- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-299-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-1717-1030/2019 pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovei A. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. ir J. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: nustatyti gyvenamojo namo (toliau – Ginčo namas) ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dalių, ieškovui ir atsakovei A. V. priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarką; įpareigoti atsakovę A. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti asmenines nuosavybės teises į 1/6 Ginčo namo dalį Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus; taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad būdamas santuokoje su atsakove, 1995 m. gruodžio 8 d. įsigijo ½ dalį Ginčo namo. Turtą sudarė antras namo aukštas ir pastogė. Pašlijus santykiams, prasidėjus skyrybų procesui, 2012 m. balandžio 12 d. sutuoktiniai sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (toliau – Susitarimas). Susitarime numatė bendro turto naudojimosi bei atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarką. Susitarimo 4 punkte numatyta, kad atsakovė ieškovui sumokės 40 proc. dujų kainos ir 50 proc. mokesčių už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą. Susitarimo 5 punkte numatyta, kad atlikus namo inventorizaciją, visa pastogė atiteks atsakovei ir ši bus įregistruota jos vardu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012 santuoka tarp šalių buvo nutraukta bendru sutarimu. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovei atiteko 1/3 dalis, o ieškovui 2/3 dalys šalims priklausančios dalies Ginčo namo, kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) bei 316/629 dalies žemės sklypo.
3. Atsikaitant už komunalines paslaugas, tarp šalių kildavo ginčai. Tai pripažįsta atsakovė. Atsakovė savo teismo nustatytos 1/3 nuosavybės dalies iki šiol neįregistravo. 2018 m. birželio 29 d. ieškovas siuntė pranešimą atsakovei. Prašė įrengti savo dalyje individualias apskaitų sistemas. Atsakovė į tai nereagavo. Nuo 2018 m. spalio 26 d. atsakovė jai priklausančią patalpų dalį ėmė šildytis, gaminti maistą elektrine virykle ir karštą vandenį gaminti elektra. Dujų sistema atsakovės patalpų dalyje liko neatjungta. Ieškovas elektrą naudoja tik buitinei technikai, nes karštą vandenį gamina ir savo patalpų dalį šildosi dujomis. Iš esmės pasikeitė aplinkybės. Pastovus elektros sunaudojamas būdavo po 200 kWh per mėnesį. Per šių metų lapkričio mėnesį sunaudota 470 kWh. Elektros sąskaitos išaugo 2,5 karto, o mokėjimo tvarka liko tokia pati, t. y. po ½ dalį. Atsakovė savavališkai pakeitė mokėjimų už komunalines paslaugas tvarką, numatytą Susitarime. Už 2018 m. spalio mėnesį, be atskiro susitarimo, atsakovė už dujų suvartojimą nemokėjo visiškai. Už elektrą sumokėjo 60 proc. ieškovo sumokėtos sumos. Tokiu būdu atsakovė pati nusistatė neva savo išlaidas komunaliniams mokesčiams. Susidarius tokiai situacijai, atsakovei patogu gyventi nesitvarkant atskiros apskaitos, neregistruojant savo turto dalies, nes ji netrukdomai gali naudotis komunalinėmis paslaugomis, kurių pagal Susitarimą, ieškovas privalo sumokėti 50 proc. komunalinių paslaugų kainos. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovė nesilaiko Susitarimo nuostatų, nors realiai pagal Susitarimą šiuo metu negalima tinkamai apskaičiuoti atsakovei tenkančios mokėti dalies. Teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo šalių bendru sutikimu pažymėjo, jog ieškovas su atsakove patvirtino, kad yra sudarę atskirą Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir ginčo dėl šio naudojimosi nėra. Susitarime nustatyta naudojimosi tvarka bendromis patalpomis nėra vykdoma. Atsakovei savavališkai, be projekto, bendrasavininkų, atitinkamų institucijų suderinimo pakeitus šildymo sistemą, iš esmės pasikeitė Susitarimo 4 punkto reikalavimų vykdymas. Pasikeitė faktinės komunalinių paslaugų teikimo aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę A. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti savo asmeninės nuosavybės teises į 1/6 dalį Ginčo namo ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės); nustatė tarp ieškovo R. V. ir A. V. naudojimosi šalims priklausančių dalių Ginčo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarką; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei A. V. iš ieškovo R. V. 848,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pagal ieškovo su atsakove sudaryto 2012 m. balandžio 12 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos 4 punktą šalys susitarė, jog už komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas sumoka ieškovas R. V., o atsakovė A. V. kompensuoja ieškovo turėtas išlaidas tokia tvarka: atlygina ieškovui 40 proc. sumos, R. V. sumokėtos už dujas (4.1 punktas); atlygina ieškovui 1/2 dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją bei šiukšlių išvežimą (4.2 punktas). Teismas konstatavo, kad šalių susitarimą, teisingumo ir protingumo principus atitinka atsiskaitymo už dujas tvarka, nustatyta minėto Susitarimo 4.1 punkte.
