- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- I1-2727-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00251-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017-06-07 apie tris mėnesius buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 8 būryje, tai pat nuo 2017-08-13 iki 2019-07-02 atskirais laikotarpiais buvo laikomas kamerų tipo patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Kameros plotas apie 12 kv. m, joje laikomi šeši nuteistieji, dalį patalpos ploto užėmė baldai, taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kilo psichologinė įtampa, o pataisos namų administracija į nusiskundimus nereagavo. Kamerose neįrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema, dėl oro trūkumo pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, pablogėjo sveikata. Dėl nepakankamo apšvietimo nebuvo galimybės rašyti ir skaityti. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos reikmenims laikyti, vietoje klozeto - surūdijęs unitazas. Netinkamos kalinimo sąlygos pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, lėmė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas - Marijampolės pataisos namai atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 23, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Patalpų atitikimas higienos normoms – temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų. Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitiko tiek oro temperatūra, tiek vėdinimas, tiek drėgmė ir apšvieta. Baudos izoliatoriaus kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą. Marijampolės pataisos namų specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlieka paprastus remonto darbus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl bronchito nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjas sirgtų bronchine astma taip pat nėra. Darė išvadą, kad pareiškėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų laikant jį Marijampolės pataisos namų 8 būryje ir kamerų tipo patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017-06-07 iki 2019-07-02.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-08-06 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4785-422/2019 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017-06-27 iki 2017-09-18, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis 8 būryje, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, nepakankamo vėdinimo, apšvietimo, inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge ir kt. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų aplinkybių (kalinimo 8 būryje netinkamomis sąlygomis) paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog atskirais laikotarpiais kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktą, minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2017-08-18 iki 2017-09-17 – kameroje Nr. 14, kurios plotas 20,45 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,09 kv. m ploto; nuo 2018-07-31 iki 2018-08-15 – kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,45 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,15 kv. m ploto; nuo 2018-08-17 iki 2018-09-17 – kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,37 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,09 kv. m ploto; nuo 2018-09-21 iki 2018-10-04 – kameroje Nr. 13, kurios plotas 16,43 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,10 kv. m ploto; nuo 2018-10-24 iki 2018-12-20 – kameroje Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,03 kv. m ploto; nuo 2019-01-23 iki 2019-02-06 – kameroje Nr. 15, kurios plotas 16,46 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,11 kv. m ploto; nuo 2019-02-07 iki 2019-07-01 – kameroje Nr. 16, kurios plotas 20,20 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 4,04 kv. m ploto (b. l. 15). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpų plotą mažino baldų užimamas plotas, o tarp nuteistųjų kilo įtampa. Teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.)
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto matyti, kad kamerose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 valandas, yra natūralus apšvietimas ir sudarytos sąlygos vėdinti patalpas per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus (b. l. 19-21). Iš atsakovo atstovo atsiliepimo taip pat matyti, kad baudos izoliatoriaus kameros ir sanitariniai mazgai papildomai vėdinami per ventiliacines angas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas kameroje su neatidaromais langais.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmetami.
Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą ir oro temperatūrą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo teigimu, pataisos namai vadovaujasi higienos norma ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-03-05 patikrinimo akto (b. l. 25-27) matyti, kad kameroje Nr. 15 oro temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimų aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad apšvietimas ar temperatūra patalpose neatitiktų nustatytų reikalavimų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar oro temperatūros kamerose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge tualetas gali būti tupimas. Vadinasi, unitazo įrengimas sanitariniame mazge neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Atsakovo atstovo į bylą pateiktos sanitarinių mazgų foto nuotraukos patvirtina atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, kad kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai tvarkingi, aprūpinti lentynėlėmis higienos priemonėms laikyti, juose įrengtos ventiliacijos angos, kabyklos (b. l. 70, 71, 76, 77, 82, 83, 86, 93, 94, 95, 101). Minėtus argumentus patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-05-08 patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kamerose Nr. 16 ir Nr. 17 tvarkingi, higienos normos pažeidimų nenustatyta (b. l. 22-24). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į skundus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie pareigūnai su juo elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetami kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu ir kt. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu teismas
nusprendžia:
Bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namų 8 būryje laikotarpiu nuo 2017-06-27 iki 2017-09-18 palikti nenagrinėtą.
Kitą pareiškėjo A. T. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.