Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-385-823/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-04-09
Bylos Nr.: 2A-385-823/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas: UAB „Indauja“
Atsakovas: UAB „Eolo Baltica“
Advokatai: Renaldas Baliūtis

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-385-823/2009Procesinio sprendimo kategorija: 52.3; 42.8; 114.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės,

teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Indauja“ direktoriui J. B., ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Indauja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Indauja“ ieškinį atsakovui UAB „Eolo Baltica“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

UAB „Indauja“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 13618,38 Lt skolos pagal tarp šalių sudarytą 2006 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. F 11-23, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Eolo Baltica“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. išdavė teismo įsakymą dėl nurodytų sumų išieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Skolininkas UAB „Eolo Baltica“ 2008 m. vasario 21 d. pateikė prieštaravimus kreditoriaus reikalavimams, nurodydamas, kad pagal tarp šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. F 11-23 UAB „Indauja“ turėjo atlikti Sutarties priede Nr. 2 aprašytus ventiliacinių kanalų įrengimo darbus už bendrą 65620,16 Lt sumą. Remiantis minėtu Sutarties priedu UAB „Indauja“ 2006 m. lapkričio 23 d. išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą 19686,05 Lt sumai ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. INDF500146 54840,50 Lt sumai. Šias sąskaitas UAB „Eolo Baltica“ apmokėjo. Tuo tarpu PVM sąskaitos – faktūros Nr. INDF500147 ir INDF500148, kurias UAB „Indauja“ prašo apmokėti, nėra susijusios su jokiais UAB „Eolo Baltica“ užsakytais darbais, šalys nėra pasirašiusios jokios sutarties, kuri pateisintų nurodytų sąskaitų išrašymą.

