- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-531-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00071-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui, G. U., E. P., M. B.
- Išvadą teikia
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-531-252-2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-964-2017 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, G. U., E. P., M. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo bei atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. P. ieškiniu prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnametės dukters A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove 3) nutraukus santuoką palikti tas pačias P. ir santuokinę P. pavardes; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį po 175 Eur nuo 2016-02-01 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn priekabą Tiki Treiler C-200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 350 Eur piniginę kompensaciją; 6) paskirstyti kreditorinius įsipareigojimus: po santuokos nutraukimo šalys solidariai grąžina skolą M. B. pagal Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9426, skolą M. B. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-82-732/2013, skolą DnB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 5500-2008-53901; 7) po santuokos nutraukimo asmeniškai J. P. grąžina įsiskolinimą AB DnB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 5500-2007-24276, o D. P. asmeniškai grąžina skolą G. U. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-712-225/2011 bei skolą E. P. pagal Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2220; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2007 m. rugsėjo 15 d. 2008 m. kovo 8 d. jiems gimė dukra A. P.. Nuo 2009 m. atsakovas vis daugiau asmeninio laiko ir lėšų ėmė skirti savo pomėgiams ir interesams, vis mažiau rūpinosi šeima, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Nuo 2012 m. atsakovas jau visiškai nesirūpino šeima, vengė išlaikyti nepilnametį vaiką, paaiškėjo, kad turi skolų, nerūpestingai elgėsi su pradėtu verslu. Nuo 2014 m. šalių santykiai nutrūko visiškai, sutuoktiniai ėmė gyventi atskirai, tarpusavyje nebebendravo. Nurodė, kad nepilnametė dukra gyvena su ieškove, atsakovas išlaikymo jai neteikia. Tarp motinos ir dukters yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, o atsakovo bendravimas su dukra epizodiškas, mergaitė ne kartą yra išreiškusi norą gyventi su mama. Atsižvelgiant į tai, A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 175 Eur per mėnesį. Iš viso mergaitės poreikiams reikia skirti apie 350 Eur mėnesiui, abu tėvai darbingi, todėl turėtų šį išlaikymą teikti lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, kadangi G. U. ir E. P. atsakovas įsiskolino asmeniškai, šios skolos pripažintinos asmeninėmis jo skolomis. Tuo tarpu ji pati yra skolinga DnB bankui, todėl įsipareigoja šią skolą grąžinti asmeniškai. Kiti įsipareigojimai laikytini solidariais.Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) palikti santuokoje turėtas pavardes; 3) nepilnametės dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, nustatant, kad apie 6 200 Eur skolą M. B. pagal Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9426, apie 800 Eur skolą M. B. pagal teismo sprendimą Nr. 2-82-732/2013, 3 690 Eur skolą AB DnB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 5500-2008-53901, apie 12 790 Eur skolą G. U. pagal teismo įsakymą Nr. L2-712-225/2011, apie 843 Eur skolą E. P. pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-2220 šalys grąžina solidariai, o apie 1 320 Eur skolą AB DnB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 5500-2007-24276 ieškovė grąžina asmeniškai; 5) priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinyje nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta pati atsakovė, nes ji po vaiko gimimo grįžo į darbą Vilniuje, todėl nebeskyrė laiko šeimai, daug laiko praleisdavo kelionėms į darbą, naudojo psichologinį smurtą keldama balsą tiek prieš vyrą, tiek prieš dukrą. Jis ėmė įtarinėti ieškovę neištikimybe. Tai patvirtino jo draugai, matę ieškovę artimai bendraujant su kitu vyru. Ieškovė išsikėlė gyventi į socialinį būstą, šiuo metu kartu gyvena su