Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2030-275/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
2S-2030-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14821-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
AB DNB bankas, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.5.1.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2030-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14821-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.19.2.; 3.4.4.11.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė B. Č., išieškotojas AB DNB bankas, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti antstolės B. Č. 2016 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0129/14/00684. Nurodė, jog nesutinka su antstolės patvarkymu, nes antstolės nustatyta areštuoto turto vertė neatitinka realios turto kainos. Be to, areštuotas yra turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį buvo finansuojamas lėktuvų aptarnavimo angaro pastatymas ir įrengimas ir pareiškėjas yra įsipareigojęs penkerius metus tęsti veiklą. O pastatytas statinys yra susijęs su areštuotu žemės sklypu. Be to, išieškojimo nukreipimas nėra galimas į žemės sklypą, nes jame be lėktuvų aptarnavimo angaro stovi ir kitas pastatas – kavinė su poilsio patalpomis. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad hipotekos kreditoriaus AB DNB naudai yra užtikrintas paties BUAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS turtas, kurio vertės visiškai pakanka bankrutuojančio asmens prievolėms hipotekos kreditoriui užtikrinti. Todėl pareiškėjui nesuprantamas išieškotojo bei antstolės skolos išieškojimo nukreipimas į trečiojo asmens, t. y. pareiškėjo, turtą.