Šalies argumentai

2008 m. kovo 4 d. UAB „Indauja“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Eolo Baltica“ 13618,38 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Indauja“ pagal tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą, kuriuo buvo užsakyti papildomi darbai ir papildyta 2006 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos sutartis Nr. F 11-23, pateikė atsakovui 2007 m. sausio 18 d. darbų priėmimo – perdavimo aktus, kuriuose buvo išvardyti ieškovo atlikti darbai ir jų vertė, o atsakovo atstovas, pasirašydamas tuos aktus, įsipareigojo už darbus sumokėti. Atlikti darbai buvo užfiksuoti PVM sąskaitose – faktūrose Nr. INDF500147 (2920,50 Lt) ir INDF500148 (10697,88 Lt). Pareikštame prieštaravime atsakovas neneigia fakto, kad darbai buvo atlikti, taip pat nereiškia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Prieštaravime atsakovas ginčija tai, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl nurodytų darbų atlikimo, tačiau atsakovo pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai įrodo, kad atsakovui atlikti darbai buvo reikalingi ir jis buvo patenkintas darbų kokybe. Tarp šalių buvo įprasta vykdyti papildomus žodinius susitarimus, neįtraukiant jų į 2006 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. F 11-23, susitarimas dėl darbų, už kuriuos prašoma priteisti ieškinyje nurodytas sumas, į sutartį taip pat nebuvo įtrauktas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Eolo Baltica“ atsiliepimu į ieškinį prašė pirmosios instancijos teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad PVM sąskaitos – faktūros Nr. INDF500147 ir INDF500148 yra išrašytos už teritorijos tvarkymą bei pamatų stiprinimą, tačiau UAB „Indauja“ UAB „Eolo Baltica“ priklausančiame statybos objekte šių darbų neatliko. Tarp šalių sudaryta 2006 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos sutartis Nr. F 11-23 dėl ventiliacijos kanalų statybos ir ši sutartis nenumatė jokių pamatų stiprinimo ar teritorijos tvarkymo darbų. Be to, UAB „Indauja“ pateiktų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ir sąskaitų faktūrų Nr. INDF500147 ir INDF500148 nėra pasirašęs UAB „Eolo Baltica“ įgaliotas atstovas – įmonės direktorius G. Q., kuris visada asmeniškai pasirašydavo visus patvirtintus ir apmokėtus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus. Darbus, už kuriuos ieškovas reikalauja sumokėti, yra atlikusios kitos įmonės - UAB „Lingvus“ ir UAB „Eimanto statyba“, kurioms atsakovas sumokėjo, ir su kuriomis pasirašė būtinus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu UAB „Indauja“ ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys 2006 m. lapkričio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. F11-23, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstrukcijos darbus, o atsakovas už šiuos darbus sumokėti. Sutarties priedas yra lokalinė sąmata Nr.11-23 SM, kurioje nurodyti darbai – ventiliacijos kanalų įrengimas, kuriuos atliko ieškovas. Atliktus darbus atsakovas priėmė, pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, bei apmokėjo. Rangos sutarties ieškovo nurodytiems papildomiems darbams atlikti šalys nesudarė. Ieškovas pateikė teismui dvi PVM sąskaitas-faktūras (Nr. INDF500147 ir Nr.INDF500148), kurios pasirašytos tik ieškovo direktoriaus bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo sąmatas, pasirašytas ieškovo direktoriaus bei su atsakovo statybos priežiūros vadovo A. K. įrašu „kiekiai suderinti“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog rangos sutartyje nurodytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Ieškovas pateikė sąmatas, kurias sudarė VĮ „Geležinkelių projektavimas“, tačiau šios sąmatos nėra patvirtintos atsakovo, todėl nėra galiojančios. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas teismui nepateiktas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas, nesudaręs rangos sutarties pastato rekonstrukcijos darbams atlikti, nesuderinęs su atsakovu darbų ir medžiagų kainų ir kiekio, nepridavęs atliktų darbų, veikė savo rizika.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Indauja“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Indauja“ ieškinį tenkinti. Nurodo, kad iš pateikto atsakovo statybos darbų žurnalo įrašų aiškiai matyti, jog ieškovas atliko papildomus darbus, šiuos faktus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo statybos darbų vykdytojas P. V. B. bei atsakovo statybos techninės priežiūros vadovas A. K. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 konstatavo, kad nors esminės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aplinkybės yra fiksuojamos atliktų darbų perdavimo priėmimo akte, tačiau galimi papildomi liudytojų paaiškinimai dėl akte užfiksuotų darbų atlikimo pagal rangos sutartį aplinkybių. Liudytojų A. K. ir P. V. B. parodymai yra nuoseklūs, nėra nuginčyti ar paneigti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šiais parodymais vadovautis. Liudytojos A. S. duotus parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai, nes ši liudytoja yra vertėja, ir negalėjo tiksliai žinoti, kiek ir kokių darbų atliko ieškovas. Atsakovo pateikti įrodymai, kad minėtus darbus neva atliko ne ieškovas, o kitos įmonės, prieštarauja liudytojų parodymams ir ieškovo pateiktiems įrodymams byloje. UAB „Lingvus“ ir UAB „Eimanto statyba“ galėjo