- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1183-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01010-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- R. B. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1183-253/2011
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-10-3-01010-2009-9)
2011 m. gruodžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. (buvusi pavardė Pulokienė) ieškinį atsakovams R. B. K., A. K., tretysis asmuo V. V., dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl nupirktos namo dalies paslėptų defektų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 55 106 Lt žalos atlyginimo už įsigytos namo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paslėptus defektus (dėl hidroizoliacijos nebuvimo drėgmės daromos žalos) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai suklaidino ją nekilnojamojo turto agentūros interneto svetainėje paskelbdami klaidinančią reklamą, kad parduodama namo dalis, kuriai reikalingas kosmetinis remontas. Po to, kai įsigijo namo dalį, ieškovė pastebėjo, kad rūsio grindis apsemia vanduo, nuolat išlieka drėgmė. Perkant namo dalį šie defektai nebuvo nurodyti, atsakovai tai nuslėpė. Kad būtų pašalinti dėl drėgmės atsiradę defektai, reikia atlikti remonto darbus, kurie kainuoja 52 990,74 Lt, be to, ieškovė patyrė 2 115 Lt dydžio nuostolius, susijusius su žalos nustatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė žodžiu buvo įspėta apie galimas problemas, t. y. po smarkaus lietaus namo rūsyje galinčią atsirasti drėgmę, bei vertino, kad ieškovė, būdama atidi pirkėja, žinodama, kad pati negalės tinkami įvertinti namo techninės būklės, galėjo pasitelkti specialistų pagalbą, pasikalbėti su kitais namo bendraturčiais, kaip jai buvo siūloma, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, būdama nepakankamai apdairi ir rūpestinga, žinodama, kad namas senos statybos, kad patalpų savininkai jame negyvena, kad namo rūsyje įrengtos patalpos, tačiau šie pertvarkymai nėra įregistruoti viešame registre ir neaišku, ar pertvarkymai atlikti pagal patvirtintus techninius projektus, veikė savo rizika ir įsigijo namo dalį su rūsio patalpomis, kuriose galimai savavališkai atlikti pertvarkymai. Visos šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad atsakovai, kaip pardavėjai, tinkamai įvykdė savo pareigas – suteikė ieškovei galimybę apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą ir įvertinti jo būklę, informavo ieškovę apie jiems žinomus parduodamo daikto trūkumus, bei perdavė ieškovei perkamą turtą tokios būklės, kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismo vertinimu, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais neįrodė, kad ji minėtą namo dalį su žemės sklypu įsigijo suklaidinta nekilnojamojo turto agentūros interneto svetainėje atsakovų paskelbtos klaidinančios reklamos, ar kad atsakovai sąmoningai nuslėpė ir neinformavo jos apie rūsyje esančius paslėptus defektus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, teismui nutarus bylos negrąžinti pirmosios instancijos teismui, priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinį. Apeliantė pažymi, kad šioje byloje nėra aktualu, ar pardavėjai žinojo apie jiems priklausančio daikto trūkumus, kadangi visais atvejais pardavėjai yra atsakingi už parduodamo daikto kokybę. Nurodo, kad paskutiniu metu name gyveno atsakovės motina, t. y. artimas giminaitis, dėl to kritiškai vertintini atsakovų paaiškinimai, kad jiems nebuvo žinoma apie namo dalies trūkumus. Apeliantės teigimu, defektas – hidroizoliacijos nebuvimas ir vandens kaupimasis rūsyje matosi tik tuo metu, kai lauke lyja arba susikaupia vanduo. Kadangi patalpos buvo apžiūrėtos liepos – rugpjūčio mėn., kai nelijo, daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir normaliomis sąlygomis nesimatė, todėl šiuo atveju didelis pirkėjo nerūpestingumas nekonstatuotinas. Taip pat pažymėjo, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovė buvo įspėta apie daikto trūkumus – teismas rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais, kurie yra nenuoseklūs, bei neįvertino ieškovės 2011-09-14 pretenzijos, patvirtinančios, kad apie daikto trūkumus ji nežinojo. Pažymi, kad namo trūkumams pašalinti būtina atlikti 52 990,74 Lt vertės statybos darbus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai du kartus atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir dėl to nebuvo atkleista bylos esmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas yra galimas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį. Pažymi, kad jokios sutarties su nekilnojamojo turto agentūra sudarę nebuvo ir per tokią agentūrą reklamos neskelbė, tik įdėjo trumpą skelbimą dienraštyje apie parduodamą namo dalį, todėl suklaidinti ieškovės klaidinančia reklama negalėjo. Nurodo, kad ieškovė su kitais asmenimis apžiūrėjo visas perkamas patalpas, jokie defektai specialiai nebuvo slepiami. Atsakovai nurodo, kad ginčo name negyveno, apie tai, kad po lietaus sudrėksta rūsys atsakovai sužinojo iš atsakovės mamos žodžių, o ieškovė buvo įspėta, kad po smarkaus lietaus rūsyje atsiranda drėgmė. Taip pat pažymi, kad dėl paminėtos aplinkybės, ieškovės paprašyti, turto pardavimo kainą sumažino. Be to, ieškovės prašymu UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atlikta ekspertizė nelaikytina įrodymu – eksperto išvada.