Kauno apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog buvo pirkti statiniai ir žemė. Sutartis buvo sudaryta pas notarą, tačiau sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Turtą pirko pareiškėjos motina. Nežinojo, kad sutartį reikia įregistruoti. Namuose gyveno jų visa šeima. Dabar ten negyvena niekas. Šį turtą ji prižiūrinti šiuo metu kaip paveldėtoja po tėvų mirties. Turtas pirktas iš tuometinio „Neries“ kolūkio. Po motinos mirties, jos tėvas V. J. nesutvarkė laiku ką reikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina R. J. (1 t. e. b. l. 23). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. J. (1 t. e. b. l. 24). 2023 m. rugsėjo 19 d. liudijimas patvirtina, kad R. J. palikimą 2001 m. lapkričio 30 d. priėmė jos sutuoktinis V. J. (1 t. e. b. l. 15). 2007 m. gruodžio 21 d. liudijimas patvirtina, jog V. J. palikimą priėmė jo dukra J. J. (1 t. e. b. l. 16). 1992 m. sausio 30 d. R. J. su „Neries“ kolūkiu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu R. J. įsigijo 38,82 kv. m. bendro naudingojo ploto gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei 0,15 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 9-11). Sutartis buvo patvirtinta Kaišiadorių valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės Reginos Ališauskienės. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 25-44). Taip pat, byloje pateikti duomenys, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2024 m. vasario 5 d. duomenų apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

Sutartis dalyje dėl šio nekilnojamojo turto pardavimo per įstatymų nustatytą laikotarpį – 3 mėnesių terminą – nebuvo įregistruota, todėl toks sandoris negalioja.

Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso (toliau ir – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas 1964 m. CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Byloje pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais ir kitais byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina R. J. neįregistravo pastatų ir žemės sklypo 1992 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties. To nepadarė ir jos pirminis teisių perėmėjas – V. J.

Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai apie tokią pareigą galėjo nežinoti, neturėjo teisių žinių, nesuprato, jog sutartį reikia įregistruoti.

Šioje byloje labiau tikėtina, jog pareiškėjos tėvai to nepadarė ne dėl apsileidimo ar tyčios, o dėl nežinojimo, t. y. dėl sąžiningo suklydimo.

Suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjos prašymo pretenzijų neturi.

Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad jos tėvai, o vėliau ir ji pati valdė ir naudojo žemės sklypą ir pastatus kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo principai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota 1992 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir atnaujintinas praleistas terminas įregistruoti 1992 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), mirusios motinos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos J. J. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. J., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą 1992 m. sausio 30 d. sudarytai notarinei pirkimo – pardavimo sutarčiai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybės įmonėje Registrų centras, įregistruoti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.