atlikti darbus atsakovo statybos objekte, nes šis objektas yra pakankamai didelis, tačiau atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog šios įmonės atliko būtent tuos darbus, už kurių atlikimą prašo sumokėti ieškovas. Nurodydamas, kad atlikdamas darbus ieškovas veikė savo rizika, pirmosios instancijos teismas pats netiesiogiai pripažino, kad ieškovas nurodytus darbus visgi atliko. Ta aplinkybė, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis papildomiems darbams atlikti, neatleidžia UAB „Eolo Baltica“ nuo prievolių pagal CK 6.38 straipsnį. Rangos teisiniai santykiai tarp šalių atsiranda tada, kai viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja pagaminti ir perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui, o užsakovas įsipareigoja už jį sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005 yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant atliktų darbų priėmimo perdavimo akto ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, yra nepagrįsta. Piktavališkas atsakovo atsisakymas priimti atliktus darbus nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo pateiktas sąmatas negaliojančiomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovas ir atsakovas 2006 m. lapkričio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. F 11-23, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją pagal užsakovo suderintą projektinę dokumentaciją, o atsakovas – priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti (b.l. 4-7). Pagal šią sutartį ieškovas atsakovo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko ventiliacijos kanalų įrengimo darbus (b.l. 29), o atsakovas atliktus ventiliacijos kanalų įrengimo darbus priėmė ir už juos sumokėjo (b.l. 30-31). Pagal tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą ieškovas atsakovui priklausančiame objekte atliko papildomus elektros ir tvoros įrengimo darbus, o atsakovas už šiuos darbus sumokėjo (bl. 36 – 39, 111). Ieškovas teigia, kad pagal žodinius susitarimus su atsakovu atliko atsakovui priklausančiame statybos objekte papildomus šiukšlių išvežimo ir pamatų stiprinimo darbus, kuriuos atsakovas priėmė, tačiau nepagrįstai atsisako už juos sumokėti. Atsakovas savo ruožtu ginčija tiek susitarimo dėl paminėtų darbų buvimo, tiek paties darbų atlikimo bei jų priėmimo faktą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Indauja“ 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais realiai atliko papildomus šiukšlių išvežimo ir pamatų stiprinimo darbus atsakovui UAB „Eolo Baltica“ priklausančiame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šią aplinkybę patvirtina šie byloje esantys įrodymai: ant ieškovo teismui pateiktų papildomų šiukšlių išvežimo ir pamatų stiprinimo darbų priėmimo – perdavimo aktų 2007 m. sausio 18 d. uždėtas atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo A. K. spaudas su įrašu „kiekiai suderinti“ (b. l. 10-11), byloje esančio statybos darbų žurnalo įrašai, pasirašyti ieškovo statinio statybos vadovo P. V. B. ir atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo A. K., patvirtinantys, kad ieškovas atsakovui priklausančiame statybos objekte 2006 m. gruodžio 18 d. – 2007 m. sausio 2 d. atliko karkaso įrengimo, grunto iš rūsio patalpų kasimo ir išvežimo į sandėliavimo vietą, pasikasimo po esamais pamatais ir betono pamato įrengimo darbus (b.l. 100 – 101), liudytojų A. K. ir P. V. B. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtinantys, kad ieškovo nurodyti ir statybos žurnale užfiksuoti papildomi darbai atsakovui priklausančiame statybos objekte buvo atlikti, ir juos atliko ieškovas (b.l. 110). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti darbų priėmimo aktai ir sąskaitos, išrašytos UAB „Eimanto statyba“ ir UAB „Ligivus“ nepaneigia fakto, kad ieškovas atliko nurodomus darbus atsakovui priklausančiame statybos objekte, kadangi skiriasi darbų atlikimo laikas (ieškovas ginčo statybos darbus objekte vykdė 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais, tuo tarpu atsakovo pateikti darbų priėmimo aktai ir sąskaitos UAB „Eimanto statyba“ ir UAB „Ligivus“ išrašyti už 2007 m. balandžio ir birželio mėnesiais atliktus darbus (b.l. 79, 83), be to, rangos sutartis, pagal kurią išrašytas darbų priėmimo aktas, su UAB „Eimanto statyba“ sudaryta 2007 m. kovo 27 d. (b.l. 78)), statybos objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra didelis (du daugiaaukščiai gyvenamieji namai - b.l. 82-83), ir, remiantis pirmosios instancijos teisme duotais liudytojų A. S. bei A. K. parodymais, jame dirbo keletas įmonių (b.l. 110), kurių atliekami darbai galėjo dubliuotis. Liudytojos A. S. parodymus pirmosios instancijos teisme, susijusius su ieškovo atliktais darbais atsakovui priklausančiame statybos objekte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi šie įrodymai yra prieštaringi ir nekonkretūs – nurodydama, kad šiukšles iš atsakovui priklausančio statybos objekto vežė ieškovas, liudytoja tuo pačiu vėliau teigė, kad ieškovo nurodomus darbus, tarp jų ir teritorijos tvarkymo darbus, atliko kitos įmonės - UAB „Eimanto statyba“ ir UAB „Ligivus“. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad nežino, ar realiai pamatų tvirtinimo darbus objekte atliko UAB „Indauja“, tik patvirtino, kad sutartis šių darbų atlikimui tarp šalių nebuvo sudaryta (b.l. 110).