Antstolė B. Č. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog turtas yra įvertintas išieškotojo siūlymu ir kaina yra beveik dvigubai didesnė, nei nurodoma VĮ Registrų centro duomenimis. Be to, turto arešto aktą pareiškėjas gavo 2015 m. balandžio 21 d., tačiau nei prieštaravimų, nei skundo dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymų nustatytą terminą nepateikė. Išieškojimas iš turto, įsigyto naudojant ES lėšas, yra galimas. Kadangi turtas įkeistas iki hipotekos reformos, išieškotojas gali pasirinkti pats, iš kokio įkeisto turto išieškoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir 2015 m. balandžio 9 d. Turto arešto aktais areštavo ir įkainojo hipotekos kreditoriui AB DNB bankui pareiškėjo (subsidiaraus skolininko) nekilnojamąjį turtą. Turto arešto aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. balandžio 21 d., tačiau nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nebuvo apskųstas antstolės priimtas turto arešto aktas. Areštuotas pareiškėjo turtas antstolės įvertintas dvigubai daugiau, nei pateikiamos tokio turto vidutinės rinkos vertės VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl areštuoto turto kainos pareikšti, jo pateikta ataskaita negalima remtis, nes parduodami atskiri turtiniai vienetai, o ne visas kompleksas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog antstolės nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, ir darė išvadą, jog antstolė, vykdydama jai įstatymo suteiktas teises, tinkamai įkainojo pareiškėjo turtą. Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia išieškoti iš turto, kuris yra įgytas iš ES lėšų. Nustatęs, kad pareiškėjo turtas (tiek žemės sklypas, tiek pastatas) įkeistas išieškotojui dar 2007 metais, o sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra pasirašyta 2011 m., t. y. turtas buvo įkeistas iki paramos sutarties sudarymo, teismas sprendė, kad Europos Sąjungos paramos lėšos nebuvo skirtos įsigyti nurodytam turtui, nėra išieškoma iš skirtos paramos lėšų, todėl šiuo atveju nėra taikomos CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, 2016 m. birželio 6 d. pasibaigė paramos sutarties 17.3 punkte nustatytas 5 metų terminas. Pareiškėjo teiginį, kad negalima išieškoti iš turto (žemės sklypo), kadangi ten stovi neįkeistas turtas: pastatas - kavinė su poilsio patalpomis, vertino kaip yra nepagrįstą, nurodydamas, kad įstatymas nedraudžia išieškoti iš turto, ant kurio stovi hipoteka neįkeistas turtas. O antstolė šio turto neareštavo ir iš jo nėra išieškoma. Teismas taip pat pažymėjo, kad išieškotojo kreditorinių reikalavimų patvirtinimas bankroto byloje nesudaro kliūčių išieškotojui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2016 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl varžytynių skelbimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl realios areštuoto turto rinkos vertės, nepagrįstai juos ignoravo, nepagrįstai palaikė antstolės argumentus apie tariamai teisėtą turto vertės nustatymą vien dėl tos priežasties, kad tokia antstolės nurodoma vertė beveik dvigubai viršija VĮ Registrų centro duomenimis nurodomą vertę, dėl ko padarė neteisėtas išvadas. Pareiškėjo pateikta UAB „Verslavita“ parengtos 2015-01-29 Turto vertinimo ataskaitos santraukos kopija tvirtina, kad 2015 metais bendra areštuoto turto rinkos vertė buvo 1 139 000 Eur arba beveik dvigubai didesnė, nei antstolės nurodyta rinkos vertė (709 569 Eur). Išieškojimas nei į žemės sklypą, nei į angarą negali būti nukreipiamas, nes jie yra įsigyti už ES paramos lėšas. Bet to, nėra pasibaigęs 5 metų terminas, per kurį pagal paramos sutartį nėra galima keisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, negali parduoti ar kitaip perduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės formos, negali nutraukti projekto veiklą, negali keisti projekto įgyvendinimo vietos. AB DNB banko finansinis reikalavimas BUAB „Pilotų treniruočių centras“, pagal kurį pareiškėjas yra subsidiariai atsakingas, yra apie 912 000 Eur, tad šio reikalavimo patenkinimui pilnai pakanka realizuoti hipoteka užtikrintą pačios bankrutuojančios įmonės 1,6 mln. Eur vertės nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. Č. prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo ginčą tarp šalių spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjo turtas – žemės sklypas bei pastatas buvo įkeistas išieškotojui AB DNB bankui 2007 m. Atsižvelgiant į tai, kad turtas įkeistas 2007 m., o paramos sutartis tarp pareiškėjo ir agentūros buvo pasirašyta 2011 m., CK 668 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma šioje situacijoje, ši dalis taip pat nėra taikytina dar ir dėl to, kad projektas jau įgyvendintas ir yra pasibaigęs jo kontrolės laikotarpis.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas visiškai nepasisako dėl teismo nutartyje nurodytų argumentų. Pareiškėjo atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ES lėšų panaudojimo Lėktuvų aptarnavimo angaro įrengimui nesudaro pagrindo naikinti nutarties. Pareiškėjas neginčija ir teismo nurodytos aplinkybės, jog ES lėšos nebuvo skirtos areštuoto turto įsigijimui. Aplinkybė, kad turto arešto aktas buvo surašytas iki pasibaigiant 5 metų laikotarpiui, per kurį negali būti išieškoma iš ES lėšomis įsigyto turto, nesudaro pagrindo naikinti nutarties. Priešingas pareiškėjo pateikiamas teisės aktų aiškinimas nepagrįstai pažeistų kreditorių interesus, kadangi skolininkas formaliais pagrindais galėtų išvengti ieškojimo ilgam laikui. Akivaizdu, kad jeigu 5 metų laikotarpis baigiasi greičiau nei įvyks turto varžytynės, nėra jokios priežasties papildomai laukti tam, kad būtų paskelbtos varžytynės. Be to areštuotas turtas apskritai nebuvo įsigytas už ES lėšas ir banko naudai buvo įkeistas dar 2007 m., todėl CPK 688 str. 3 d. nuostatos bet kokiu atveju negali būti taikomos šioje byloje. Nors šiuo metu galiojanti CK 4.195 str. redakcija numato, kad svetimo daikto hipotekos davėjas atsako subsidiariai, tačiau hipotekos sandorį pareiškėjas sudarė 2007 m., t. y. galiojant kitam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį esant svetimo daikto hipotekai kreditorius galėjo rinktis, iš kurio įkeisto turto išieškoti, t. y. ar iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, ar iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Pareiškėjo atsakomybė nėra subsidiari.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl areštuoto turto vertės

