- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-443-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00652-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-443-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-471/2015 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui E. L., institucijai, teikiančiai išvadą, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovė I. G. prašė nustatyti, kad atsakovas E. L. yra jos dukters I. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės bei 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad ji su 4 vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. 2005 m. susipažinusi su atsakovu bendravo, kol tapo nėščia. Tai sužinojęs atsakovas dar iki dukters gimimo nutraukė santykius ir nuo gimimo su dukra nebendravo bei jos neišlaikė. Kitų jos vaikų tėvas yra ne atsakovas. Ji pragyvena iš socialinės pašalpos ir išmokų už vaikus, jokio kito vertingo turto, išskyrus sodybą su namu, neturi.
Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią šalių atstovai prašymu ir pareiškimu prašė patvirtinti. Šioje taikos sutartyje, be reikalavimų, pareikštų ieškinyje, šalys papildomai susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino ir nustatė, kad E. L. yra V. G. dukters I. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nutraukė ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Priteisė iš E. L. 40,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 110 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei. Iš ekspertizės akto išvados teismas nustatė, kad atsakovas yra I. G. tėvas. Pažymėjo, jog tėvystė gali būti nustatoma pripažįstant tėvystę CK 3.141 str. – 3.142 str. tvarka, ko šioje byloje nebuvo padaryta, arba nustatoma teismo sprendimu (CK 3.146 – 3.148 str.), todėl negali būti nustatoma šalių susitarimu (šiuo atveju – šalių sudaryta taikos sutartimi), t. y. toks susitarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino, o šalių susitarimą taikos sutartyje vertino tik kaip atsakovo šio reikalavimo pripažinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nepriteisti iš jo šių išlaidų valstybės naudai. Nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo priteistiną žyminį mokestį. Sudarius taikos sutartį ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Šiuo atveju priteistino žyminio mokesčio dydis sudarius taikos sutartį mažinamas 75 procentais, t. y. iki 10,25 Eur (41 Eur x 0,25 = 10,25), o už du reikalavimus – 20,50 Eur (CPK 87 str. 2 d.). Šią sumą sumažinus 50 procentų (atsakovui suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba 50 procentų) teismas galėjo priteisti iš viso 10,25 Eur žyminio mokesčio. Skaičiuodamas valstybei priteistinas išlaidas už nemokamą antrinę teisinę pagalbą teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys bylą baigė taikos sutartimi, neįvertino įstatymo skatinamo taikaus ginčų sprendimo būdo ir be pagrindo netaikė CPK 88 str. 2 d. nuostatų. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 50 procentų gavo dėl sunkios turtinės padėties: yra tik 35 proc. darbingas; gauna 114,55 Eur našlių arba našlaičių pensiją; socialinės paramos skyrius – 156,39 Eur šalpos pensiją neįgaliajam, viso – pajamos yra 270,94 Eur. Apie 30 Eur per mėnesį išleidžia vaistams, 22 Eur moka Šiaulių banko lizingui už 2013 metais pirktą sofą. Likusių išmokų vos užtenka pragyvenimui. Be to, pagal taikos sutartį įsipareigojo teikti I. G. išlaikymą po 72 Eur nuo 2015-02-01 iki jos pilnametystės, taip pat įsipareigojo dukrai per 24 mėnesius sumokėti 1 475 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas galėjo iš atsakovo apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutarties sudarymo metu advokatai tvirtino, kad kiekvienam liks savo turėtos bylinėjimosi išlaidos, o kodėl tai nebuvo įrašyta į taikos sutartį nežino.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimas keistinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ginčas yra kilęs dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo ribas pasisako tik šiuo aspektu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ieškovė yra atleista 100 proc., atsakovui valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 proc. (b. l. 45-46). Byloje išspręstas savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo ir išvestinis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, už kuriuos žyminis mokestis sudarytų 41 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), bei reikalavimai dėl išlaikymo po 72 Eur kas mėnesį priteisimo (žyminis mokestis sudaro 25,92 Eur) (CPK 85 str. 1 d. 3 p.) ir 1 475 Eur įsiskolinimo priteisimo (žyminis mokestis sudaro 44,25 Eur) (CPK 85 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog žyminio mokesčio dydis paskaičiuotas neatsižvelgus į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visi ieškovės reikalavimai tenkinti, tik sumažintas reikalauto išlaikymo ir įsiskolinimo dydis, šalims sudarius taikos sutartį dėl visų reikalavimų, išskyrus tėvystės nustatymą (žyminio mokesčio dydis yra 41 Eur), nuo šių reikalavimų atsakovas turi mokėti 25 proc. dydžio žyminį mokestį (CPK 87 str. 2 d.). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas mokėtino žyminio mokesčio sumą apskaičiavo netiksliai, nes be pagrindo priskaičiavo 41 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris nebuvo pareikštas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas ir yra išvestinis iš reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Tokiu būdu mokėtina žyminio mokesčio dalis valstybei už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sudarius taikos sutartį sudarytų 18 Eur (25,92+44,25)×25 %)) (CPK 87 str. 2 d.). Kadangi teismas nustatė, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 2,17 Eur, o tai yra mažiau negu LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. IR-261-1K-355 nustatyta minimali valstybei priteitina išlaidų suma, tai šios išlaidos iš apelianto į valstybės pajamas neturėjo būti priteistos (CPK 92 str. ir 96 str. 6 d.) Atsižvelgiant į tai, kad E. L. yra atleistas nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas, iš jo valstybei turėjo būti priteista ne 40,08 Eur, bet 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ((41+18):2)). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles pagal valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos paskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei, buvo 220,11 Eur/ 760 Lt Eur išlaidų, kurių 110 Eur, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui taip pat suteikta 50 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, pagrįstai iš atsakovo buvo priteista valstybei (b. l. 24-25, 45-46, 53).
Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo turtinę padėtį, iš jo apskritai turėjo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei, pažymėtina, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-08-18 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jau įvertino E. L. galimybę mokėti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą apmokant už ją 50 procentų. Sutiktina, kad apeliantas turi ribotas finansines galimybes, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti dėl visiško jo atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įstatyme numatyto dydžio priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei negali būti išieškotos periodiniais mokėjimais iš atsakovo gaunamų pajamų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad taikos sutarties sudarymo metu advokatai tvirtino, jog kiekvienai šaliai liks jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, ir tai atitinka taikos sutarties turiniui, šalys viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė. Tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.), todėl kitokio turinio sąlygų šalių atstovai į taikos sutartį įtraukti negalėjo.
Vadovaujantis išdėstytu skundžiamasis teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai, priteisiant iš atsakovo E. L. ne 40,08 Eur, bet 34,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 40,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, pakeisti ir priteistų valstybei (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 5660) bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 30 (trisdešimties) eurų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.