Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-690-563/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
2-690-563/2011
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-01010-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Ieškovas
O. R.
Atsakovas
R. K., A. K.
Trečiasis asmuo
V. V.
Advokatai
Tatjana Borik, Algimantas Jucys
Civilinė byla Nr. 2-690-563/2011(Proceso Nr. 2-10-3-01010-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija 44.; 44.2.4.1.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei O. R., ieškovės atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovams R. K., A. K., atsakovų atstovui advokatui Algimantui Juciui, trečiajam asmeniui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. R. (buvusi pavardė P.) ieškinį atsakovams R. K., A. K., tretysis asmuo V. V., dėl žalos atlyginimo priteisimo už nupirktos namo dalies paslėptus defektus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 55106,00 Lt žalos atlyginimo už įsigytos namo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paslėptus defektus (hidroizoliacijos nebuvimo pasekmėje drėgmės daromos žalos) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai suklaidino ją nekilnojamojo turto agentūros interneto svetainėje paskelbdami klaidinančią reklamą, kad parduodama namo dalis, kuriai reikalingas kosmetinis remontas. Po to, kai įsigijo namo dalį, pastebėjo, kad rūsio grindis apsemia vanduo, nuolat laikosi drėgmė. Perkant namo dalį šie defektai nebuvo nurodyti, atsakovai tai nuslėpė. Kad būtų pašalinti dėl drėgmės atsiradę defektai, reikia atlikti remonto darbus, kurie kainuoja 52990,74 Lt, be to, ieškovė patyrė 2115,00 Lt dydžio nuostolius, susijusius su žalos nustatymu (b.l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad jokios klaidinančios reklamos nekilnojamojo turto agentūros internetiniame puslapyje neskelbė. Prieš sudarydama namo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, ieškovė net keletą kartų kartu su kitais asmenimis apžiūrėjo perkamą turtą, ieškovei buvo žinoma, kad perkamas namas senos statybos, matė visus perkamo daikto trūkumus, kurie niekaip nebuvo slepiami nuo ieškovės, ieškovė taip pat buvo įspėta apie rūsyje po smarkaus lietaus atsirandančią drėgmę ir atsižvelgiant į tai ieškovės prašymu buvo sumažinta perkamo daikto kaina (b.l. 37-42).

Tretysis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad finansiškai prisidėjo prie namo dalies pirkimo, dalyvavo ieškant paslėptų namo dalies trūkumų, ne kartą matė užlietas patalpas (b.l. 35).

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš pirkdama apžiūrėjo perkamą namo dalį, tačiau jai įtarimų nekilo ir jokių paslėptų defektų nepastebėjo. Atsakovai patikino, kad vanduo rūsyje nesikaupia. Prasidėjus rudens ir žiemos sezonui smarkiau palijus ar po atodrėkio rūsyje ėmė kauptis vanduo, atsirado pelėsis.

Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti, mano, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra tapatus reikalavimui sumažinti daikto pirkimo kainą tokia suma, kuri reikalinga, kad patalpomis būtų galima naudotis pagal paskirtį.

Atsakovai A. K. ir R. K. posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė, prieš pirkdama namo dalį keletą kartų išsamiai namą apžiūrėjo, ieškovė buvo įspėta apie atsakovams žinomus namo trūkumus, taip pat ir apie po liūčių atsirandantį vandenį rūsyje. Mano, kad pelėsis atsirado dėl netinkamos namo eksploatacijos.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Atsakovai negyveno parduotame name, todėl negalėjo žinoti apie jokius namo defektus ir tuo labiau sąmoningai juos nuslėpti. Ieškovė buvo informuota apie galimą drėgmę ir besikaupiantį vandenį rūsyje.

Tretysis asmuo V. V. palaikė ieškinį atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad apžiūrint namą, matėsi kad naujai atliktas namo kosmetinis remontas, mano, kad atsakovai tokiu būdu ruošė namą parduoti ir siekė paslėpti dėl drėgmės atsiradusius pelėsius, atsakovai turėjo žinoti apie rūsyje besikaupiantį vandenį.

Liudytoja G. Š. posėdžio metu patvirtino, kad ji buvo susitikusi su ieškove O. R. ir trečiuoju asmeniu V. V., aprodė jiems namą. Paaiškino, kad informavo būsimus pirkėjus apie tuos trūkumus, kuriuos jai nurodė name gyvenanti jos močiutė, taip pat ir apie rūsyje besikaupiančią drėgmę, siūlė pakalbėti su kaimynais dėl šios problemos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų, trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2009-08-17 už 300000,00 Lt nusipirko iš atsakovų 306/613 dalis žemės sklypo ir 34/100 dalis gyvenamojo namo su kitais statiniais ir garažu, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-9, 88-93). 2009-09-14 ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl paaiškėjusių nupirktos namo dalies defektų – nesančios garso izoliacijos ir po smarkaus lietaus rūsyje besikaupiančio vandens (b.l. 10). Atsakovams nesutikus su ieškovės pretenzija, ieškovė kreipėsi į teismą (b.l. 11).

