- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-163-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01272-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- V. J., ir S
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu:
- pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jam uždrausta bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1b) p., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 2:1, ir V. J. paskirta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu V. J. paskirta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę, remiantis BK 65 str. 1 d. 1b) p., pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 2:1, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 15 d. (dvi paros) bei visa bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį.
Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš S. B. ir V. J. nukentėjusiojo R. S. naudai solidariai priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir iš V. J. papildomai nukentėjusiajam R. S. priteistas 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini), pareiškusiai V. J. ir S. B. ieškinį dėl 7 022,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ir S. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. Būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su S. B., 2019 m. sausio 5 d. apie 22.00 val. pro langą įsibrovė į K. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė K. B. priklausančius 300 Eur vertės šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ ir 20 Eur vertės dujų balioną.
1.2. 2019 m. sausio 13 d., tarp 15 ir 15.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe su S. B. bei būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš nukentėjusįjį R. S., tai yra V. J. suėmęs už kaklo R. S. pargriovė ant žemės, po ko S. B. ne mažiau kaip du kartus R. S. spyrė į krūtinės sritį, V. J. taip pat ne mažiau kaip vieną kartą spyrė gulinčiam R. S. į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais S. B. ir V. J. dėl kairės pusės šešto ir septinto šonkaulių lūžių nukentėjusiajam R. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, peržengdamas savo ir S. B. susitarimo ribas, paėmęs nuo žemės asfalto gabalą metė jį nukentėjusiajam R. S. į galvą, šiuo veiksmu V. J. dėl galvos sumušimo, pasireiškusio dešinio smilkinkaulio lūžiu, dešinės pusės kaukolės pamato vidurinės daubos lūžiu, kraujosruvos virš kietojo galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, lydimo trauminiu dešinės ausies būgnelio plyšimu, R. S. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. V. J. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. trumpesnį laisvės atėmimo terminą bei taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti, taip pat maksimaliai sumažinti R. S. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad sutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 str. 2 d., tačiau mano, kad kita nuosprendžio dalis keistina, skiriant švelnesnę bausmę ir priteisiant mažesnę sumą neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad jau vien ta aplinkybė, kad jis nubaustas dėl BK 178 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo jam tikrai padarys teigiamą įtaką ir ateityje jis nusikaltimų nebedarys. Pažymi, kad savo kaltę pripažįsta, dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi, nors pats pamena ne visas įvykio aplinkybes, kurio metu buvo sužalotas R. S.. Apie tai, kad jis metė asfalto gabalą R. S. į galvą žino tik iš paties S. B. pasakojimo, tačiau to neneigia, mano, kad galėjo taip būti, ir tikisi, kad taip buvo iš tikrųjų. Tikisi, kad S. B. nemeluoja, norėdamas pats išvengti atsakomybės už sunkų sveikatos sutrikdymą. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu prašė jam skirti švelnesnę bausmę. R. S. nepageidavo, kad jis būtų griežtai nubaustas. R. S. turtinė žala nepadaryta, o kitu nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra didelė. Nurodo, kad praeityje buvo teistas, tačiau bausmę yra atlikęs. Be to, teistas buvo 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau po aptariamų nusikaltimų padarymo. Visos šios aplinkybės rodo, kad padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o jis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas manyti, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skiriant mažesnį laisvės atėmimo laikotarpį, nei įtvirtintas įstatyme, ir taikant BK 75 str. nuostatas. Pabrėžia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) m.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusysis R. S. atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ypač dalyje dėl priteisto žalos dydžio sumažinimo. Dalyje dėl paskirtos bausmės dydžio iš esmės suinteresuotumo neturi. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl jam priteisto žalos dydžio. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas ir taip ženkliai sumažino jo ieškiniu prašytą priteisti žalos dydį.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti. V. J. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas V. J. skundžią nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės bei dėl nukentėjusiajam R. S., dėl jo įvykdyto, BK 135 str. 1 d. įtvirtinto, nusikaltimo padarymo, priteistos neturtinės žalos dydžio (22 000 Eur), apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
Dėl V. J. paskirtos bausmės