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus dėl realios areštuoto turto rinkos vertės, nepagrįstai juos ignoravo, nepagrįstai palaikė antstolės argumentus apie tariamai teisėtą turto vertės nustatymą vien dėl tos priežasties, kad tokia antstolės nurodoma vertė beveik dvigubai viršija VĮ Registrų centro duomenimis nurodomą vertę, dėl ko padarė neteisėtas išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, vertino, be kita ko, ir apelianto teismui pateiktą UAB „Verslavita“ parengtos 2015-01-29 Turto vertinimo ataskaitos santraukos kopiją ir sprendė, kad ji be turto vertintojo ataskaitos negalioja, be to, šia ataskaita negalima remtis dar ir dėl to, kad joje nurodyta, jog vertės paskirstymas galioja tik parduodant visą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais, o antstolė pastatą parduoda kaip atskirą turtinį vienetą. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo argumentų, kodėl, jo nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, o tik abstrakčiai teigia, kad jos yra neteisėtos, taip pat nepateikia įrodymų, galinčių sudaryti pagrindą apeliacinės instancijos teismui suabejoti jomis ar padaryti priešingas išvadas. Kaip tvirtina vykdomosios bylos duomenys, 2015-04-09 Turto arešto aktai pareiškėjui buvo įteikti 2015 m. balandžio 21 d. (v. b. l. 41). Nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nebuvo apskųstas antstolės priimtas turto arešto aktas. Areštuotas pareiškėjo turtas antstolės įvertintas dvigubai daugiau, nei pateikiamos tokio turto vidutinės rinkos vertės VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Todėl konstatuotina, jog nesant atliktos viso antstolės areštuoto pareiškėjui priklausančio turto ekspertizės, apelianto argumentas, jog turtas areštuotas per mažomis kainomis, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų, yra nepagrįstas.

Dėl turto, iš kurio negali būti išieškoma

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad išieškojimas nei į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0116-7891, nei į angarą negali būti nukreipiamas pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį, nes angaras pastatytas ES paramos lėšomis, gautomis pagal 2011-06-06 paramos sutartį, o šis žemės sklypas susijęs su angaru, nes angaras jame įrengtas. Bet to, nėra pasibaigęs 5 metų terminas, per kurį pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisykles bei paramos sutartį nėra galima keisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, negali parduoti ar kitaip perduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės formos, negali nutraukti projekto veiklą, negali keisti projekto įgyvendinimo vietos. Antstolės patvarkymas skelbti varžytynės turtui, įgytam už paramos lėšas, buvo priimtas 2016-03-23, pirmiau nurodytas terminas baigėsi 2016-06-06. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti nei pirmosios instancijos teismo išvadų, nei antstolės patvarkymo pagrįstumu.

CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „įstatyme expressis verbis nesant nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, pagrindo plečiamam CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimui, šią normą taikant ne tik lėšoms, bet ir už jas įgytam turtui, nėra“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015). Taigi įstatymas nedraudžia išieškoti iš turto, kuris yra įgytas iš ES lėšų. Pareiškėjo turtas (tiek žemės sklypas, tiek pastatas) įkeistas išieškotojui dar 2007 metais, o sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra pasirašyta 2011 m., t. y. turtas buvo įkeistas iki paramos sutarties sudarymo, Europos Sąjungos paramos lėšos nebuvo skirtos įsigyti nurodytam turtui (šios aplinkybės apeliantas neginčija), nėra išieškoma iš skirtos paramos lėšų, todėl šiuo atveju nėra taikomos CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatos. Dėl šios priežasties taip pat nėra svarbi aplinkybė, kad paramos sutarties 17.3 punkte nustatytas 5 metų terminas baigėsi 2016-06-06, o skundžiamas patvarkymas dėl varžytynių skelbimo priimtas 2016-03-23, nes, kaip jau minėta, areštuotas ir iš varžytinių parduotinas turtas nebuvo įsigytas už ES lėšas, ko apeliantas skunde iš esmės ir neginčija.

Dėl kitų apelianto argumentų

Apeliantas nurodo, jog antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes turtą pareiškėjas įkeitė UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS naudai, o šio bankrutuojančio asmens turimo turto visiškai pakanka jo įsipareigojimams išieškotojui įvykdyti ir nėra būtina nukreipti išieškojimo į pareiškėjo įkeistą turtą. Tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nei pirmosios instancijos teismo nutarties, nei antstolės patvarkymo, kadangi išieškotojo kreditorinių reikalavimų patvirtinimas bankroto byloje nesudaro kliūčių išieškotojui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad jo atsakomybė yra subsidiari, kadangi hipotekos sandorį pareiškėjas sudarė 2007 metais, galiojant kitam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį esant svetimo daikto hipotekai kreditorius galėjo rinktis, iš kurio įkeisto daikto išieškoti, t. y. ar iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, ar iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi juridinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeisti.

Teisėja Danutė Kutrienė