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra sudaręs sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo, gamtinių dujų tiekimo. Ginčo name įrengti skaitikliai apskaito visą šalims priklausančiai Ginčo namo daliai tiekiamą vandenį, dujas ir elektrą. Pasikeitus faktinei padėčiai dėl palėpės šildymo būdo (vietoj dujų ją šildant elektros energija), egzistuojanti atsiskaitymo už elektrą ir dujas tvarka netenkina abiejų šalių. Atsakovė nemoka už dujas, tačiau padidino savo mokamą už elektros energiją dalį, o ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus. Teismo vertinimu, esant tokiai faktinei padėčiai, yra pagrindas keisti naudojimosi gyvenamojo namo dalimis tvarką tiek, kiek tai susiję su atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, tačiau bendraturčio, šiuo atveju ieškovo, siūlomas tokios tvarkos pakeitimo variantas turi atitikti protingumo, racionalumo, teisėtumo kriterijus ir nesuvaržyti kito bendraturčio teisių labiau nei būtina.
7. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu esantys apskaitos prietaisai apskaito tiek ieškovui, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms teikiamas dujas, elektrą, vandenį. Ieškovas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė, kad būtent jis turi išimtines nuosavybės ar naudojimosi teises į šiuo metu įrengtus apskaitos prietaisus, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis neturi lygiaverčių galimybių įsirengti atskirus apskaitos prietaisus jo naudojamai gyvenamojo namo daliai teikiamoms paslaugoms apskaityti. Todėl, teismo nuomone, vieno iš bendraturčių – būtent atsakovės – įpareigojimas įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, neproporcingai suvaržytų jos teises, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų, todėl teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus ir sudaryti sutartis su tiekėjais.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 150 Eur (75 Eur + 75 Eur) žyminio mokesčio už du neturtinius reikalavimus ir patyrė 1 640 Eur (700 Eur + 700 Eur + 240 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsakovė teismui pateikė duomenis ir rašytiniais įrodymais pagrindė 3 487,85 Eur (957,92 Eur + 857,09 Eur + 938,77 Eur + 734,07 Eur) bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Byloje buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai ir abu patenkinti iš dalies, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad buvo patenkinta pusė patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų. Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 895 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 1 743,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus, teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 848,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas R. V. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti šį ieškovo reikalavimą, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas niekuo nepagrindė ir neturėjo pagrindo priskirti jam tiekėjų žinioje esančios apskaitos prietaisų nuosavybės. Apskaitos prietaisų nuosavybės teisės priskyrimas vienai iš šalių niekaip nesusiję su ieškovo reikalavimu ir nebuvo įrodinėjimo priemonė šioje bylos dalyje, o apskaitos prietaisai yra tiekėjų nuosavybė.
9.2. Teismo motyvas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis neturi lygiaverčių galimybių įsirengti atskirus apskaitos prietaisus jo naudojamai gyvenamojo namo daliai teikiamoms paslaugoms apskaityti yra logiškai, ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstas. Atsakovė tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nereiškė. Ieškovas sutarčių ir teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą prasme yra buitinis energijos vartotojas, abonentas. Jam yra teikiamos paslaugos sutarčių pagrindu. Sutartys dėl energijos tiekimo sudaromos tik su naujais abonentais, arba su esančiais, bet naujiems turto vienetams. Taigi, norint ieškovui sudaryti sutartį su energijos tiekėjais, pirma jis turėtų nutraukti esamas sutartis ir atjungti energijos, vandens, dujų tiekimą.