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad šalys nebuvo sudariusios atskiros rašytinės sutarties ginčijamų papildomų statybos darbų atlikimui, taip pat nebuvo pasirašę jokių 2006 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos sutarties Nr. F 11-23 pakeitimų ar papildymų, susijusių su nurodytų papildomų darbų atlikimu. Nors ieškovas nurodo, kad 2006 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos sutartis Nr. F 11-23 buvo papildyta žodiniu susitarimu, šios sutarties 9.8 punkte įtvirtinta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti šalių sudaromi raštu ir tinkamai sutarties šalių pasirašyti (b.l. 7). Visgi, nepaisant paminėtos sutarties nuostatos, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal žodinį susitarimą su atsakovu ieškovas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atlikęs papildomus statybos darbus ir anksčiau – įrengęs tvorą ir atlikęs elektros darbus (b.l. 38). Šiuos darbus atsakovas priėmė ir už juos sumokėjo (b.l. 37-39). Tai, kad papildomi tvoros įrengimo darbai buvo atliekami pagal žodinį susitarimą tarp šalių, pirmosios instancijos teisme pripažino ir atsakovo atstovas G. Q. (b.l. 111).

Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui dvi atliktų darbų priėmimo – perdavimo sąmatas su atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo A. K. spaudu ir įrašu „kiekiai suderinti“, taip pat pagal šiuos aktus išrašytas sąskaitas – faktūras. Šie dokumentai nepasirašyti atsakovo direktoriaus G. Q. (b.l. 8 – 11). Ieškovo teigimu, atsakovas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus (b.l. 109). Atsakovas savo ruožtu teigia minėtų dokumentų nepasirašęs nes ieškovas neatliko juose nurodytų darbų atsakovui priklausančiame statybos objekte (b.l. 75). Atsakovo statybos techninės priežiūros vadovas A. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas teikiamas pasirašyti užsakovui po to, kai statybininkai atlieka darbus ir jie suderinami su statybos techninės priežiūros vadovu, t.y. jo pasirašomi (b.l. 110).

Šalies argumentai

Ieškovo teismui pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta mažesnė suma, nei atliktų darbų priėmimo – perdavimo sąmatose (b.l. 8-11) Ieškovo atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad sąskaitose faktūrose nurodyta suma neatitinka atliktų darbų priėmimo – perdavimo sąmatose nurodytų sumų, nes atsakovui buvo pritaikytos atitinkamos nuolaidos (b.l. 35, 109) ir ieškovas reikalauja priteisti jam mažesnę – sąskaitose nurodytą sumą.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo pareigos atlyginti už ieškovo atliktus darbus

