pajamos. Taigi nustatyta, kad ieškovas dirba užsienio šalių kompanijose, plaukioja laivais. Tikėtina, kad užima aukštesnes pareigas, nes iki tol dirbdamas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ užėmė vyr. kapitono padėjėjo pareigas ( b.l. 8-9). Visiems žinoma aplinkybė, kad užsienio laivuose LR piliečiai įsidarbina, dėl ten esančio ženkliai didesnio atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse nurodė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis ar gaunamos pajamos yra didesnės nei teismo surinktuose įrodymuose, teismas gali įpareigoti tėvą (motiną) pateikti jo tikrąją turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie visas gaunamas pajamas ir pan.), o jų nepateikus, visas abejones vertinti vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt.

Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir iš ieškovo priteistina nepilnamečio vaiko G. S., gim. 1998-02-04 išlaikymui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2013-05-16, iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl kitų atsakovės priešieškinio reikalavimų

Atsakovė taip pat priešieškiniu prašė bei įpareigoti R. S. sumokėti iki 2011 metų spalio mėn. susidariusią skolą 1643,00 Lt dėl teismo sprendimo nevykdymo 1 MGL nesumokėjimo, sumokėti nuo 2011 m. spalio mėn. susidariusią skolą 9377,00 Lt dėl nemokėjimo ¼ dalies nuo atlyginimo, kurį gavo iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, o jei R. S. atsisako mokėti šias visas anksčiau nurodytas sumas, priteisti sūnui G. S. ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Šis atsakovės reikalavimas atmestinas visiškai. Nurodytu laikotarpiu galiojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimas, kuriuo priteista ¼ visų pajamų dydžio, bet ne mažiau 1 MGL išlaikymo dydis, šis sprendimas ir turi būti vykdomas ir yra vykdomas (žr. antstolės L. P. išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas, patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo patikslinimo b.l. 73,74). LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tačiau tai taikoma tik tokiai situacijai, kai išlaikymas nebuvo priteistas, tuomet ieškovas gali pareikšti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus atgal. Šiuo gi atveju, kaip minėta išlaikymas jau buvo priteistas ir tarp šalių galiojo, pagal CPK18 straipsnį privalomas jiems teismo sprendimas, dėl to priimti teismo sprendimą įpareigoti vykdyti ankstesnį teismo sprendimą nėra pagrindo. Vaiko tėvui nevykdant minėtos pareigos ir nemokant išlaikymo, vaiko motina perdavė minėtą sprendimą vykdyti priverstine tvarka. Pagal antstolės 2013-04-22 d. patvarkymą išlaikymo įsiskolinimas nurodytai dienai sudaro 8777,00 litai. Kartu teismas pažymi, kad įstatymuose reglamentuojamas išlaikymo padidinimas galimas nuo papildomų išlaidų atsiradimo (vaiko liga, slaugymas, sužalojimas). Tačiau byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tuo laikotarpiu patirtas įstatyme įtvirtintas papildomas išlaidas. Įstatymas taip pat numato, kad išlaikymas vaikui taip pat gali būti priteistas priteisiant vaikui tam tikrą turtą arba pakeisti jau priteisto išlaikymo formą. (LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p., 3.201 3 d.). Pavyzdžiui pakeisti išlaikymą iš kasmėnesinių periodinių išmokų į turtą, pvz. butą. Tačiau šiuo atveju to daryti šioje byloje teismo nuomone nėra pagrindo. Nes pirma, kaip minėta atsakovo skola 2013-04-22 dienai, sudarė 8777,00 litai, o buto vertė ženklai didesnė. Antra minėta, jog atsakovė prašo priteisti tik ¼ buto, todėl priešieškinio patenkinimo atveju, būtų apsunkintas jo naudojimas ir valdymas. Trečia, perdavus butą nepilnamečiam vaikui, jam tektų našta šį butą ir išlaikyti, t.y. mokėti mokesčius ir pan.

Dėl nurodytų motyvų priešieškinys šioje dalyje atmestinas visiškai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį išlaikymą, panaikinti ( CPK 150 str. ).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nenagrinėtinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 108,00 Lt žyminio mokesčio, priimtas procesinis sprendimas dėl 800 litų išlaikymo priteisimo. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kadangi išlaikymas priteistas po 800 litų kasmėnesinių išmokų vadinasi, vadinasi ieškovo ieškinys iš esmės netenkintinas ir iš dalies tenkintinas atsakovės priešieškinys dėl 800 Lt išlaikymo priteisimo. Kaip minėta ieškovas apmokėjo dalį ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis kuris buvo patenkintas pagal priešieškinį, t.y. 400 Lt kasmėnesinių periodinių įmokų ( 800- 400 = 400 Lt) (400 x 12 = 4800 Lt). Vadinasi civilinėje byloje mokėtinas žyminis mokestis 144,00 Lt (400 x 12 x 3 proc. = 144,00 Lt), todėl valstybei iš ieškovo priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr.2-1233/2000 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – sūnui G. S. priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. S., gim. 1998-02-04, išlaikymui po aštuonis šimtus (800,00 Lt) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-16, iki vaiko pilnametystės. Šioje dalyje sprendimas vykdomas skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S. 144,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį išlaikymą, panaikinti ( CPK 150 str. ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas