Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko

dalyvaujant pareiškėjų M. U. ir E. U., atstovaujamai įstatyminės atstovės Ž. U., atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei ir E. U. įstatyminei atstovei Ž. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. U. ir E. U., atstovaujamos įstatyminės atstovės Ž. U., skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais pareiškėjams našlaičių pensijos skirtos nuo 2019 m. sausio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

2.1. Pareiškėjų tėvas I. U. iš namų išėjo 2018 m. liepos 31 d. Pareiškėjų motina 2018 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl sutuoktinio dingimo be žinios. Pareigūnai pareiškėjų motina 2019 m. balandžio 27 d. informavo apie Ispanijos Karalystėje rastą pareiškėjos sutuoktinio kūną (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-30520-1099/2019).

2.2. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius priėmė 2019 m. gegužės 14 d. mirties įrašą Nr. 2321, kuris patvirtina, kad pareiškėjų tėvas I. U. (remiantis į bylą pateiktai pareiškėjų gimimo liudijimais) mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus skyrių su 2019 m. liepos 30 d. prašymais „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo“.

2.4. Skundžiamu Vilniaus skyriaus sprendimu dėl pareiškėjo pareiškėjui paskirta 186,34 Eur našlaičių pensija nuo 2019 m. sausio 30 d. iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studentu.

2.5. Skundžiamu Vilniaus skyriaus sprendimu dėl pareiškėjos pareiškėjai paskirta 186,34 Eur našlaičių pensija nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.

2.6. Pareiškėjai, nesutikę su tokiais Vilniaus skyriaus sprendimais, kreipėsi su skundu į VSDFV. Skundu pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus skyriaus sprendimus ir įpareigoti Vilniaus skyrių skirti pareiškėjams 186,34 Eur našlaičių pensijas ne nuo 2019 m. sausio 30 d., o nuo (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo tėvo mirties dienos), o pareiškėjos atžvilgiu prašė įpareigoti skirti apskaičiuotą mokėtiną našlaičių pensiją ne iki 2022 m. gruodžio 28 d., o iki jai sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokine ar nuolatinių studijų programų studente.

2.7. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Vilniaus skyriaus sprendimų priėmė du atskirus sprendimus dėl kiekvieno skundžiamo sprendimo atskirai. VSDFV sprendime dėl Vilniaus skyriaus sprendimo dėl pareiškėjo VSDFV nurodė, kad našlaičių pensija pareiškėjui paskirta už 6 mėnesius iki pareiškėjo pateikto prašymo skirti našlaičių pensiją teisėtai ir pagrįstai. Paaiškino, kad nei VSDFV, nei teritoriniams skyriams nesuteikta teisė nepaisyti teisės aktų nuostatų ir taikyti jų išimtis, todėl našlaičių pensiją skirti už ilgesnį laikotarpį nei numatyta teisės aktuose nėra teisino pagrindo. VSDFV sprendime dėl Vilniaus skyriaus sprendimo dėl pareiškėjos VSDFV dėl laikotarpio nuo kurio pareiškėjai paskirta našlaičių pensija išdėstė identiškus argumentus, kuriuos išdėstė VSDFV sprendime dėl Vilniaus skyriaus sprendimo dėl pareiškėjo. Papildomai dėl skundžiamo Vilniaus skyriaus sprendimo dėl pareiškėjos VSDFV nurodė, kad pareiškėja teisę gauti našlaičių pensiją po 18 metų įgis tik tada, kai jai sukaks 18 metų ir ji atitiks Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tam ji turės kreiptis į Vilniaus skyrių ar bet kurį kitą VSDFV teritorinį skyrių ir pateikti naują prašymą dėl našlaičių pensijos skyrimo (mokėjimo pratęsimo). Išdėstytų argumentų pagrindu VSDFV atsisakė patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.8. Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais, pasikreipė į teismą su skundu, prašydami panaikinti šių institucijų priimtus sprendimus ir įpareigoti našlaičių pensijas skirti ir mokėti nuo teisės į ją atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), o ne nuo už 6 mėnesius nuo kreipimosi į Vilniaus skyrių dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d., kadangi pavėluotą kreipimąsi į Vilniaus skyrių su prašymais skirti našlaičių pensijas lėmė objektyvios, t. y. ne nuo pareiškėjų valios priklausiusios aplinkybės.

3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustatantis Įstatymas (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) ir kreipimosi dėl socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką nustatantys Nuostatai (2018 m. rugpjūčio 8 d. redakcija).

3.1. Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo našlaičių pensija (toliau – našlaičių pensija) yra socialinio draudimo pensija (Įstatymo 5 straipsnio 4 punktas), skiriama mirusio asmens vaikams (įvaikiams), jeigu tenkinamos Įstatymo nustatytos sąlygos. Įstatymo 38 straipsnis nustato asmenis, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją. Pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai, be kita ko, iki 18 metų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

3.2. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pagal Įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, t. y. skiriant ir mokant išankstinę senatvės pensiją.

3.3. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka VSDFV administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo Įstatymu ir Nuostatais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

3.4. Sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis, be kita ko, šiais dokumentais ir duomenimis: prašymu; rekomenduojamas prašymų formas tvirtina VSDFV; asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu ir (arba) teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančiu dokumentu, išduotu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka; jeigu prašymą pateikia asmens, turinčio teisę gauti pensiją, teisėtas atstovas, – dokumentu, patvirtinančiu atstovavimą, taip pat teisėto atstovo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu; asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais; Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d. bei tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokas ir draudžiamąsias pajamas (Nuostatų 6 punktas). Nuostatų 7 punkte numatyta, kad, kreipdamasis (atvykęs į VSDFV administravimo įstaigą, registruotu laišku ar elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje) dėl pensijos skyrimo, asmuo ar jo teisėtas atstovas turi pateikti dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, originalus arba patvirtintas jų kopijas, išskyrus atvejus, kai duomenys (dokumentai), būtini pensijai skirti, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose arba VSDFV administravimo įstaiga šiuos duomenis (dokumentus) gauna tiesiogiai pagal duomenų teikimo sutartis. Tokiu atveju VSDFV administravimo įstaiga informuoja asmenį, kad dokumentų (duomenų) pateikti nereikia. Priimant sprendimą dėl našlių ar našlaičių pensijos skyrimo, kartu su Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais, įrodančiais mirusio asmens stažą, papildomai vertinami, be kita ko, šie dokumentai (duomenys): mirties liudijimas, mirties įrašą liudijantis išrašas (kopija, nuorašas), jeigu duomenų apie asmens mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; santuokos liudijimas, pažyma apie buvusią santuoką arba santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas (nuorašas, kopija), jeigu duomenų apie santuoką nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; našlaičių gimimo liudijimai arba našlaičių gimimo įrašus liudijantys išrašai (kopijos, nuorašai), jeigu duomenų apie jų gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; švietimo įstaigų pažymėjimai, jeigu našlaičiai, vyresni kaip 18 metų, mokosi ar studijuoja (Nuostatų 13.1–13.4 papunkčiai).

3.5. Pagal nuostatų 5 punktą, kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Nuostatų 6, 11–13 ir (ar) 40 punktuose nurodytais pensijai ar kompensacijai skirti būtinais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pensiją ar kompensaciją su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi dėl pensijos ar kompensacijos data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu asmuo kartu su prašymu pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį prašydama pateikti trūkstamus dokumentus arba ją informuoti, jei dokumentų pateikti negali. Jei asmuo dokumentų pateikti negali, vadovaujamasi Nuostatų 10 punktu (jei besikreipiantis dėl pensijos ar kompensacijos skyrimo asmuo neturi galimybės pats pateikti pensijai skirti būtinų dokumentų (Nuostatų 6, 11–13 ir 40 punktai), trūkstamų pensijai skirti dokumentų iš Nuostatų 6.4.2–6.4.5, 6.4.7, 6.4.9, 6.4.10, 6.4.12 ir 40.1 papunkčiuose nurodytų įstaigų ar organizacijų jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo pareikalauti iš VSDFV administravimo įstaigos).

4. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytinos šios reikšmingos išvados: (i) našlaičių pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Įstatyme ir Nuostatuose nustatyta našlaičių pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos; (ii) asmuo, įgijęs teisę gauti našlaičio pensiją, šią savo teisę taip pat turi realizuoti, laikydamasis Įstatyme ir Nuostatuose nustatytos tvarkos, t. y. pateikti prašymą ir visus kitus Nuostatuose įtvirtintus dokumentus kartu su juo; (iii) asmuo, įgijęs teisę gauti našlaičio pensiją, yra neribojamas laiku, per kurį privalo kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu skirti našlaičio pensiją; (iv) asmens teisė gauti pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos garantuojama ir šios teisės apimtis nepasikeičia, jeigu asmuo savo pareigą (pateikti prašymą su dokumentais) realizuoja ne vėliau negu per 6 mėnesius nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos; (v) asmeniui pasikreipus į VSDFV teritorinį padalinį su prašymu skirti našlaičių pensiją pavėlavus, našlaičių pensija skiriama ir mokama, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

5. Siekiant apibrėžti keliamo ginčo ribas pažymėtina, kad pareiškėjai ginčo dėl apskaičiuotos ir mokėtinos našlaičių pensijos dydžio ir (ar) aritmetinio apskaičiavimo nekelia. Nors pareiškėjai skundu prašo, be kita ko, įpareigoti Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai 186,34 Eur našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studente, tačiau šio reikalavimo skunde išdėstytais argumentais niekaip nepagrindė. Be to, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad VSDFV sprendime dėl Vilniaus skyriaus sprendimo dėl pareiškėjos aiškiai išaiškino pareiškėjams, kad pareiškėjai našlaičių pensija iki 24 metų, jei ji bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studente, galės būti paskirta tik pareiškėjai suėjus 18 metų ir pateikus naują prašymą pratęsti našlaičių pensijos mokėjimą. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, kuris reglamentuoja santykius, kylančius skiriant ir mokant našlaičių pensijas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teisės aiškinimu ir taikymu. Todėl atsižvelgus į tai, aptartas skundo reikalavimas pripažįstamas nepagrįstu.

6. Administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas vadovaujasi, be kita ko, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis). Todėl įvertinus skunde išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje išsakytus žodinius paaiškinimus darytina išvada, kad pagrinde, pareiškėjai šiuo atveju neginčija ir to, kad priimti skundžiami sprendimai neatitinka Įstatymo sąlygų, tačiau mano, kad Vilniaus skyriaus ir VSDFV priimti sprendimai turi būti pakeisti, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, t. y. atsižvelgus į skunde išdėstytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai negalėjo anksčiau pasikreipti į Vilniaus skyrių dėl našlaičių pensijų skyrimo. Savo ruožtu Vilniaus skyrius ir VSDFV laikosi nuomonės, kad priimti skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Įstatyme ar Nuostatuose nenumatyta galimybė Vilniaus skyriui ar VSDFV taikyti išimtis ir nesilaikyti Įstatyme ir Nuostatuose nustatytos našlaičių pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarkos. Būtent šiuo aspektu toliau teismas ir pasisako, ar yra pagrindas pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų prašymai skirti našlaičių pensiją turi būti vertinami ne tik formaliai pritaikant Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, bet ir remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