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl žalos, kylančios dėl ieškovės nupirkto namo dalies neatitikimo kokybės reikalavimams – atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šalims sudarius 2009-08-17 pirkimo–pardavimo sutartį tarp jų susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal minėtą sutartį ieškovė už 300 000 Lt nusipirko iš atsakovų 306/613 dalis žemės sklypo, 34/100 dalis gyvenamojo namo su 34/100 dalimis priklausinio – kitų statinių bei garažą, adresu (duomenys neskelbtini). 2009-09-14 ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl paaiškėjusių nupirktos namo dalies defektų – po smarkaus lietaus rūsyje besikaupiančio vandens. 2009-09-21 raštu atsakovai su ieškovės pretenzija dėl parduoto daikto netinkamos kokybės nesutiko.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti du ieškovės pareiškimus dėl ieškinio dalyko patikslinimo. LR CPK 141 str. 1 d. numato ieškovui teisę pateikus rašytinį pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys buvo pateiktas 2009-12-02 Palangos miesto apylinkės teismui, 2010-05-06 įvyko parengiamasis teismo posėdis, 2010-07-08 byloje įvyko teismo posėdis bei priimta nutartis civilinę bylą pagal išimtinį teismingumą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Po ieškinio priėmimo nustatytas ieškinio neatitikimas bendriesiems reikalavimams – nepateikti rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens įtraukimo į bylą faktinis pagrindas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti; trūkumai pašalinti 2011-11-05. 2010-12-07 įvyko parengiamasis teismo posėdis bei priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2011-01-26. 2010-12-16 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Teisėjų kolegija sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 nutartyje išdėstytais pareiškimo netenkinimo motyvais – teismas tinkamai nustatė, jog pareiškimas pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, kartu su pareiškimu nebuvo pateiktas atsakovų sutikimas bei nenurodyta pagrįstų aplinkybių, kad ieškinio dalyko pakeitimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovė buvo atstovaujama advokatės. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į bylos aplinkybę, kad 2010-10-22, t. y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių po ieškinio pateikimo teismui, ieškovei buvo suteikta galimybė patikslinti ieškinio turinį ir formą, tačiau nei per teismo nustatą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nei iki 2010-12-07 parengiamojo teismo posėdžio pabaigos ieškovė pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo neteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-26 nutartyje pagrįstai ieškovės ligos nevertino kaip naujos esminės aplinkybės. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti patikslintą ieškinį nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
LR CK 6.327 str. 1 d. numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. LR CK 6.327 str. 3 d. nustatoma pardavėjo atsakomybė už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Tačiau pažymėtina, kad ši pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti – LR CK 6.327 str. 2 d. nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę šalinama. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (LR CK 6.333 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar pirkėjai buvo žinoma apie paslėptus trūkumus arba šių trūkumų akivaizdų buvimą, kad atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs. Apeliantė nurodo, kad apie perkamo namo dalies trūkumus nebuvo informuota ir nežinojo. Byloje nustatyta, kad atsakovai parduodamoje namo dalyje negyveno, joje gyveno atsakovės motina. Nustatyta, kad apeliantė iki namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo name esančias perkamas patalpas apžiūrėjo keletą kartų, namą kartu su apeliante apžiūrėjo ir jos draugas trečiasis asmuo V. V.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantei parduodamas patalpas kelis kartus aprodė skirtingi asmenys – kartą aprodė jose gyvenusi senyva moteris, kitą kartą jauna moteris, atsakovai (t.1, b. l. 143, 145). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ir kartu su ja namą apžiūrėjęs trečiasis asmuo V. V. pripažino, kad apžiūrint rūsio patalpą drėgmės pėdsakų ar pelėsių nepastebėjo, pelėsių kvapo nejautė, tačiau jiems vis dėlto kilo abejonių, ar rūsyje nesikaupia vanduo (t. 1, b. l. 142, 149). Apeliantė nurodo, kad namą pirko liepos – rugpjūčio mėn., tuo metu lietaus nebuvo. Būdama apdairi pirkėja apeliantė turėjo įvertinti aplinkybę, kad tokio pobūdžio defektas akivaizdžiai gali būti matomas tik susidarius tam tikroms sąlygoms – lietingam orui, tirpstant sniegui ir pan. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog namo apžiūros metu nelijo ir apžiūros metu apeliantė nematė lietingomis oro sąlygomis kylančių pasekmių – besikaupiančios drėgmės, savaime nereiškia, kad šis namo kokybės neatitikimas įprastiems reikalavimas vertintinas kaip paslėptas trūkumas už kurį pardavėjas privalo garantuoti. Daikto kokybės reikalavimų neatitikimas yra paslėpti trūkumai, tačiau įstatymas numato, kad tais atvejais, kai pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius daikto trūkumus, tai pardavėjas už tokį kokybės neatitikimą neatsako.