kitu vyru. Priešingai nei teigia ieškovė, vaiku rūpinosi būtent jis, nes ieškovė dėl kelionių į Vilnių to tinkamai padaryti negalėjo. Po santuokos sudarymo atsakovas daug dirbo, dėjo maksimalias pastangas materialiai aprūpinti šeimą. Jis įsteigė įmonę UAB „Molėtų dujos“, vadovavo VšĮ „4X4 Molėtai“. Iš jo pajamų buvo apmokama buto nuoma, kitos paslaugos, perkami namų ūkiui reikalingi daiktai, maistas ir kt. Šalių dukra gyvena ir su mama, ir su tėvu, tačiau kadangi atsakovas ja rūpinasi nuolat, žino jos pomėgius, jį su dukra sieja glaudus tėviškas ryšys, dukra juo pasitiki, ne kartą sakė, kad norėtų su juo gyventi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu. Atsakovo teigimu, jis turi visas galimybes išlaikyti dukrą, gyvena bute Molėtuose, kuris įrengtas ir pritaikytas vaikui gyventi bei mokytis. Be to, jis dirba Molėtuose, todėl turi geresnes galimybes prireikus atvykti pas dukrą, pasiimti ją iš mokyklos. Nurodė, kad visi santuokos metu įgyti įsipareigojimai kreditoriams laikytini solidariais, išskyrus ieškovės prievolę AB DnB bankui, kuri yra jos asmeninis įsipareigojimas. Ieškovė apie skolas žinojo ir tam neprieštaravo, nes pinigai buvo reikalingi šeimos ūkiui gerinti, nuomotiems būstams išlaikyti, įmonei UAB“ Molėtų dujos“, kurios akcijos dalijamos pusiau, įkurti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovės J. P. ieškinį ir atsakovo D. P. priešieškinį tenkino iš dalies. Šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 89, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką paliko santuokines pavardes, ieškovei – P., atsakovui – P. A. P. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. P.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 175 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią išmoką LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė J. P. dukrai A. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad priekaba Tiki Treiler C-200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninis atsakovo turtas. Nustatė, kad IĮ D. P. remonto įmonė yra asmeninis atsakovo turtas. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui AB DnB bankui pagal 2007-08-17 kreditavimo sutartį Nr. 5500-2007-24276 po santuokos nutraukimo yra asmeninė ieškovės prievolė. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui AB DnB bankui pagal 2008-10-23 kreditavimo sutartį Nr. 5500-2008-53901 yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui M. B. pagal Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9426 yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui M. B. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-82-732/2013 yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui M. B. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą yra solidari ieškovės ir atsakovo bei UAB „Molėtų dujos“ prievolė. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui G. U. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. L2-712-335/2011 yra asmeninė atsakovo prievolė. Nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui E. P. pagal Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2220 yra asmeninė atsakovo prievolė. Priteisė atsakovui 100 procentų UAB „Molėtų dujos“ akcijų. Priteisė atsakovui VšĮ „4x4 Molėtai“ dalininko kapitalą su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Kitą ieškinio ir priešieškino dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, tačiau mažesne apimtimi, nei nurodė ieškovė, t. y. kaltas dėl to, kad nebuvo lojalus sutuoktinei, nederindamas visų pinigų skolinimosi su ja, neskirdamas šeimai pakankamai dėmesio, neišnaudojęs visų galimybių išspręsti kraustymosi iš jo tėvų klausimą, nedėjęs pakankamai pastangų surasti kompromisą dėl įsikūrimo ieškovei skirtame bute ar alternatyviame būste. Kartu sprendė, kad ieškovė, turėdama draugą faktiškai nutraukusi bendrą gyvenimą su atsakovu ir pagal išgales besirūpindama šeima, negali būti laikoma kalta dėl santuokos nutraukimo, tačiau aplinkybė, jog ji keldavo balsą, konfliktuodavo, išsikėlė į socialinį būstą neišnaudojusi visų galimybių surasti kompromisą dėl būsto, atitinkančio visų šeimos narių interesus, neišnaudojo visų galimybių išsaugoti santuoką atnaujindama bendrą gyvenimą su atsakovu, leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ir ji. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, dėmesingi ir rūpentingi, nedarė pakankamai nuolaidų ir nesiėmė pakankamai priemonių išsaugoti šeimą, todėl santuoką nutraukė dėl jų abiejų kaltės nesant galimybių tęsti bendrą gyvenimą.Teismas darė išvadą, jog šalių dukters klausti dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, kai jos jau klausė psichologai ir Vaiko teisių apsaugos specialistai, netikslinga ir žalinga. Todėl spręsdamas šį klausimą ir esant vienodai teigiamam mergaitės ryšiui su abiem tėvais, teismas atsižvelgė į jai tėvų sudaromas gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad ieškovei sudarius geresnes buities sąlygas, o atsakovui gyvenant kartu su tėvais, kurių vienas (tėvas) vartoja alkoholį, nepagarbiai atsiliepia apie mergaitės mamą, t. y. mikroklimatui tėvo artimoje aplinkoje turint trūkumų, yra tikslinga dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Pažymėjo, jog nesant kliūčių dukters bendravimui su atsakovu bei nesant ir šalių prašymo, nėra pagrindo nustatyti konkrečią A. P. bendravimo su tėvais tvarką.Nustatė, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/11/05260 pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. L2-712-335/2011 dėl 17 915,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. P. išieškotojo G. U. naudai. Nors atsakovas ir kreditorius G. U. prašė šią skolą laikyti solidaria, teismo vertinimu, aplinkybė, kad jos pagrindas – vekselis, pasirašytas tik D. P., nieko apie pinigų skolinimą nežinojus ieškovei, Molėtų rajono apylinkės teismas 2011-11-11 įsakymu skolą priteisė tik iš D. P., taip pat aplinkybė, kad pinigai pagal šį vekselį nebuvo panaudoti šeimos poreikiams (atsakovas apskritai nepripažino jų gavęs), sudaro pagrindą išvadai, jog pagal šį vekselį D. P. atsakingas asmeniškai.Teismas, pasisakydamas dėl skolos E. P. pagal Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2220, nurodė, kad ieškovė nieko apie įsipareigojimus E. P. nežinojo, o D. P. neįrodė, kad buvo informavęs sutuoktinę apie šį skolinimąsi, skolos dokumentą pasirašė tik jis, be to, iš E. P. pasiskolintus pinigus atsakovas panaudojo UAB „Molėtų dujos“ veiklai, iš jų sumokėjo įsiskolinimą Sodrai, t. y. pinigus naudojo įmonės veiklai, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Todėl darė išvadą, jog ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė E. P..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas D. P. apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą dalyje dėl A. P. gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir šioje dalyje klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o šio prašymo netenkinus, nustatyti A. P. gyvenamąją vietą su tėvu D. P.. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą šiais klausimais: D. P. ir J. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 89) Molėtų raj. Savivaldybės administracijos CMS, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui G. U. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. L2-712-335/2011 yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui E. P. pagal Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2220 yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė ir priteisti iš ieškovės J. P. visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos medžiagos naujai teikiamus įrodymus: psichologo pokalbio su vaiku aprašą, L. K. daktaro diplomą ir psichologės pokalbio su A. P. garso įrašą.Nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš 2016-11-16 - 2017-01-02 Valstybinės tesimo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-168/2016 matyti, kad A. P. negali išreikšti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, tačiau iš šio akto aprašomosios dalies akivaizdu, kad A. iš tiesų geba suformuluoti savo nuomonę. 2016-03-04 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) išvadoje A. nurodė specialistams, kad labiau norėtų gyventi su tėčiu. Apylinkės teismui nebuvo objektyvių kliūčių išsiaiškinti jos nuomonę bei pašalinti prieštaravimus VTAS išvadose ir Ekspertizės akte. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, sudarydamas nepateisinamas kliūtis apklausti vaiką ir išklausyti jo nuomonę netinkamai ir neteisingai išnagrinėjo klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiam trūkumui pašalinti būtina teisme apklausti ir išklausyti A. P., įvertini atsakovo naujai pateiktą psichologo pokalbio su vaiku aprašą. Todėl klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad byloje yra pateikti trys dokumentai, kuriuose pasisakoma dėl vaiko gyvenamosios vietos, įskaitant ir dvi VTAS išvadas dėl vaiko gyvenimo sąlygų, kurios prieštarauja tarpusavyje ir šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepanaikino. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2016-03-04 VTAS išvadoje A. P. nurodė norinti gyventi su tėvu, tėvo užtikrinamos vaikui gyventi sąlygos buvo pripažintos tinkamomis ir VTAS siūlė A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Tačiau teismo nutartimi buvo skirta ekspertizė, kurioje dukra išsakiusi pageidavimą gyventi ir su abiem tėvais ir, kad šį klausimą spręstų suaugusieji. VTAS 2017-02-23 išvadoje A. P. gyvenamąją vietą siūloma nustatyti su ieškove, nors vaikas tokios nuomonės neišsakė, o nuo pirmosios išvados surašymo niekuo nepakitusias vaikui suteikiamas atsakovo buities sąlygas jau vertino kritiškai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų vaiko nuomonės aspektu dėl gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šiuo klausimu laikytina, kad priimtas teismo sprendimas nepagrįstas.Atsakovo įsitikinimu, vaiko santykiai artimesni su atsakovu, o ne ieškove. Po teismo sprendimo vaikas tapo neramus, baiminasi, kad ieškovė gali ją išsivežti gyventi į Latviją. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės elgesys su vaiku neretai įgyja smurtinio elgesio apraiškų. Mano, kad ieškovės poelgiai ir bendravimas menkina dukros savivertę ir yra netinkamas auklėjant dukrą. Papildomai pridedami įrodymai, kompleksiškai juos vertinant su byloje jau pateiktais duomenimis - VTAS išvadomis bei Ekspertizės aktu rodo, kad A. P. interesus geriau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė bando suformuoti neigiamą nuomonę apie atsakovą, žemina, rodo nepagarbą jam vaiko akyse. Be to, byloje nėra įrodymų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu.Apylinkės teismas, atsakovo nuomone, nepagrįstai netenkino reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Ieškovė grįžusi į darbinę veiklą nebeskyrė laiko šeimai, dukros priežiūra didžia dalimi teko atsakovui. Mano, kad ieškovės išsikėlimą iš busto, kuriame gyveno jų šeima, paskatino noras palaikyti nesantuokinius ryšius su kitu vyru. Teigia, kad ieškovė netrukus po to, kai paliko atsakovą susirado naują draugą. Nors atsakovas tiesioginių įrodymų apie ieškovės neištikimybę neturėjo, liudytojai A. M., R. L. patvirtino ieškovės namuose matęs kitą vyrą (J. P. draugą), kas, turėtų būti vertinama kaip ieškovės neištikimybė ir sudarytų pagrindą santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.Atsakovo vertinimu, paskolų iš G. U. ir E. P. paėmimo tikslai ir paskirtis rodo, jog atsakovas skolinosi dėl šeimos interesų, dėjo pastangas, kad jo įmonės veiktų ir duotų pelno, o žmonai su dukra būtų užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Įmonės veikė atsakovo santuokos su ieškove metu ir iš šių įmonių gautomis pajamomis naudojosi visa šeima, todėl ir prievolės minėtiems kreditoriams pripažintinos solidariomis.Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi ir teismo išlaidas.Nurodo, kad apeliantas gyvena su tėvais, apelianto tėvas nesaikingai vartoja alkoholį, taip pat dažnai neigiamai atsiliepia apie ieškovę, kitus asmenis, šiuose namuose dažni barniai ir kivirčai, gyvenamoji aplinka netvarkinga, tinkamai neįrengtas vandentiekis, be to, mergaitė turi gyventi ir miegoti tapačiame kambaryje su tėvu. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dukra bendravo tiek su VTAS atstovais, tiek su eksperte byloje atlikusia ekspertizę. Su vaiku bendravę specialistai aiškiai nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos ji patirianti didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgyvena gilų lojalumo konfliktą, dėl ko negeba pati savarankiškai suformuluoti pozicijos dėl to su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi, o vertimas tai daryti – vaiką žaloja. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiesiogiai neapklausė A. P., nes atsižvelgiant į individualius psichologinius vaiko ypatumus, tai būtų žalinga.Ieškovės vertinimu, atsakovas nepaisydamas vaiko interesų visais būdais, įskaitant ir žalingais, siekia savo principų ir tikslų patenkinimo. Ieškovės teigimu, jai nebuvo žinoma apie dukros bendravimą su psichologe, dukra po tokio bendravimo buvo labai prislėgta ir sukrėsta, nerami. Pradėjus detaliau aiškintis aplinkybes dukra nurodė, kad dalyvaujant tėčiui ir dar vienam vyriškiui bei moteriai su ja bendravo psichologė. Dukra pasakojo apie atsakovo prašymą sakyti, kad ji nori gyventi su tėčiu, taip pat, kad tėtis sakęs, kad mama norinti ją išvežti į Latviją ir atskirti ir kt. Ieškovė, įvertinusi visas aplinkybes, ir nesiekdama vaikui daryti papildomos žalos – dukros nesivežė pas savo pasirinktą psichologę, kuri pateiktų priešingą išvadą – dėl dukros noro gyventi su mama.Pažymi, kad apeliantas iki šios dienos nevykdo teismo procesinio sprendimo dėl vaiko laikino išlaikymo ir pinigais neprisideda prie vaiko išlaikymo.Ieškovė abejoja apelianto pateiktų įrodymų gavimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip pat jų turinio atitikimo tikrajai vaiko valiai, todėl mano, kad šie įrodymai neturėtų būti prijungiami prie civilinės bylos.Be vykusio proceso metu išsakytų argumentų dėl prievolių G. U. ir E. P. kilmės atsikirsdama į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad vykusio proceso metu pats atsakovas atsakydamas į teismo ir ieškovės atstovo klausimus pripažino, kad apie jo prisiimamus kreditorinius įsipareigojimus ieškovė nežinojo, jiems pritarimo nedavė. Taip pat patvirtino ir paaiškino, kad faktiškai piniginės lėšos gautos nebuvo. Todėl prašo skundo argumentus dėl lėšų naudojimo šeimos poreikiams atmestini kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas D. P. apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ginčija sprendimą prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovės J. P. kaltės, t. y. mano, jog egzistuoja ieškovės kaltės prezumpcija. Apelianto teigimu, teismas neįvertino to, kad ieškovė naują partnerį susirado itin greitai, todėl labiausiai tikėtina, jog su juo susitikinėjo dar iki išsikraustant iš atsakovo namų.Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai nurodė, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Todėl atsakovas, pareiškęs priešieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalėjo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Byloje atsakovas nurodo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, teigdamas, kad ji po vaiko gimimo grįžo į darbą Vilniuje, todėl nebeskyrė laiko šeimai, daug laiko praleisdavo kelionėms į darbą, naudojo psichologinį smurtą keldama balsą tiek prieš vyrą, tiek prieš dukrą, buvo jam neištikima. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas visus šiuos argumentus įvertino ir iš jų visumos darė išvadą, kad iš tiesų ieškovė neišnaudojo visų galimybių išsaugoti santuoką, todėl dėl santuokos nutraukimo jos kaltė yra. Tuo pačiu teisėjų kolegija pritaria teismo nurodymui, jog šalys nuo 2014 m. lapkričio nebevedė bendro ūkio, kartu negyveno, todėl aplinkybė, kad gyvendama atskirai ieškovė turėjo draugą, ko neneigė ir pati bei tai patvirtino liudytojai A. M. bei R. L., nesudaro pagrindo ją laikyti kalta dėl santuokos nutraukimo dėl neištikimybės. Be to, pats apeliantas pripažįsta, jog tiesioginių įrodymų apie ieškovės neištikimybę neturi. Pažymėtina, jog pagrindinis teismo motyvas konstatuoti ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo buvo susijęs su turtinių reikalų tvarkymu, t. y. jam neturint pajamų, būtent iš ieškovės darbo užmokesčio buvo dengiamos skolos, atsiradusias dėl atsakovo veiksmų.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš esmės abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, dėmesingi ir rūpestingi, nedarė pakankamai nuolaidų ir nesiėmė pakankamai priemonių išsaugoti šeimą, t. y. abi ginčo šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kas leidžia daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str., CPK 178 str., 185 str.). Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.60 str.) bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).Apelianto D. P. teigimu, teismas, sudarydamas nepateisinamas kliūtis apklausti A. P. ir išklausyti jos nuomonę, netinkamai ir neteisingai išnagrinėjo klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovavosi tik formaliais duomenimis, t. y. kad ieškovė yra sudariusi geresnes buities sąlygas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).Byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 16 d. – 2017 m. sausio 2 d. Valstybinės tesimo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, taip pat pateiktos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-04 išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei 2017-02-23 patikslinta išvada dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo A. P.. Visų pirma, byloje jau konstatuota, kad ekspertizės akte nurodyta, jog A. P. tarpasmeninių santykių su motina ir tėvu kokybė yra vienodai pozityvi – ryšys su abiem tvirtas, patikimas; A. P. santykis su motina ir tėvu yra prieraišus, saugus; jos ryšys su tėvais yra vienodai glaudus, dėl ko ji išgyvena stiprų lojalumo konfliktą, žinodama, jog jai reikia pasirinkti gyvenamąją vietą; negauta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, jog su vienu iš tėvų A. P. jaučiasi mažiau saugi: saugumo pojūtis didele dalimi priklauso nuo santykio su konkrečiu asmeniu kokybės, ne kiek nuo fizinės aplinkos; remiantis A. P. žodžiais, abu tėvai daro įtaką jos pasirinkimams dėl gyvenamosios vietos nustatymo, suteikdami jai materialinių gėrybių; A. P. senelis turi neigiamų nuostatų jos motinos atžvilgiu; vis dėlto suaugusiųjų elgesys bei žodžiai nėra paveikę A. P. nuomonės – ji nežino, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, ji išgyvena lojalumo savo tėvams konfliktą; A. P. nori gyventi su abiem tėvais, gyvenamąją vietą keičiant kas savaitę. Antra, priešingai apelianto teiginiams dėl neva viena kitai prieštaraujančių Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų, 2017-02-23 išvada dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo A. P. yra patikslinta išvada, kurioje aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, jog A. P. gyvena kartu su mama dviejų kambarių bute su patogumais, buitinės sąlygos geros; atsakovas šiuo metu gyvena pas tėvus savo tėvų namuose, kur turi atskirą kambarį; apsilankiusi jame 2017-02-17 Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja padarė išvadą, kad kambarys ankštokas; nors kambarys tvarkingas, atsakovo tėvų bendrai naudojamose patalpose trūksta tvarkos, švaros, prikrauta daug perteklinių daiktų; prieš metus teikiant išvadą atsakovas buvo nurodęs, kad planuoja persikelti į nuomojamą būstą, tačiau apsilankius jame pokyčių nepastebėta; nepilnai įrengta virtuvė – neprijungti vamzdžiai, todėl virtuvėje nėra vandens, vonios kambarys nebaigtas įrengti, nėra galimybės nusiprausti, palaikyti vaiko higienos. Išvadoje konstatuota, jog vaiko motina J. P. yra sudariusi geresnes gyvenimo sąlygas – kartu negyvena kiti asmenys, kurie galėtų varžyti ar jų elgesys turėtų neigiamos įtakos vaikui; mergaitė turi atskirą kambarį, savo asmeninę erdvę, sudarytos tinkamos higienos, savitvarkos, įgūdžiams palaikyti sąlygos, dukrą su motina sieja artimas ryšys.CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo nuomonę, nustatant, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Įstatyme įtvirtinta teismo pareiga atsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.177 str., 3.174 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo apklausti teismo posėdyje A. P., atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir remdamasis ekspertizės akto išvada, jog ji būtent negali pasirinkti gyvenamosios vietos, išgyvena stiprų lojalumo konfliktą, žinodama, jog jai reikia pasirinkti gyvenamąją vietą, tai jai pernelyg sunki psichologinė našta, be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, vaikui tenkanti ir priskiriama atsakomybė už gyvenamosios vietos pasirinkimą neigiamai veikia jos psichiką ir emocinę būklę, vaiko apklausa po to, kai jis jau buvo apklaustas psichologų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų, yra netikslinga ir netgi žalinga mergaitės psichologinei būsenai. Ekspertizės akte nurodyta, kad mergaitę vienodai neigiamai veikia bei jos psichiką žaloja tai, kad jos tėvai skiriasi, ir tai, kad jai reikia pasirinkti, su kuo iš jų gyventi. Būtent pati mergaitė norėtų, jog atsakomybę prisiimtų ir dėl jos gyvenamosios vietos nuspręstu suaugusieji. Esant tokioms aplinkybėms, kai vaiką jau apklausė psichologai ir Vaiko teisių apsaugos specialistai, kartu sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuomone, spręstina, jog dar kartą A. P. klausti dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo teismo posėdyje nėra tikslinga. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į individualius psichologinius vaiko ypatumus, į tėvų sudaromas gyvenimo sąlygas, jo apklausa tiesiogiai teisme netgi būtų žalinga, traumuojanti vaiką. Kaip minėta, mergaitės išsakytas noras gyventi su abiem tėvais patvirtina tai, kad ji išgyvena stiprų lojalumo konfliktą ir tai, kad ji yra nepajėgi pasirinkti gyvenamosios vietos. Visuma šių bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nepaneigiant ir to, kad vaiko ryšys su tėvu taip pat yra stiprus, kad iš esmės ir jis yra sudaręs tinkamas gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygas, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnametės mergaitės nuolatinis buvimas su motina geriau užtikrins jos, kaip vaiko, interesus. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė jokių kliūčių dukters bendravimui su atsakovu nedaro ir žada ateityje nedaryti. Tuo tarpu apeliantas, nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę, išimtinai pabrėždamas neva teismas nepasisakė dėl A. P. noro dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgė į vaiko nuomonę dėl gyvenimo pas vieną iš tėvų, išdėstytą atitinkamiems specialistams, tyrė ir vertino visus įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Todėl dar kartą vertinti visa tai bei prijungti prie civilinės bylos medžiagos apelianto naujai teikiamus įrodymus – psichologo pokalbio su vaiku aprašą, L. K. daktaro diplomą ir psichologės pokalbio su A. P. garso įrašą – nėra jokio pagrindo. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, jog tokiu būdu pats atsakovas iš esmės ekspertų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pateiktas išvadas ignoruoja, nepaisydamas vaiko interesų visais būdais, taip pat ir tais, kurie yra žalingi vaikui, siekia savo tikslų patenkinimo, t. y. elgiasi nesąžiningai mergaitės atžvilgiu, taip tik dar labiau ją traumuodamas. Toks apelianto elgesys kelia abejonių jo kaip tėvo tinkamumu rūpintis savo vaiko sveikata, jos emocine būsena ir kaip tėvo pareigos tinkamu vykdymu, kad apsaugoti vaiką nuo dar didesnio psichologinio traumavimo dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios – pasikeitus aplinkybėms antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Apelianto teigimu, prievoles kreditoriams G. U. bei E. P. teismas turėjo pripažinti solidariomis D. P. ir J. P. prievolėmis, kadangi paskolas iš šių asmenų ėmė tikslu išlaikyti šeimą ir gauti pajamas iš verslo, t. y. šeimos interesais. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą taip pat laiko nepagrįstu. Visiškai sutiktina su teismo nurodymu, jog šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. P. išieškotojo G. U. naudai svarbu tai, kad vekselį pasirašė tik D. P., nieko apie pinigų skolinimą nežinojus ieškovei, be to, Molėtų rajono apylinkės teismas 2011-11-11 įsakymu skolą priteisė tik iš D. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apskritai nepripažino lėšų gavimo. Visa tai leidžia spręsti, jog pinigai pagal šį vekselį šeimos poreikiams panaudoti nebuvo. Dėl skolos E. P. pripažinimo asmenine D. P. skola pažymėtina, kad apeliantas jokiais įrodymais nepagrindė, jog buvo informavęs ieškovę apie šį skolinimąsi, be to, skolos dokumentą pasirašė tik jis, pasiskolintus pinigus panaudojo UAB „Molėtų dujos“ veiklai, iš jų sumokėjo įsiskolinimą Sodrai. Tokiu būdu, akivaizdu, jog pinigai buvo naudojami ne šeimos poreikiams tenkinti, o įmonės veiklai.Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybės, išsamiai pasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. teismo sprendimą apelianto D. P. nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių dokumentų apie jų turėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.