8. V. J., skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimas iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas V. J. už BK 178 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jam uždrausta bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o už BK 135 str. 1 d. – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1b) p., buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 2:1, ir V. J. paskirta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 2:1, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas V. J. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė jų dydžius, subendrino tiek tarpusavyje, tiek su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti V. J. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju V. J. pripažintas kaltu už dviejų baigtų tyčinių, vieno sunkaus, kito apysunkio nusikaltimų padarymą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs BK 178 str. 2 d. įtvirtintą nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, bei trys sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas V. J. padarė būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje su S. B.. Apylinkės teismas tinkamai įvertino V. J. asmenybę, t. y. tai, kad jis teistas, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, po minėtų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2019 m. gegužės 11 d., padarė naują, BK 140 str. 1 d. įtvirtintą, nusikaltimą, už kurį skirtą laisvės apribojimo bausmę jau atliko (2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendis), yra baustas administracine tvarka, turi mažametį sūnų, yra įgijęs specialybę, nedirba, tačiau darbo nevengia, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gan neigiamai, t. y. nuo 2017 m. birželio mėn. jo šeima (jis, sugyventinė N. L. ir sūnus) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nesugebėjo išsimokėti už namus, privalėjo išsikelti, vartojo alkoholį, būdamas neblaivus smurtavo, varė sugyventinę iš namų, tačiau teisminio proceso eigoje teigė, jog alkoholio nebevartoja. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis R. S. pageidavo V. J. griežtai nebausti. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad V. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurių dydžiai mažesni už vidurkį, yra tinkamos, jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Šios teismo išvados nekeičia, tokie V. J. apeliacinio skundo teiginiai, jog jau vien jo pripažinimas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. padarys jam teigiamą įtaką ir ateityje jis nusikaltimų nebedarys bei tai, jog jis pripažįsta kaltę ir dėl BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo ir dėl to labai gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino, jis ją ėmė pripažinti ir dėl visko kas įvyko pradėjo gailėtis tik po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, kuomet jau buvo aiški jam skiriama galutinė bausmė. Taigi, akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu apeliantas tik siekia kuo švelnesnės bausmės, todėl minėta aplinkybė negali būti laikoma švelninančia jo teisinę padėti.
11. Pažymėtina, kad pažeidimų bendrinant V. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tiek tarpusavyje, tiek su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme nenustatyta. Tokios už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.
12. Kaip šiuo atveju teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgiant į tai, kad V. J. buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus, BK XVIII skyriuje įtvirtinto, nusikaltimo padarymo, jam, pagal galiojančias BK 75 str. nuostatas, negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
Dėl neturtinės žalos
13. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. S. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė iš V. J. priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų apie tris mėnesius gulėjo ligoninėje. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl ateities, nes buvo sutrikusi kalbos funkcija, nežinojo ar ji atsistatys, ar iš viso galės toliau gyventi normalų, savarankišką gyvenimą. Išgyvena emocinę depresiją, pasireiškiančia prislėgtos, blogos nuotaikos vyravimu. Atsirado tokie liekamieji reiškiniai, kaip silpnumas, nuolatinis galvos svaigimas. Kankina nemiga, suprastėjo atmintis. Nebegirdi dešine ausimi, normaliai nebevaldo kairės rankos. Pirmosios instancijos teismas R. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš V. J. R. S. už jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., priteisė 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. V. J. su tokiu priteistu neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir prašo jį sumažinti.
14. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
16. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant konstatuotam sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015; 2K-170-139/2015; 2K-364-696/2015; 2K-397-222/2016) iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604-788/2015; 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir panašiai.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J., paėmęs nuo žemės asfalto gabalą, metė jį nukentėjusiajam R. S. į galvą ir šiuo veiksmu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata: jam buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinio smilkinkaulio lūžiu, dešinės pusės kaukolės pamato vidurinės daubos lūžiu, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, lydimas trauminio dešinės ausies būgnelio plyšimo. Bylos duomenimis sąmoninga nukentėjusiojo būklė konstatuota tik po 10 dienų, t. y. 2019 m. sausio 23 d. 2019 m. vasario 12 d. tolimesniam palaikomajam gydymui ir slaugai jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2019 m. kovo 22 d. R. S. buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad dėl V. J. R. S. padarytų smurtinių veiksmų bei dėl to atsiradusių pasekmių jis patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, emocinį stresą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jam buvo priteista per didelė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, visiškai neįvertino sunkios V. J. turtinės padėties (V. J. yra bedarbis), taip pat to, jog jis augina mažametį vaiką, taigi netinkamai taikė teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mažina R. S. priteistą kompensaciją padarytai neturtinei žalai atlyginti iki 15 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
Dėl proceso išlaidų
20. 2020 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 str. 1 d. kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu prašoma priteisti 208 Eur suma už V. J. suteiktas atstovavimo paslaugas laikytina adekvačia, jos priteisimas V. J. turtinės padėties žymiai nepaveiks, todėl pagrindo jos mažinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. J. nukentėjusiajam R. S. priteistas 22 000 (dvidešimt dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas, pakeisti:
Priteisti iš V. J. nukentėjusiajam R. S. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistojo V. J. 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.