Apeliantė nurodė, kad apie rūsyje besikaupiantį vandenį atsakovai jos neinformavo bei pažymėjo, kad defektas – vandens atsiradimas rūsyje – matosi tik tuo metu, kai lauke lyja arba nuo lietaus ar ištirpusio sniego susikaupia vanduo. Trečiasis asmuo V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad vanduo į rūsį atiteka iš dirvožemio – kai drėgmės nedaug, tada vanduo subėga į angą grindyse, o kai vandens yra per daug, jis nespėja subėgti. Teismo posėdžio metu atsakovė R. B. K. parodė, kad parduodamose patalpose gyvenusi jos mama buvo nurodžiusi, jog gali būti drėgmės, kartais reikia pašluostyti ir patalpą reikia vėdinti, – visa tai atsakovė nurodė pirkėjams (t. 1, b. l. 145-146). Atsakovas A. K. nurodė, kad pirkėjams paklausus, kokie nesklandumai gali iškilti eksploatuojant namą, informavo, kad, reikėtų keisti surūdijusį vamzdį vedantį iš rūsio į virtuvę bei gali tekti pavalyti atsiradusią drėgmę bei išvėdinti patalpas (t. 1, b. l. 144). Atsakovė nurodė, kad namo pardavimu rūpinosi jos duktė. Liudytoja G. Š. parodė, kad pirkėjams apžiūrint patalpas ir paklausus ar būna drėgmės močiutė nurodė, kad jei labai lyja, gali susikaupti vanduo, kartais reikia pašluostyti bei pasiūlė nueiti pasikalbėti su kaimynais, kurie taip pat naudojasi rūsio patalpomis (t. 1, b. l. 154). Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovų ir liudytojos parodymai yra prieštaringi ir pirmosios instancijos teismas jais vadovavosi nepagrįstai. Atsakydami į apeliantės pretenziją 2009-09-21 rašte atsakovai nurodė, kad perkant patalpas apeliantei buvo pateikti visi turimi statinio dokumentai, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pelėsio parduodamoje namo dalyje nebuvo, namas yra senos statybos ir tai gali lemti tam tikrus eksploatacijos sutrikimus. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų teismo posėdžio metu duotus parodymus.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo nustatyta, kad namas, kuriame yra ginčo patalpos, yra pastatytas 1962 m. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad dėl patalpų įgilinimo apie 1,1 m nuo išorės žemės paviršiaus dėl neįrengtos rūsio grindų hidroizoliacijos, nesant grindų hidroizoliacijos jungties su pamatų horizontalia ir vertikalia hidroizoliacija, rūsio patalpos yra užliejamos gruntiniu vandeniu. Apeliantė neneigia, kad galėjo apžiūrėti visas patalpas, galėjo susipažinti su statinio dokumentais – kadastro byla, jai buvo pasiūlyta pasikalbėti su kitais namo kaimynais, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį perkamų patalpų būklė ją tenkino. Pažymėtina, kad apeliantė matė, jog namo rūsyje atlikti remonto darbai ir įrengtos patalpos nepažymėtos kadastro byloje. Trečiasis asmuo V. V. patvirtino matęs, kad rūsyje buvo atlikti ir nebaigti remonto darbai, buvo įrengtas sanitarinis mazgas, dušo kabina, kriauklė, apie 10 cm buvo pagilintos rūsio grindys (t. 1, b. l. 146, 153). Taip pat atsižvelgtina į bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad apeliantė iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nemažiau kaip tris kartus buvo atvykusi apžiūrėti perkamo namo dalies, kurią jai parodė ir atsakovai, ir kiti asmenys, apeliantė ir kartu su ja atvykęs trečiasis asmuo domėjosi patalpoje galimai esančiais kokybės trūkumais, jiems kilo abejonių dėl galimo drėgmės kaupimosi rūsyje. Taigi apeliantė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga pirkėja bei žinodama šias akivaizdžias aplinkybes, turėjo suprasti prisiimanti riziką, kad atlikti tinkamai neįregistruoti namo dalies pertvarkymai gali turėti įtakos statinio kokybei, dėl kurios apeliantei dar prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo kilę abejonių. LR CK 6.317 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra labiau tikėtina, jog pelėsis patalpose galėjo atsirasti būtent dėl netinkamos pastato eksploatacijos, pasikeitus patalpų šeimininkui.
LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad apeliantė žinojo arba negalėjo nežinoti apie atsakovų parduodamos namo dalies rūsyje galinčią kauptis drėgmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovai sąmoningai nuslėpė ir neinformavo jos apie rūsyje esančius paslėptus defektus – nesančią hidroizoliaciją, dėl ko rūsyje esant liūtims kaupiasi vanduo bei drėgmė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti, naikinti ar naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl šių išlaidų paskirstymo nepasisakoma (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.