- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1568-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05788-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. S.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1568-253/2014
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-05788-2013-5)
2014 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui R. S. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė teismo pakeisti 2000-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą ¼ visų pajamų dydžio, bet ne mažiau 1 MGL, išlaikymo sūnui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu dirba AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 2 kapitono padėjėjo pareigose, vidutinis gaunamas atlyginimas yra apie 2 500 Lt kas mėnesį. Pagal galiojantį teismo sprendimą išieškotina išlaikymo suma yra apie 700 – 1 000 Lt kas mėnesį. Ieškovo nuomone, remiantis šiuo metu išieškotina suma galima daryti prielaidą, kad vaiko išlaikymui reikia apie 1 400 – 2 000 Lt, o tokia suma viršija vaiko poreikius. Paaiškino, kad šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų, kas mėnesį moka bankui paskolą ir palūkanas – apie 1 187 Lt, todėl mano, kad gali teikti 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui, kuris leistų užtikrinti būtinas sūnui vystytis sąlygas ir patenkintų jo poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė priešieškinį į ieškovo ieškinį. Juo nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš R. S. 1 000 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo dienos J. S. sūnaus išlaikymui iki pilnametystės, bei įpareigoti ieškovą sumokėti iki 2011 m. spalio mėn. susidariusią skolą 1 643 Lt dėl teismo sprendimo nevykdymo – 1 MGL nesumokėjimo, taip pat įpareigoti sumokėti nuo 2011 m. spalio mėn. susidariusią skolą 9 377 Lt dėl nemokėjimo ¼ dalies nuo atlyginimo, kurį gavo iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, o jei ieškovas atsisako mokėti visas nurodytas sumas, priteisti sūnui G. S. ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2000-01-05, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš R. S. buvo priteisti alimentai J. S. sūnaus G. išlaikymui, ieškovas iki šios dienos per antstolę pervedė 14 897 Lt, tai per vienerius metus yra 1 145 Lt, o per mėnesį 95 Lt. Ieškovas pirmus dvejus metus visiškai nemokėjo išlaikymo sūnui, o nuo 2003 m. mokėjo nereguliariai. Visus tuos 13 metų sūnų augino ir išlaikė pati viena, per tuos metus savo nekilnojamojo turto neįsigijo, su vaikais gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos kaina mėnesiui yra 500 Lt ir sudėjus visus mėnesinius mokesčius, vidutiniškai per mėnesį susidaro dar 500 Lt. Sūnus lanko badmintono treniruotes, jos vidutiniškai per mėnesį kainuoja 250 Lt, vaiko rūbams ir batams sezonui išleidžia apie 1 000–1 500 Lt per mėnesį, maistui– apie 500 Lt per mėnesį, laisvalaikiui apie 200–300 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1233/2000 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisė iš R. S. nepilnamečio sūnaus G. S. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-16 iki vaiko pilnametystės; šią sprendimo dalį nustatė vykdyti skubiai; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė iš ieškovo 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį išlaikymą, panaikino. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos 2 200 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos yra aiškiai per didelės, tačiau ieškovo teismui nurodyta 400 Lt išlaikymui reikalinga pinigų suma yra nepakankama. Nustatyta, kad iš esmės pasikeitė ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis. Po teismo sprendimo, kuriuo iš R. S. sūnaus G. S. išlaikymui priteista po ¼ visų rūšių gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priėmimo momento atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, o ieškovo vardu 2003-11-10 ir 2012-04-02 įregistruoti du butai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, žinodamas apie prievolę išlaikyti vaiką, turėjo realiai įvertinti savo turtinę padėtį ir spręsti dėl naujų prievolių/įsipareigojimų prisiėmimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra dirbantys – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį ankščiau buvo apie 3 075 Lt. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui duomenis apie visas darbines pajamas už vienerius metus, tačiau ieškovas nurodyto reikalavimo neįvykdė ir byloje nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokios šiuo metu yra jo pajamos. Nustatyta, kad ieškovas dirba užsienio šalių kompanijose, plaukioja laivais. Teismas vertino esant tikėtina, kad užima aukštesnes pareigas, nes iki tol dirbdamas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ užėmė vyr. kapitono padėjėjo pareigas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą pakeisti ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus G. S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-07-04 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškinyje pateiktos ieškovo galimos pajamos ir galimybės skirti vaiko išlaikymui nurodytą sumą. Pažymi, kad šiuo metu dirba UAB „Kontrol Union“ Klaipėdos filiale. Gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neadekvati nei vaiko poreikiams, nei ieškovo turtinei padėčiai. Ieškovo nuomone, išlaikymas turėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo dienos, nes iki teismo sprendimo dienos išlaikymas buvo mokamas pagal ankstesnį teismo sprendimą, t. y. 2001-01-05, be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias buvo mokamas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė teigia, kad apeliantas savo skunde nenurodo, jog jam nuosavybės teise šiuo metu priklauso du butai (duomenys neskelbtini). Vieną iš jų – (duomenys neskelbtini), apeliantas nuomoja už atlygį komercinėms patalpoms, šiuo metu jau oficialiai yra įregistruota nuomos sutartis su UAB „Via Aurum“. Kitame bute apeliantas gyvena jau nuo 1995 m., šis butas nuo 2012 m. kaip dovana atiteko R. S.. Apelianto materialinė padėtis nuolat gerėja. Apeliantas teismui pateikė tik dalį duomenų apie gaunamas pajamas. Per praėjusius metus užsienyje apelianto uždirbtos pajamos nebuvo pateiktos teismui. Teigia, kad visos išlaidos vaikui, kurias nurodė atsakovė yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovas R. S. ir atsakovė J. S. yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimu iš R. S. priteisti alimentai J. S. sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ visų rūšių gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, mokėjimą pradedant nuo 1999-12-08. Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. S. teismo prašė pakeisti minėtą sprendimą ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1 000 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 800 Lt iš ieškovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistu kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžiu. Apeliantas prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus G. S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį.
Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra neadekvatus vaiko poreikiams ir ieškovo turtinei padėčiai. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
Atsakovė J. S. nurodė, kad šalių sūnaus išlaikymui reikalinga suma yra apie 2 200 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos yra aiškiai per didelės, tačiau akivaizdu, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), yra paauglys. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus sportuoja, lanko badmintono treniruotes, tam reikalinga apranga ir specialus inventorius, mokestis varžyboms. Taigi yra patiriamos išlaidos šalių nepilnamečio sūnaus individualiems poreikiams tenkinti ir gebėjimas ugdyti. Nors apeliantas prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju tokio amžiaus nepilnamečio vaiko bendrųjų ir individualiųjų poreikių patenkinimui būtų pakankamas nurodomas vieno iš tėvų teikiamas išlaikymo sumos dydis.
Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos yra 1 000 Lt darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta su ieškovu 2014-07-15 sudaryta darbo sutartis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Įvertinus apelianto iki tol gautas pajamas, kurios anksčiau į mėnesį vidutiniškai sudarė apie 3 075 Lt, pažymėtina, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad pasikeitė apelianto galimybės (objektyvūs veiksniai – išsilavinimas, sveikata) užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovas dirba užsienio šalių kompanijose, plaukioja laivais, užima aukštesnio jūrininko pareigas, pirmosios instancijos teismas 2014-06-05 nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti teismui duomenis apie visas darbines pajamas už vienerius metus (darbo užmokestis, komandiruotpinigiai, maistpinigiai, dienpinigiai ir pan.). Ieškovas teismo nutartyje nurodytų duomenų nepateikė, nurodė, kad pajamų už vienerius metus neturi, tačiau teismo nustatytų paminėtų faktinių aplinkybių neneigė. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto – du butus. Tuo tarpu atsakovė nekilnojamojo turto neturi, 2008-05-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojasi gyvenamąją patalpą. Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 96.44 kv.m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), taip pat 99.37 kv.m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas šį butą nuomoja už atlygį komercinėms patalpoms. 2003-11-12 tarp UAB „Sampo bankas“ ir ieškovo R. S. sudarytoje kredito sutartyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pažymėta, kad bute yra įrengtos administracinės patalpos. Byloje pateikta 2012-11-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios objektas – ieškovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma; nuomotoja įgaliojimo pagrindu nurodyta ieškovo sutuoktinė I. S.. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad viešame registre buvo įregistruota buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Ieškovas turi kreditinių įsipareigojimų bankui, tačiau iš 2008-02-26 susitarimo dėl kredito sutarties, sudarytos 2003-11-12, sąlygų pakeitimo ir papildymo matyti, kad kredito paskirtis papildyta, numatant ir būsto remonto darbams panaudotų nuosavų kredito gavėjo lėšų refinansavimą, taigi lėšos investuotos ieškovo turto gerinimui. Darytina išvada, kad ieškovas turi realias galimybes gauti papildomas pajamas. Visuma nurodytų aplinkybių kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir pan., pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai vertino vaiko interesų naudai, t. y. vertino, kad ieškovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaikymas turėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo dienos. Skundžiamu sprendimu išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui priteistas nuo 2013-05-16, t. y. ieškinio pateikimo dienos. Vadovaujantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis buvo nustatytas ne konkrečia pinigų suma, o gaunamų visų rūšių pajamų (uždarbio) dalimi. Iš bylos duomenų apie išlaikymo nepilnamečiam sūnui lėšų mokėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimo pagrindu matyti, kad skundžiamu sprendimu pakeitus anksčiau nustatytą lėšų vaiko išlaikymui dydį, šis iš esmės padidintas. Išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, išlaikymo vaikui dydis gali būti keičiamas (CK 3.201 str.). Taigi, kreipimosi į teismą dėl ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo metu egzistavo prielaidos spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl ši diena laikytina teisės į pakeistą išlaikymą atsiradimo diena. Šiai išvadai įtakos neturi aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas, kadangi taikant šią priemonę tik preliminariai įvertinami nepilnamečio vaiko poreikiai, siekiant užtikrinti minimalius vaiko poreikius iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, skundžiamą sprendimą keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą palikti nepakeistą.