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas be išankstinio rašytinio susitarimo su atsakovu atsakovui priklausančiame statybos objekte atliko papildomus teritorijos tvarkymo ir pamatų tvirtinimo darbus. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, tai, kad ieškovas atsakovui priklausančiame statybos objekte atliko darbus, už kuriuos reikalauja sumokėti, ginčijamu sprendimu iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, atlikdamas statybos darbus be išankstinio susitarimo su atsakovu, bei tinkamai neįforminęs šių darbų priėmimo, ieškovas veikė savo rizika, ir neįgijo teisės reikalauti, kad už papildomus darbus jam būtų atlyginta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose, susijusiose su statybos rangos teisiniais santykiais, yra ne kartą pažymėjęs, kad užsakovo pareiga sumokėti už rangovo darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovo direktorius atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą. Siekiant įvertinti, ar nesant išankstinio rašytinio susitarimo tarp šalių dėl ginčo darbų atlikimo atsirado atsakovo pareiga sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus, turi būti atsižvelgiama į tai, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ginčo šalių, kokiomis aplinkybėmis buvo atliekami ginčo darbai, kokia buvo šalių tarpusavio santykių praktika, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus (CK 1.5 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.193 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ginčo statybos darbus atsakovui priklausančiame statybos objekte atliko su atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo žinia, pastarasis savo parašais statybos darbų žurnale ir spaudais ant darbų sąmatų „kiekiai suderinti“ patvirtino darbų atlikimo faktą ir kiekį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 punktu, statinio statybos techninis prižiūrėtojas - architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Pats atsakovo statybos techninės priežiūros vadovas pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad jis buvo atsakovo UAB „Eolo Baltica“ atstovas statybose (b.l. 110). Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis galima teigti, kad atsakovas žinojo apie tai, jog jo objekte atliekami statybos rangos darbai, ir kad šiuos darbus atlieka ieškovas, bet dėl atliekamų darbų nereiškė pretenzijų, nestabdė darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas, atlikdamas ginčo darbus atsakovui priklausančiame statybos objekte, galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovas su vykdomais darbais sutinka ir yra pasiruošęs už juos atlyginti. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad papildomus darbus pagal žodinį susitarimą su atsakovu ieškovas buvo atlikęs ir anksčiau, ir už šiuos darbus jam buvo sumokėta, atsakovo statybos techninės priežiūros vadovas neprieštaravo dėl ieškovo atliekamų darbų ir statybos darbų žurnale patvirtindavo jų atlikimą, teisėjų kolegijos manymu, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad už atliktus darbus su juo bus atsiskaityta ir šįkart. Pastebėtina, kad tarp šalių sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr. F 11-23 nėra konkrečiai nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktus iš užsakovo pusės (Sutarties 3.4 punktas, b.l. 5), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo sutikimas negalėjo būti pakankamu pagrindu ieškovui tęsti pradėtus statybos darbus. Tuo tarpu atsakovas, kuris pagal įstatymo nuostatas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų darbų eigą ir kokybę (CK 6.689 straipsnis), žinodamas, kad jam priklausančiame statybos objekte atliekami sutartimi nesulygti statybos darbai, ir nepageidaudamas, kad šie darbai būtų atliekami, turėjo pareigą nedelsdamas šiuos darbus nutraukti, tačiau to nepadarė. Priešingai, tiek ieškovo direktorius, tiek liudytojai P. V. B. ir A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo darbai buvo atliekami vykdant žodinį atsakovo nurodymą (b.l. 110). Atsakovo direktoriaus G. Q. paaiškinimus, kad jis nieko nežinojo apie ieškovo atliekamus darbus jam priklausančiame statybos objekte (b.l. 109) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovo statybos techninės priežiūros direktorius pripažino