7. Nagrinėjamu atveju nenuginčyta ir pripažinta, kad pareiškėjų teisė į našlaičių pensiją atsirado (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų tėvo mirties dieną). Pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą (kuris nekito) ir kaip teisingai nurodė pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu, tam, kad pareiškėjų teisė gauti našlaičių pensijas nebūtų apribota 6 mėnesių terminu ir realizuota visa apimtimi, pareiškėjai į Vilniaus skyrių turėjo kreiptis 2020 m. vasario 5 d., t. y. per 6 mėnesius nuo pareiškėjų teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos. Tačiau šiuo atveju pareiškėjai į Vilniaus skyrių dėl našlaičių pensijos skyrimo kreipėsi tik 2019 m. liepos 30 d. Tokį pavėluotą kreipimąsi nulėmė tai, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo tik 2019 m. balandžio 27 d., o mirties išrašą, kuris reikalingas teikiant prašymą dėl našlaičių pensijų skyrimo gavo tik 2019 m. gegužės 14 d. Pareiškėjų nuomone, kreipimasis į Vilniaus skyrių per apytiksliai truputį daugiau nei po 2 mėnesių nuo dokumentų, patvirtinančių mirties faktą, yra pagrįstas, turint omeny tai, kad sužinojus apie pareiškėjų tėvo mirtį, buvo imtasi priemonių atsivežti pareiškėjo tėvo kūną iš Ispanijos Karalystės, nuo sutuoktinio dingimo dienos, pareiškėjų motina susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis, kurios, paaiškėjus apie sutuoktinio mirtį, tik dar labiau pablogėjo. Byloje pateiktas Medicinos dokumentų išrašas (siuntimas), kuriame matyti, kad pareiškėjo motina nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. sausio 6 d. reguliariai lankėsi pas psichologą, psichiatrą, jai buvo taikomas gydymas dėl užsitęsusios depresinės situacijos. Pareiškėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjams buvo atnaujintas ir praleistas 3 mėnesių terminas pareiškėjų tėvo palikimui priimti (pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą priimti palikimą dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir šis buvo patenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-30520-1099/2019). Teisėjų kolegija, įvertinusi šią išskirtinę situaciją, ypatingą dėmesį atkreipia ir į teismo posėdyje pareiškėjos įstatyminės atstovės (pareiškėjų motinos) pateiktus žodinius paaiškinimus, kurių teismo posėdžio metu nepaneigė ir Vilniaus skyriaus atstovė. Pareiškėjos įstatyminė atstovė (pareiškėjų motina) nurodė, kad nuo sutuoktinio dingimo be žinios momento buvo aktyvi ir siekė pasinaudoti valstybės teikiama socialine pagalba savo vaikams. Pareiškėjos įstatyminė atstovė (pareiškėjų motina) per laikotarpį nuo sutuoktinio dingimo ir sužinojimo apie mirties faktą ne kartą kreipėsi į Vilniaus skyrių su klausimais, kaip elgtis tokioje situacijoje, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai nurodo, kad tokio pobūdžio bylos su užsienio elementu tiriamos ne vienus metus. Pareiškėjos įstatyminė atstovė (pareiškėjų motina) buvo informuota, kad socialinė pagalba bus teikiama tik esant dokumentams, patvirtinantiems sutuoktinio mirtį. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjos įstatyminė atstovė (pareiškėjų motina) buvo aktyvi. Visgi tuo metu susiklosčiusios aptartos faktinės aplinkybės (sutuoktinio kūno pargabenimas iš Ispanijos Karalystės, liga, kuria susirgo nuo 2019 m. vasario 27 d.) turėjo nenuneigiamą įtaką pareiškėjos įstatyminės atstovės (pareiškėjų motinos) veiksmams, kreipiantis į Vilniaus skyrių dėl našlaičių pensijų skyrimo jos našlaičiais likusiems vaikams. Šiuo atveju įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, teismo posėdyje išdėstytus žodinius paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus skyriaus ir VSDFV pozicija, kad šiuo atveju Vilniaus skyrius ir VSDFV neturėjo teisinio pagrindo pasielgti kitaip, nei įtvirtinta Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, nors ir sutiktina, kad Vilniaus skyrius ir VSDFV, kaip viešojo administravimo subjektai, turi savo veikloje vadovautis viešosios teisės normomis ir jose įtvirtintu principu, kad viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama, tačiau teisėjų kolegija negali paneigti šioje administracinėje byloje nustatytų išskirtinių objektyvių faktinių aplinkybių sukeltų akivaizdžių ir neadekvačių neigiamų pasekmių pareiškėjams, kurie patenka į socialiai pažeidžiamą asmenų ratą, yra našlaičiai. Todėl atsižvelgusi į visa kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teismo sprendimu turi būti apginta pareiškėjų teisė gauti našlaičių pensiją neapribota jokiu terminu. Dėl to skundžiami sprendimai panaikinami, įpareigojant Vilniaus skyrių priimti naujus sprendimus, kuriais atitinkamai pareiškėjui našlaičių pensija skiriama ir mokama nuo teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studentu pareiškėjams našlaičių pensijos skiriamos ir mokamas nuo teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos, o pareiškėjai našlaičių pensija skiriama ir mokama nuo teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos iki 2022 m. gruodžio 28 d. Dėl to pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

8. Taip pat byloje pareiškėjai pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies norma neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims ir 39 straipsnio 3 daliai, grindžiamas argumentu, kad Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas skirti ir mokėti našlaičių pensiją tik ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, kai ne dėl nuo asmens valios priklausančių aplinkybių asmuo negalėjo anksčiau nei per 6 mėnesius nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos kreiptis dėl tokios pensijos skyrimo, yra neproporcingas, nesąžiningas ir neteisingas bei prieštaraujantis minėtoms Konstitucijos normoms. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad ginčijamas teisinis reguliavimas atitinka socialinės apsaugos teisei būdingus apibrėžtumo, aiškumo bei tikslumo reikalavimus, todėl nelaikytinas prieštaraujančiu pareiškėjų skunde išdėstytoms Konstitucijos nuostatoms.

8.1. Pirmiausia pažymėtina, kad Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiškos teisės normos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009 ir kt.). Tai reiškia, kad proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina jo pagrįstumą. Be to, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų. Jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių ir (ar) spragų, juos pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga, o įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas.

8.2. Kadangi pareiškėjų prašyme keliamas Įstatyme įtvirtinto socialinės teisės – teisės į našlaičių pensiją – ribojimo prieštaravimas Konstitucijai, aktualu, visų pirma, įvertinti oficialiąją konstitucinę doktriną, suformuotą socialinių teisių (teisės į našlaičio pensiją) apsaugos srityje. Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną: (i) įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, gali pasirinkti, kokią socialinę paramą teikti tėvų netekusiems nepilnamečiams vaikams (inter alia (liet. be kita ko) invalidams); (ii) įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją vykdydamas socialinę politiką, tačiau našlaičio pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos, inter alia amžiaus riba (pilnametystė), iki kurios ši pensija gali būti paskirta, taip pat amžiaus riba, iki kurios paskirta pensija gali būti mokama, turi būti nustatytos įstatymu; (iii) įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvų netekusių nepilnamečių vaikų teisę į pensiją (našlaičių pensiją), yra saistomas Konstitucijos normų ir principų, inter alia (liet. be kita ko) jos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą).