9.3. Ieškovo vertinimu, pasidalinus bendrą turtą buvo pasidalintos komunikacijos. Nesant atskiro susitarimo, pasidalinus nekilnojamojo turto dalis, inžinierinė infrastruktūra, esanti šalims priklausančiose patalpose tapo atitinkamų patalpų savininkų nuosavybės dalimi. Tad šiuo metu atsakovė, gyvenanti palėpėje virš ieškovui priklausančio antro aukšto patalpų, naudojasi geriamu vandeniu, leidžia nuotekas, gauna elektros energiją bei dujas per ieškovo nuosavybės daliai priklausančias inžinierines sistemas. Šias komunikacijas ieškovas privalo palaikyti tinkamos būklės. Už inžinierinių sistemų tinkamos būklės palaikymą, eksploatavimą pagal sutartis yra atsakingas paslaugų tiekėjams. Vartotojo (ieškovo) atsakomybė už elektros, dujų, vandens įrenginių priežiūrą prasideda nuo atitinkamų skaitiklių. Tai yra inžinierinių tinklų nuosavybės riba, kai nuo jos už įrenginių priežiūrą atsakingais tampa energijos vartotojas (ieškovas).
9.4. Nepaisant neatlygintino naudojimosi ieškovui priklausančių komunikacijų dalimi, atsakovė naudojasi tiekėjų teikiamomis paslaugomis, už kurias sutarčių ir įstatymų pagrindu, prievolė apmokėti yra nustatyta ieškovui. Netenkinus ieškovo reikalavimo įsirengti atskirą apskaitą, neaišku, ar atsakovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus atsiskaityti už sunaudotas dujas, elektrą ir vandenį. Teismas paliko galioti tęstinį ieškovo teisių pažeidimą, dėl kurio buvo užvesta ši civilinė byla.
9.5. Teismas klaidingai konstatavo, kad byloje buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai ir abu patenkinti iš dalies, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad buvo patenkinta pusė patikslintų ieškinio reikalavimų. Tačiau, ieškovo vertinimu, buvo patenkinta 75 proc. reikalavimų, o atmesta 25 proc., dėl ko turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas ir atsakovė nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei 2012 m. balandžio 12 d. Susitarime nebuvo numatę ir sutarę, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atiteks išimtinės naudojimosi teisės į šalių bendrosios nuosavybės teise priklausančioje dalyje esančius apskaitos skaičiukus bei asmeninės nuosavybės teisė į vandentiekio, elektros ir dujų inžinerines sistemas. Taigi, ieškovas neįrodė, jog jis turi išimtines nuosavybės ar naudojimosi teises į šiuo metu įrengtus apskaitos skaitiklius ir nuosavybės teises į vandentiekio, elektros ir dujų inžinerines sistemas.
10.2. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje Ginčo namo dalyje sudarant Susitarimą ir nutraukiant santuoką buvo tik po vieną visų inžinerinių įvadų (inžinerinių sistemų), taip pat buvo tik po vieną vandens, elektros ir dujų apskaitos skaitiklį, kurių pagrindu abiem šalims buvo tiekiamas vanduo, elektra. Dėl bendrų apskaitos skaitiklių ir bendros inžinerinės sistemos šalys sudarydamos Susitarimą susitarė, jog ir toliau paslaugomis bus naudojamasi bendrai, bei jog už išnaudotą elektros, vandens tiekimą mokės ieškovas, o atsakovė atitinkamai kompensuos sutartą dalį mokesčių.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus, tačiau į bylą nepateikė jokiu pagrindžiančių įrodymų, jog prie esamos vandens, elektros ir dujų sistemos atsakovei paslaugų tiekėjai sutiktų įrengti atskirus apskaitos skaitiklius ir atitinkamai su atsakove sudarytų paslaugų teikimo sutartis. Priešingai, pats ieškovas teismo posėdžiuose patvirtino, jog tam, kad atsakovė įsirengtų apskaitos skaitiklius, reiktų sumokėti papildomai piniginių lėšų, kadangi reiktų gauti įvairias projektines prisijungimo prie tinklų sąlygas. Vykusio paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atsakovei įsivesti elektrą kainuotų apie 600 Eur.
10.4. VĮ „Klaipėdos vanduo“ specialistė atsakydama į atsakovės paklausimą nurodė, jog prisijungimui prie centralizuotų tinklų pirmiausia reikia išsiimti prisijungimo sąlygas, kuriose bus nurodyti reikalavimai tinklų įsirengimui. taip pat reikalinga gauti žemės sklypų savininkų, bendraturčių sutikimus, jeigu jungiamasi per svetimą sklypą ar žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise, bei gauti savininko (-ų) sutikimas, jungiantis prie svetimų tinklų. Taigi, reikalavimo dėl atskirų apskaitos skaitiklių sudarymo ir sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo patenkinimas būtų sąlyginis, nes tokio priimto teismo sprendimo įgyvendinimo tvarka priklausys nuo atitinkamų institucijų sprendimų išduoti leidimus.