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (CK 6.317 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad prieš pirkdama minėtą nekilnojamąjį turtą – namo dalį su žemės sklypu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ji, neturėdama pakankami žinių, kad galėtų įvertinti namo būklę, į pagalbą pasikvietė savo draugą V. V., kuris kartu su ieškove patalpas apžiūrėjo nemažiau kaip tris kartus, susipažino su pardavėjų pateikta namų valdos kadastro byla. Šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 4.3. punkte taip pat nurodyta, kad pirkėja, t.y. ieškovė, patvirtina, kad turėjo galimybę ir nuodugniai apžiūrėjo parduodamą turtą iki šios sutarties pasirašymo. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą. Tačiau pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad po pirkimo – pradavimo sutarties sudarymo, paaiškėjo, kad namas turi paslėptus defektus, kurie nuolatiniams gyventojams negalėjo būti nežinomi. Atsakovai patvirtino, kad namo dalyje, kurią įsigijo ieškovė, jie niekada negyveno, turtas jiems buvo padovanotas 1992 m., todėl nuolat negyvendami minėtose patalpose, atsakovai negalėjo žinoti apie jokius paslėptus defektus. Be to, tiek atsakovai, tiek liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovei apžiūrint patalpas, ieškovė žodžiu buvo įspėta apie galimas problemas, kurios jiems tapo žinomos iš kitų name gyvenančių asmenų, t.y. po smarkaus lietaus galinčią atsirasti drėgmę rūsyje. Ieškovė, būdama atidi pirkėja, apžiūrėdama namą ir susipažinusi su kadastrine bylą, turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad namas yra senos statybos (pastatytas 1962 m.), žinodama, kad pati negalės tinkami įvertinti namo techninės būklės, galėjo pasitelkti specialistų pagalbą, pasikalbėti su kitais namo bendrasavininkais, kaip jai buvo siūloma, tačiau to nepadarė, pasitikėjo V. V. nuomone. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad apžiūrint rūsio patalpas jie rūsyje drėgmės pėdsakų ar pelėsių nepastebėjo. Ieškovė patvirtino, kad apžiūrėjus patalpas jai viskas tiko. Atsakovas A. K. posėdžio metu nurodė, kad jis pelėsių anksčiau nepastebėjęs, pelėsiai galėjo atsirasti dėl netinkamos statinio eksploatacijos – nešildant ir nevėdinant patalpų. V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu rūsio sienos yra apšerkšnijusios. Akivaizdu, kad šaltuoju metų laiku tinkamai nešildant ir nevėdinant patalpų, jose kaupiasi drėgmė ir gali atsirasti pelėsis, todėl tikėtina, kad pelėsis galėjo atsirasti būtent dėl netinkamos pastato eksploatacijos.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo nustatyta, kad ieškovė įsigijo gyvenamojo namo, kuriame yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, dalį su rūsiu bei dalį kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas, šulinys) (b.l. 88-91). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atlikti pertvarkymai – namo rūsyje įrengtas tualetas ir dušinė, įvestas miesto vandentiekis bei kanalizacija, tačiau šie duomenys neįregistruoti viešame registre, tretysis asmuo taip pat patvirtino, jog apžiūrėdamas namo dalį jis pastebėjo, jog rūsio patalpoje atlikti patapos paskirties pakeitimai nesutampa su kadastrinės bylos duomenimis. Ieškovė nurodo, kad rūsyje norėjo įrengti dar vieną kambarį. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovė įsigijo namo dalį su rūsio patalpomis, kurios nėra gyvenamosios patalpos, apžiūrėdama rūsį, ieškovė matė, kad rūsys tik iš dalies įrengtas, kad jame įrengta vonios patalpa ir tualetas, kurių pagal namo kadastrinius duomenis neturėtų būti. Ieškovė, pirkdama namo dalį su rūsyje įrengta dušo patalpa ir tualetu, neįsitikino, ar šios patalpos įrengtos pagal patvirtintą projektą ir statybos techninius reikalavimus. Turėjusi galimybę susipažinti su namo kadastro byla ir kitais dokumentais, ieškovė į pirkimo – pardavimo sutartį jokių papildomų sąlygų neįtraukė, parduodamo daikto galimų defektų neaptarė, priešingai, patvirtino, kad turėjo galimybę ir nuodugniai apžiūrėjo parduodamą turtą, jokių pretenzijų neišsakė. Tokiu būdu ieškovė, būdama nepakankamai apdairi ir rūpestinga, žinodama, kad namas senos statybos, kad patalpų savininkai jame negyvena, kad namo rūsyje įrengtos patalpos, tačiau šie pertvarkymai nėra įregistruoti viešame registre ir neaišku, ar pertvarkymai atlikti pagal patvirtintus techninius projektus, veikė savo rizika ir įsigijo namo dalį su rūsio patalpomis, kuriose galimai savavališkai atlikti pertvarkymai. Visos šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai, kaip pardavėjai, tinkamai įvykdė savo pareigas – suteikė ieškovei galimybę apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą ir įvertinti jo būklę, informavo ieškovę apie jiems žinomus parduodamo daikto trūkumus, bei perdavė ieškovei perkamą turtą tokios būklės, kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais neįrodė, kad ji minėtą namo dalį su žemės sklypu įsigijo suklaidinta nekilnojamojo turto agentūros interneto svetainėje atsakovų paskelbtos klaidinančios reklamos, kad atsakovai sąmoningai nuslėpė ir neinformavo jos apie rūsyje esančius paslėptus defektus – nesančią hidroizoliaciją, dėl ko rūsyje esant liūtims kaupiasi vanduo bei drėgmė, atsiranda pelėsis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 3000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams R. K. ir A. K. 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės O. R..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Olcvikienė