8.3. Kaip nustatyta, pareiškėjų ginčijama Įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi nepaneigta asmens teisė gauti našlaičio pensiją nuo teisės į ją atsiradimo dienos, tačiau, įprasminant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus, nustatoma, kad ši teisė nėra absoliuti, apribojant ją konkrečiu laikotarpiu, už kurį našlaičio pensija gali būti mokama asmeniui pasikreipus vėliau, nei jis įgijo teisę į ją. Tokiu teisiniu reglamentavimu asmens teisė gauti pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos garantuojama ir šios teisės apimtis nepasikeičia, jeigu asmuo savo pareigą (pateikti prašymą su dokumentais) realizuoja ne vėliau negu per 6 mėnesius nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama teisės norma laiduoja teisinį apibrėžtumą, aiškumą, socialinės apsaugos sistemos, pagrįstos asmens valios išreiškimu prašymo forma, darnumą bei užtikrina teisinių santykių, susiklostančių tarp valstybės ir asmens, turinčio teisę gauti našlaičio pensiją, stabilumą. Pareiškėjų prašyme išdėstyti samprotavimai, kad toks teisinis reguliavimas yra neproporcingas ir nesąžiningas bei pažeidžiantis našlaičių teises, yra niekuo nepagrįsti, o atspindintys tik subjektyvią pareiškėjų nuomonę dėl situacijos, susidariusios jų konkrečiu atveju. Įvertinus prašymo argumentus galima daryti išvadą, kad pareiškėjai prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės grindžia noru, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų ginčijamos teisės normos taikymo neaiškumus, nors, kaip nurodyta sprendimo 8.1 papunktyje, Konstitucinis Teismas teisės taikymo klausimų nesprendžia. Teisinio reguliavimo neaiškumai, spragos ar kiti ydingumai yra sprendžiami konkrečiu atveju nagrinėjant dėl to kilusį ginčą ir teismui vykdant teisingumą. Kaip matyti, ginčijamos teisės normos taikymo klausimas iš esmės ir yra išspręstas išnagrinėjus pareiškėjų iškeltą administracinį ginčą šioje administracinėje byloje. Išnagrinėjus šios administracinės bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas bei atsižvelgus į aptartų šiuo atveju aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų teisinių abejonių dėl Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies neatitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

9.1. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTĮ 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo išlaidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

9.2. Aplinkybė, kad pareiškėjų interesus teisme atstovavo advokatė patvirtina į bylą pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Grindžiant prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje pateikta 2020 m. vasario 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. MAR-000190, iš kurios matyti, kad pareiškėjams advokatė suteikė teisines paslaugas (skundo parengimas ir atstovavimas teisme) ir sąskaitos išrašas, iš kurios matyti, kad už šias teisines paslaugas pareiškėjų advokatė gavo 400 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta

9.3. Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punkte nustatyta, kad už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju skundas ir teismo posėdis vyko 2019 m. III ketvirtyje, per kurį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1317,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Vadinasi, maksimali priteistina suma būtų 3 294 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Teismo posėdis, įvykęs 2020 m. kovo 10 d., truko ilgiau nei 30 min. (Rekomendacijų 9 punktas), todėl maksimali priteistina suma už 1 valandą atstovavimo teisme būtų 131,76 Eur.

9.4. Įvertinus prašomos priteisti sumos už skundą ir atstovavimą teisme dydį nustatytų maksimalių priteistinų sumų už skundą ir atstovavimą teisme dydžius bei atsižvelgus į šios bylos pobūdį, jame keliamo ginčo sudėtingumą, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, o patirtos išlaidos buvo būtinos. Nors teismas skundą patenkino tik iš dalies, tačiau teismo sprendimu buvo pasiektas skundu siektas materialusis rezultatas, todėl nenustačius kitų pagrindų, pagrindžiančių prašomos priteisti bylinėjimosi sumos mažinimą, prašymas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų M. U. ir E. U., atstovaujamos įstatyminės atstovės Ž. U., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP1E-61821 „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo M. U.“ bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-61822 „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo E. U.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8615 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-08-08 sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP1E-61821“ bei 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8616 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-08-08 sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP1E-61822“.

Įpareigoti Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui M. U. našlaičių pensija 186,34 Eur būtų skiriama ir mokama nuo teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studentu pareiškėjams našlaičių pensijos skiriamos ir mokamas nuo teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos.

Įpareigoti Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai E. U. našlaičių pensija 186,34 Eur būtų skiriama ir mokama nuo teisės į našlaičių pensiją atsiradimo dienos iki 2022 m. gruodžio 28 d.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjams M. U. ir E. U. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.