10.5. Inžineriniai tinklai (inžinerinė sistema) yra Ginčo namo dalies priklausinys, kas atitinkamai reiškia, jog inžineriniai įvadai (inžinerinė sistema) nėra vien ieškovo nuosavybė.
10.6. Ieškovas visiškai nesiekia bendraturčių lygiateisiškumo, o priešingai, iškelia savo kaip bendraturčio teises aukščiau atsakovės teisių. Ieškovas, suprasdamas, jog jo prašyta naudojimosi tvarka nėra teisinga atsakovės atžvilgiu, ir atsižvelgdamas į abiejų bendraturčių, t. y. taip pat ir atsakovės, interesus, galėtų susitarti dėl galimybės atsakovei įsivesti antrinius (subkontrolinius) skaitiklius, arba imtis veiksmų, kad pačiam įsirengti naujus apskaitos skaitiklius ir sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais, o esamas paslaugų sutartis perrašyti taip, kad paslaugų gavėja būtų vien atsakovė.
10.7. Ieškovas, kaip teisingai nurodė teismas, pareiškė du reikalavimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus. Kitos skundžiamo sprendimo dalies dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo ir dėl įpareigojimo atsakovei įsiregistruoti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nepasisako.
Dėl trečiųjų asmenų atsiliepimo priėmimo
14. Tretieji asmenys A. S. ir J. S. 2020 m. sausio 31 d. tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir pratęsti terminą atsiliepimui.
15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1717-1030/2019, nustatė, kad ieškovas R. V. apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims (tame tarpe ir tretiesiems asmenims) ieškovo R. V. apeliacinį skundą ir pranešimą, kuriame išaiškino šalims, kad jos per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą (CPK 318 straipsnio 1 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismo tretiesiems asmenims nustatytas terminas atsiliepimams pateikti suėjo 2019 m. gruodžio 16 d. Tretieji asmenys atsiliepimą pateikė tik 2020 m. sausio 31 d. tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui, t. y. terminą atsiliepimams pateikti praleidę daugiau kaip mėnesį laiko.
17. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) nutarties 36 punktas).
18. Nors tretieji asmenys prašo atnaujinti praleistą terminą, tačiau atsiliepime nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jis buvo praleistas (tuo labiau tokių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija netenkina trečiųjų asmenų prašymo dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti, atsisako priimti atsiliepimą ir grąžina jį padavusiems asmenims.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Remiantis ieškovo R. V. ir atsakovės A. V. 2012 m. balandžio 12 d. sudaryto Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos (e. b. I t., 5-6 l.), šalys, be kita ko, 4 punktu susitarė, kad už komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas sumoka ieškovas R. V., o atsakovė A. V. kompensuoja ieškovo turėtas išlaidas tokia tvarka: atlygina ieškovui 40 proc. sumos, R. V. sumokėtos už dujas (4.1 punktas); atlygina R. V. 1/2 dalį mokesčių, jo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją bei šiukšlių išvežimą (4.2 punktas).
20. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6881-769/2012 nutraukė ieškovo R. V. ir atsakovės A. V. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtino šalių pasirašytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad A. V., be kita ko, atitenka 1/3 šalims priklausančios dalies Ginčo namo, o R. V. atitenka 2/3 dalys šalims priklausančios dalies Ginčo namo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys taip pat patvirtino, kad yra sudarė atskirą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir ginčo dėl naudojimosi šiuo turtu nėra.
21. Remiantis atsakovės A. V. atstovo 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovui R. V. siųstu raštu, kilus tarp šalių ginčui dėl komunalinių patarnavimų bei kitų paslaugų apmokėjimo tvarkos, atsakovės atstovas ieškovui, be kita ko, pasiūlė ginčą išspręsti taikiai ir leisti atsakovei jos sąskaita ir lėšomis įsirengti atskirus vandens, elektros ir dujų skaitiklius, taip pat siekiant atskirti išlaidas už šildymą ir karšto vandens pašildymą, pasiūlė ieškovui įsirengti atskirą vandens šildytuvą (boilerį) savo naudojamų patalpų dalyje, arba sudaryti atskirą susitarimą dėl šildymui sunaudotų dujų išlaidų paskirstymo (e. b. I t., 7 l.).