žinojęs, kad ginčo darbus objekte atliko ieškovas, pats atsakovo direktorius pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino dažnai lankęsis statybos objekte) ir CK 6.689 straipsnyje įtvirtintą užsakovo teisę kontroliuoti darbų eigą yra menkai tikėtina, kad atsakovas negalėjo jam priklausančiame statybos objekte kontroliuoti ieškovo atliekamų statybos darbų (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis nurodytų darbų atlikimui, tarp jų realiai susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovui atlikus ginčo darbus atsakovui kilo pareiga šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Įstatyme nenustatyta speciali privaloma priėmimo–perdavimo akto forma, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktos atliktų darbų priėmimo - perdavimo sąmatos (b.l. 10-11) atitinka įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius – jose nurodyti atlikti darbai, šių darbų kiekis ir kaina. Šie aktai iš esmės analogiškos formos, kaip atsakovo į bylą pateikti jo pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai su UAB „Ligivus“ ir UAB „Eimanto statyba“ (b.l. 79-80, 83-84). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai teismui nepateikti. Tai, kad ieškovo pateikti dokumentai nėra tiksliai įvardyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais nepaneigia šių dokumentų esmės, priklausančios nuo jų turinio. Ieškovo teismui pateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai (sąmatos) pasirašyti atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo A. K., nurodant pasirašymo datą ir su įrašu „kiekiai suderinti“, kuris, kaip paaiškino pirmosios instancijos teisme pats A. K., reiškia, kad nurodyti darbai buvo realiai atlikti (b.l. 110). Ant teismui pateiktų aktų nėra atsakovo UAB „Eolo Baltica“ spaudo ir įmonės direktoriaus parašo, taip pat ieškovo atžymos apie tai, kad atsakovas atsisakė priimti atliktus darbus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo A. K., atsakingo už atliekamų darbų kiekio ir kokybės kontrolę (b.l. 110), parašą ant atliktų darbų akto vertino kaip atliktų darbų priėmimą (b.l. 35-36), todėl vienašališkas akto pasirašymas nebuvo forminamas. Tarp šalių 2006 m. lapkričio 23 d. sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr. F 11-23 asmuo, įgaliotas pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktus nenurodytas (Sutarties 3.4 punktas, b.l. 5). Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas teikiamas pasirašyti užsakovui po to, kai statybininkai atlieka darbus ir jie suderinami su statybos techninės priežiūros vadovu, t.y. jo pasirašomi (b.l. 110). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys darbų priėmimo – perdavimo aktai su UAB „Ligivus“ ir UAB „Eimanto statyba“, ant kurių yra atsakovo statybos techninės priežiūros vadovo spaudas su data, taip pat atsakovo UAB „Eolo Baltica“ spaudas ir įmonės direktoriaus parašas be datos (b.l. 79-80, 83-84). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atliktų darbų priėmimas (taip pat ir priėmimo laikas) buvo fiksuojamas darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašant atsakovo statybos techninės priežiūros vadovui A. K., todėl ieškovas pagrįstai A. K. parašą ant nurodytų aktų vertino kaip atliktų darbų priėmimą. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieškovas, realiai atlikęs ginčo darbus atsakovui priklausančiame statybos objekte, sudarė galimybes atsakovui šiuos darbus priimti, o atsakovui, nepareiškusiam jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio bei kokybės (pažymėtina, kad už atliekamų darbų kiekio ir kokybės kontrolę pagal savo pareigas yra atsakingas aktus pasirašęs atsakovo statybos techninės priežiūros vadovas A. K.), kilo pareiga sumokėti už ieškovo atliktus darbus, net ir nesant tarp šalių išankstinio rašytinio susitarimo dėl nurodytų darbų atlikimo. Pastebėtina, kad pretenzijų dėl atsakovo atliktų darbų kiekio ar kokybės atsakovas nereiškė ir bylos nagrinėjimo metu, o jo pozicija, kad ieškovas apskritai nėra atlikęs nurodytų darbų, paneigta byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu nepagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už pastarojo atliktus darbus, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo UAB „Indauja“ ieškinį patenkinti.

