- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-672-637/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09731-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Atsakovas
- Ž. M., M. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus L. T., ieškinį atsakovams Ž. M. ir M. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 13669,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau ir VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiškimą MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. T.. Atsakovė M. K. nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo (2016 m. lapkričio 18d.) buvo vienintelė steigėja, taip pat nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. spalio 12 d. buvo bendrijos vadovė. Atsakovas Ž. M. 2017 m. spalio 12 d. paskirtas bendrijos vadovu. Bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pareiškė vienas kreditorius viso 7619,93 Eur sumai. Bendrijos įsiskolinimai susidarė nuo 2017 m. spalio mėnesio. Nuo pat bendrijos įsteigimo balansai, pelno-nuostolių ataskaitos sudaromos nebuvo. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, netinkamai organizavo ir vykdė įmonės veiklą, nemokėjo privalomų mokesčių valstybei, matydamas, kad įmonės veikla yra akivaizdžiai nuostolinga, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrijai, tuo dar labiau didindamas bendrijos skolas. Savalaikiai į teismą su pareiškimu nesikreipė ir vienintelė bendrijos steigėja M. K.. Tokiais neteisėtais veiksmais MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovai padarė žalos teismo patvirtintiems kreditoriams ir dėl to šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš buvusio vadovo ir steigėjos priteisti žalos atlyginimą, t. y. 7619,93 Eur kreditoriui padarytą žalą ir 6050 Eur administravimo išlaidų.
2. Teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu 13669,93 Eur sumai.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas bankroto administratorius L. T. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
4. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 130 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą, bankroto administratoriumi paskyrė L. T., įpareigojo MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Teismas nustatė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ registruotino turto neturi, 2018 m. sausio 18 d. duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2017 m. spalio mėn. nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d.
6. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus L. T. 1500 Eur administravimo išlaidų sąmatą galiosiančią nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BMB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai bendrai 7619,93 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
7. 2018 m. rugsėjo 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo patvirtintas 2420 Eur dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas bei 3000 Eur (+PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmata.
8. Atsakovė M. K. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja bei nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. įmonės vadovė. Nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki įmonės bankroto iškėlimo vadovo pareigas ėjo Ž. M..
9. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų žalą, padarytą kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
10. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. apžvalga Nr. AC-41-1).
11. Klaipėdos apygardos teismas iškeldamas MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė, kad bendrija registruotino turto neturi, 2018 m. sausio 18 d. duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2017 m. spalio mėn. nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Darytina išvada, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio mėn. buvo nemoki, tačiau atsakovai nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BMB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai bendrai 7619,93 Eur sumai.
12. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė M. K. (bendrijos steigėja) ir atsakovas Ž. M. savo vadovavimo laikotarpiu įmonės veiklai esant nuostolingai ir įmonei esant nemokiai dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, bankroto byla pradėta pagal kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nustačius, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės steigėja ir vadovas kalti. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, remdamiesi kaltės nebuvimu, turi atsakovai. Nagrinėjamu atveju atsakovai savo teisių aktyviai negynė, nepateikė atsiliepimų į pareikštą ieškinį, taip pat jų kaltę dėl žalos atsiradimo paneigiančių įrodymų. Įvertinus nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovas ir steigėja, tai yra atsakovai, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu- kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl kreditoriams padarytos žalos pagrįstas, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 7619,93 Eur žalos atlyginimo.
15. Ieškovė prašo priteisti 6050 Eur administravimo išlaidų.
16. ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo/dalyvio veiksmų- ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo - pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto.
17. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
18. Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą - šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių - šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).
19. Dėl subjektų, turinčių teisę reikšti reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018.
20. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu atkreipė ieškovės dėmesį dėl netinkamos procesinės šalies ir siūlė pakeisti ją tinkama, tačiau ieškovė atsisakė ją pakeisti (CPK 45 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo pareikštas netinkamos ieškovės, todėl nėra pagrindo toje dalyje ieškinį tenkinti.
21. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą, t. y. dėl administravimo išlaidas pagrindžiančių duomenų. Teismo sprendimo priėmimas šioje byloje neužkerta kelio administratoriui kreiptis į teismą su tokiu ieškinio reikalavimu.
22. Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovų Ž. M. ir M. K. priteistina po 104,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
24. Byloje 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų – 13669,93 Eur.
25. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas sumažinti teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 7619,93 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. M. ir M. K. 7619,93 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų devyniolikos Eur 93 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7619,93 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų devyniolikos Eur 93 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovų Ž. M. ir M. K. po 104,50 Eur (vieno šimto keturių Eur 50 ct) žyminį mokestį valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų Ž. M. ir M. K. atžvilgiu, mastą nuo 13669,93 Eur sumažinti iki 7619,93 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.