22. Ieškovas R. V. 2015 m. gruodžio 18 d. atsakymu, be kita ko, sutiko, kad atsakovė savo sąskaita ir lėšomis įsirengtų atskirus vandens, elektros ir dujų skaitiklius, tačiau nesutiko su atsakovės pasiūlymu įsirengti atskirą vandens šildytuvą (boilerį) (e. b. I t., 58 l.).
Žemesnės instancijos teismas
23. Ieškovas R. V. 2017 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės A. V., be kita ko, įsiskolinimą už suvartotas dujas, argumentuodamas, kad pagal šalių 2012 m. balandžio 12 d. sudaryto Susitarimo 4.1 ir 4.2 punktus atsakovei tenkanti sumokėti už suvartotas gamtines dujas dalis sudaro 70 proc. bendro sunaudoto dujų kiekio. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu tokį ieškovo reikalavimą atmetė, konstatavęs, jog Susitarimo 4.2 punkto nuostata, kad atsakovė turi atlyginti ieškovui ½ dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi tokiu atveju, atsakovė, turėdama mažesnę Ginčo namo dalį nei ieškovas bei nesinaudodama dujine virykle neproporcingai turėtų apmokėti 70 procentų Ginčo namo dujų išlaidų dalį. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
24. Pagal ieškovo R. V. 2018 m. birželio 29 d. pranešimą ieškovas, be kita ko, pranešė, kad savo lėšomis įsiveda atskirą dujų katilą patalpų šildymui ir vandens pašildymui iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir prašė, kad atsakovė A. V. pradėtų įsirengti atskirus (vandens, elektros, dujų) skaitiklius savo lėšomis (e. b. I t., 33 l.).
Dėl įpareigojimo sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo R. V. patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog būtent jis turi išimtines nuosavybės ar naudojimosi teises į šiuo metu įrengtus apskaitos prietaisus, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis neturi lygiaverčių galimybių pats įsirengti atskirus apskaitos prietaisus jo naudojamai gyvenamojo namo daliai teikiamoms paslaugoms apskaityti. Teismo vertinimu, atsakovės įpareigojimas įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, neproporcingai suvaržytų jos teises, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų.
26. Ieškovas R. V. nesutinka su tokia skundžiamo sprendimo dalimi, visų pirma argumentuodamas, kad jam jau yra tiekiamos dujos, elektra ir vanduo pagal tarp jo su tiekėjais sudarytas sutartis, todėl norint sudaryti sutartį su energijos tiekėjais, iš pradžių jis turėtų nutraukti esamas sutartis ir atjungti energijos, vandens, dujų tiekimą. Be to, ieškovo vertinimu, pasidalinus bendrą turtą buvo pasidalintos komunikacijos. Nesant atskiro susitarimo, pasidalinus nekilnojamojo turto dalis, inžinierinė infrastruktūra, esanti šalims priklausančiose patalpose, tapo atitinkamų patalpų savininkų nuosavybės dalimi. Todėl atsakovė, gyvenanti palėpėje virš ieškovui priklausančio antro aukšto patalpų, naudojasi ieškovo nuosavybės daliai priklausančiomis inžinierinėmis sistemomis.
27. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Tokia pati tvarka taikoma ir susitarimams su elektros, vandens ir dujų tiekėjais, t. y. energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ne su visais patalpų savininkais, bet tik su vienu iš jų. Nagrinėjamu atveju nors sutartys su elektros, vandens ir dujų tiekėjais buvo sudarytos tik ieškovo R. V. vardu, tačiau jos sudarytos dar ieškovui ir atsakovei A. V. būnant santuokoje ir šios sutartys sudarytos dėl energijos tiekimo bendrai šalims priklausančiai Ginčo namo daliai, kaip vienam abonentui (e. b. I t., 26-32 l.). Taigi, pagal šias sutartis bendraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas jai išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas, ir kitas įmokas, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 straipsnio 1 dalis).
28. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju norint sudaryti atskiras sutartis su energijų tiekėjais dėl energijos tiekimo atskiroms šalims priklausančioms Ginčo namo dalims ir atskiriems vartotojams, neturi reikšmės aplinkybė, kad esamos sutartys yra sudarytos tik ieškovo vardu, nes esamas sutartis bet kokiu atveju reiktų keisti. Todėl ieškovo argumentas, kad jam jau yra tiekiamos dujos, elektra ir vanduo pagal tarp jo su tiekėjais sudarytas sutartis, o norint sudaryti sutartį su energijos tiekėjais, iš pradžių jis turėtų nutraukti esamas sutartis, nepagrindžia, kad jis neturi lygiaverčių galimybių pats sudaryti naujas sutartis su energijos tiekėjais ir įsirengti atskirus apskaitos prietaisus.
29. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir ieškovo R. V. argumentus, kad šalims pasidalinus jiems priklausančią Ginčo namo dalį tuo pačiu buvo pasidalinta ir energijos tiekimo inžinerinė infrastruktūra, todėl atsakovė, gyvenanti virš ieškovo, šiuo metu naudojasi jam priklausančia energijos tiekimo infrastruktūra. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi, energijos tiekimo infrastruktūra, priešingai nei teigia ieškovas, nėra padalinta tarp šalių ir abiem priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
30. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat teigdamas, jog netenkinus ieškovo reikalavimo įsirengti atskirą apskaitą, neaišku, ar atsakovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus atsiskaityti už sunaudotas dujas, elektrą ir vandenį, todėl pirmosios instancijos teismas paliko galioti tęstinį ieškovo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiu ieškovo argumentu. Atsakovės A. V. atstovas dar 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovui R. V. siųstu raštu pasiūlė ieškovui leisti atsakovei jos sąskaita ir lėšomis įsirengti antrinius (subkontrolinius) vandens, elektros ir dujų skaitiklius. Tokį pasiūlymą atsakovė išreiškusi ir savo procesiniuose dokumentuose. Tačiau pats ieškovas su atsakovės tokiu pasiūlymu nesutinka ir reikalauja įpareigoti atsakovę sudaryti atskiras sutartis su energijos tiekėjais bei įsirengti atskirus skaitiklius.
31. Pažymėtina, kad ieškovas, reikalaudamas įpareigoti atsakovę sudaryti atskiras sutartis su energijos tiekėjais bei įsirengti atskirus (ne subkontrolinius) apskaitos skaitiklius, nepateikia rašytinių įrodymų, jog bendraturčių Ginčo namo dalyje yra techninės galimybės įrengti kelis vandens, elektros ir dujų apskaitos prietaisus ir sudaryti atskiras sutartis. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovo teisės pačiam įsirengti jam priklausančioje Ginčo namo dalyje atskirus energijos tiekimo įvadus su atskirais apskaitos skaitikliais būtų apribotos.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes bei esančius byloje rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo R. V. patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai ir abu patenkinti iš dalies, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 895 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 1 743,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus, teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 848,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Atsakovas prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai sprendė, kad byloje buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai ir abu patenkinti iš dalies, todėl buvo patenkinta pusė patikslintų ieškinio reikalavimų. Tačiau, ieškovo vertinimu, buvo patenkinta 75 proc. reikalavimų, o atmesta 25 proc., dėl ko turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
36. Kaip matyti iš ieškovo R. V. pareikšto patikslinto ieškinio turinio, ieškovas šioje byloje reiškė tris pagrindinius reikalavimus: 1) nustatyti Ginčo namo ir žemės sklypo dalių, ieškovui ir atsakovei A. V. priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarką; 2) įpareigoti atsakovę A. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti asmenines nuosavybės teises į 1/6 Ginčo namo dalį Nekilnojamojo turto registre; 3) įpareigoti atsakovę A. V. sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės tenkino 2 iš 3 ieškovo reikalavimų: 1) nustatė tarp ieškovo R. V. ir A. V. naudojimosi šalims priklausančių dalių Ginčo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarką; 2) įpareigojo atsakovę A. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti savo asmeninės nuosavybės teises į 1/6 dalį Ginčo namo ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės). Trečiąjį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę A. V. sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų apskaitos prietaisus teismas atmetė. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino 67 proc. ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo naudai iš atsakovės turėjo būti priteista 1 098,80 Eur (1 640 Eur x 67 proc.), o iš ieškovo atsakovės naudai – 1 150,99 Eur (3 487,85 Eur x 33 proc.). Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus, atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista 52,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
39. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovei A. V. iš ieškovo R. V. 52,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Atsakovė A. V. už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 615,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 615,08 Eur (advokatų kontoros „Avertus“ 2020 m. vasario 18 d. PVM sąskaita-faktūra ir atsakovės 2020 m. vasario 20 d. bankinio pavedimo išrašas).
41. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, atsakovės A. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:
Priteisti iš ieškovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 52,19 Eur (penkiasdešimt du eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 615,08 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Netenkinti trečiųjų asmenų A. S. ir J. S. prašymo dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti, atsisakyti priimti trečiųjų asmenų atsiliepimą ir grąžinti jį padavusiems asmenims