Dėl ieškovo atliktų darbų kainos

Vadovaujantis CK 6. 653 straipsnio 1 dalimi, rangos sutartyje turi būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ar kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji apskaičiuojama pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Vadovaujantis CK 6.198 straipsniu, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Kadangi ginčo darbų atlikimui šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo, o atsakovo statybos techninės priežiūros vadovas, pasirašęs ieškovo pateiktas atliktų darbų sąmatas, nebuvo įgaliotas atsakovo vardu sudaryti susitarimų dėl darbų kainos (b.l. 110), konstatuotina, kad ieškovo pateiktose atliktų darbų sąmatose nurodyta atliktų darbų kaina nėra privaloma atsakovui, o atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu apimtis turi būti nustatoma vadovaujantis CK 6.198 straipsnio taisyklėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį turi būti taikomos CK 6.198 straipsnio nustatytos taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, kainos įrodinėjimo pareiga paskirstoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009 ).

Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus (sąmatas), kuriose nurodyta atliktų darbų kaina, taip pat pagal šias sąmatas išrašytas sąskaitas, pagal kurias prašoma teismo priteisti atitinkamas sumas iš atsakovo (b.l. 8-11). Taigi, ieškovas, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pateikė teismui įrodymus, pagrįsdamas savo poziciją dėl atliktų darbų kainos. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, nesutikdamas su ieškovo pateiktomis kainomis atsakovas privalėjo jas ginčyti, pateikdamas teismui įrodymus, kad ieškovo nurodyta kaina neatitinka CK 6.198 straipsnio kriterijų (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą darbų kainą. Priešingai, nors apeliaciniame skunde be kita ko buvo dėstomi argumentai, susiję su darbų kainos paskaičiavimu (b.l. 117), atsakovas neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir neišdėstė savo pozicijos nurodytu klausimu (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Į apeliacinės instancijos teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, būdamas juridiniu asmeniu nepasirūpino tinkamu bendrovės atstovavimu, ir, nors atsakovo direktorius dieną prieš teismo posėdį atsiuntė apeliacinės instancijos teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad jis turįs išvykti iš Lietuvos dėl svarbių asmeninių priežasčių, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nusprendė nagrinėti bylą be atsakovo atstovo (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 156 straipsnio 1 dalis, 319 straipsnio 3 dalis).

CPK 12 straipsnis įtvirtina rungimosi principą, pagal kurį šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šalies (šiuo atveju atsakovo) nepateisinamas pasyvumas procese, nepasinaudojimas procesine teise ir pareiga įrodinėti lemia tai, kad šia teise nepasinaudojusi šalis prisiima riziką kad tam tikros aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus, bus teismo pripažintos neįrodytomis. Kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos įrodinėti, kad ieškovo nurodyta atliktų darbų kaina neatitinka CK 6.198 straipsnyje nustatytų kriterijų, teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalaujama darbų kaina ir yra CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkanti kaina, t.y. ta kaina, kurią atsakovas privalo sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje esantys darbų priėmimo – perdavimo aktai, atsakovo pasirašyti su kitomis įmonėmis, kuriuose užfiksuota analogiškų darbų kaina panašiu laikotarpiu (b.l. 79-80, 83-84).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai – iš atsakovo UAB „Eolo Baltica“ ieškovo UAB „Indauja“ naudai priteistina 13618,38 Lt (trylika tūkstančių šeši šimtai aštuoniolika litų trisdešimt aštuoni centai) įsiskolinimo už atliktus statybos darbus bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme priėmus naują sprendimą ieškovo naudai, kuriuo ieškovo ieškinys visiškai patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 818 Lt žyminio mokesčio, iš jų 103 Lt už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 306 Lt už ieškinio pareiškimą ir 409 Lt už paduodamą apeliacinį skundą (b.l. 14, 34, 119), 331,76 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymu (b.l. 40-41), bei 164 Lt su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui susijusių išlaidų (b.l. 65-68).

Ieškovas yra pateikęs į bylą dvi sąskaitas, pateisinančias jo išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 600 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą (b.l. 13, 15) bei 400 Lt už ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme (b.l. 69-70). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma sumažinta nuo 600 Lt iki 300 Lt (b.l. 17). Ši pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka skundžiama nebuvo, yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta. Todėl galutiniu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 700 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš jų 300 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą ir 400 Lt už ieškinio surašymą bei atstovavimą teisme.

Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2013,76 (du tūkstančiai trylika litų septyniasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB “Indauja” ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB “Eolo Baltica”, įmonės kodas 111750919, buveinės adresas Kalvarijų g. 2, Vilnius, ieškovo UAB “Indauja”, įmonės kodas 122602149, buveinės adresas Erfurto g. 48-12, Vilnius, naudai 13618,38 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus aštuoniolika litų trisdešimt aštuonis centus) skolos už atliktus statybos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2008 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2013, 76 Lt (du tūkstančius trylika litų septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Romualda JanovičienėNeringa Švedienė