Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimas

pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 26 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl palikimo likusio po Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini);

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpiu po savo sutuoktinės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpiu po savo tėvo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, arba – reiškiamas alternatyvus reikalavimas – atnaujinti (pratęsti) ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui, likusiam po jo tėvo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą – nustatyti, kad Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.:

- 69,16 kv.m. gyvenamąjį namą (vieno buto pastatas), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pamatai: betonas, sienos: plytų, perdanga: medis, stogo konstrukcija šlaitinė, stogo danga: asbestcementinė, pertvaros: plytos, grindys: lentos, langai: mediniai, durys: medinės, vidaus apdaila: dažai, šildymas: vietinė šildymo sistema, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, karšto vandens, dujų, vonios kambario nėra, yra elektra ir vėdinimas, žymėjimas plane 1A1/p, pastato sudėtinė dalis: 4,72 kv. m. priestatas, žymėjimas plane 1a1/p, betono pamatų, sienos: plytų, perdanga: medis, stogo konstrukcija: šlaitinis, stogo danga: asbestcementinis, išorės apdailos ir pertvarų nėra, grindys: monolitinės, langai: mediniai: durys: medinės, vidaus apdaila: tinkas; 6,7 kv. m. priestatas, žymėjimas plane 2a1/p, betono pamatų, sienos: plytų, perdanga: medis, stogo konstrukcija: šlaitinis, stogo danga: asbestcementinis, išorės apdailos ir pertvarų nėra, grindys: lentos, langai: mediniai: durys: medinės, vidaus apdaila: dažai;

- 57 kv. m. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/p, kurio pamatai: betonas, sienos: plytų, perdanga: medis, stogo konstrukcija šlaitinė, stogo danga: asbestcementinė, pertvaros: plytos, grindys: monolitinės, langai: mediniai, durys: medinės, vidaus apdaila: nėra;

- 35 kv.m. pastatą– ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p, kurio pamatai: betonas, sienos: plytų, perdanga: medis, stogo konstrukcija šlaitinė, stogo danga: asbestcementinė, pertvaros: plytos, grindys: monolitinės, langai: mediniai, durys: medinės, vidaus ir išorės apdailos nėra.

Ieškovo A. K. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė teismo posėdyje ieškovo ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti visus ieškovo pareikštus reikalavimus. Paaiškino, kad ieškovas su šeima ilgą laiką, beveik 10 metų, negyvena Lietuvoje, tačiau visada jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo ieškovo tėvų Z. K. ir Z. K. gyvenamoji vieta. Ieškovo tėvai Z. K. ir Z. K., kurie buvo sutuoktiniai, bendromis jėgomis ir bendromis lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Tačiau Z. K. turtą faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis Z. K., kuris toliau gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje, toliau valdė abiejų pastatytą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, priėmė jos asmeninio naudojimo daiktus ir visą tai padarė trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinės Z. K. mirties. Po Z. K. mirties (duomenys neskelbtini), lygiai taip pat niekas nesuspėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau Z. K. palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sūnus ieškovas A. K.. A. K. yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po tėvo mirties, nes toks faktas sukels jam teisines pasekmes ir jis galės susitvarkyti dokumentus dėl tėvo turto paveldėjimo. A. K. nėra vienintelis vaikas, tačiau visi be išimties K. vaikai notarų biurui pateikė pareiškimus, kad jie nepriima palikimo ir atsisako palikimo, likusio po Z. K. ir Z. K. mirties, ir visi bendru sutarimu sutarė, kad paveldėjimo dokumentus tvarkysis A. K. ir jis bus vienintelis tėvų turto savininkas. A. K. buvo pasirengęs pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui, tačiau Z. K. mirtis įvyko (duomenys neskelbtini), A. K. tuo metu gyveno Šiaurės Airijoje, tada buvo pats Korona viruso pandemijos pikas, todėl dėl ypatingai griežtų apribojimų, o taip pat ir dėl to, kad ieškovas turėjo nuolatinį darbą Šiaurės Airijoje, jis negalėjo lengvai grįžti į Lietuvos Respubliką, į Joniškį ir Joniškio notarų biurui pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau ieškovas ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad užsiregistruotų konsulinėje įstaigoje, jog galėtų pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo konsulinės įstaigos darbuotojui. Nežiūrint ieškovo pastangų, būtent dėl pandemijos metu taikytų apribojimų, konsulinės įstaigos tiesiogiai interesantus priėmė labai ribotai, buvo galima registruotis vienai dienai per mėnesį internetu, todėl ieškovui užsiregistruoti konsulinėje įstaigoje nepavyko. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. K. labai aiškiai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu, juo labiau, jog tuo pačiu metu, t. y. 3 mėnesių terminu po tėvo Z. K. mirties, ieškovas apmokėjo tėvo buvusią skolą uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, mokėjo rinkliavą už atliekų surinkimą, rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), leido ten gyventi broliui bei bendru sutarimu su broliais ir seserimis, aiškiai išreiškė savo norą paveldėti turtą ir aiškiai demonstravo, kad jis elgiasi su turtu, kaip savininkas. Sprendžiant klausimą dėl galimybės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paaiškėjo, kad Z. K. ir Z. K. valdyti nekilnojamieji daiktai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Buvo paruošti visi dokumentai, buvo surašytas ir teismui pateiktas pastato tinkamumo naudoti po pastatymo priėmimo aktas su visais reikalingais parašais ir antspaudais, tačiau šis aktas taip ir nebuvo pateiktas institucijoms, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas viešajame registre. Ieškovo nuomone tai nebuvo padaryta todėl, kad reikėjo sumokėti nedidelę pinigų sumą, tačiau ieškovo tėvai gyveno ne visai tinkamą gyvenimą, buvo asocialūs, neturėjo pajamų, o gavus kažkokias pajamas jas išleisdavo žalingiems poreikiams tenkinti, todėl tas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kurie buvo pastatyti pagal visus statybos teisės aktų reikalavimus ir turėjo visus leidimus, taip ir liko neįregistruoti. Tai reiškia, kad viešajame registre nėra įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurie pastatyti pagal visus teisės aktų reikalavimus, jiems neprieštarauja, tačiau neturi savininko. Šio nekilnojamojo turto tikraisiais savininkais, ieškovo nuomone ir ši nuomonė yra pagrįsta pateiktais dokumentais, buvo Z. K. ir Z. K., kurie abu viešai, atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai, be niekieno pretenzijų į šiuos pastatus, valdė turtą daugiau kaip 10 metų. Būtent dėl to ir yra suformuluotas reikalavimas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą – nustatyti, kad Z. K. ir Z. K. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas pasirūpino, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, jog būtų sudaryta kadastrinių matavimų byla, ji yra pateikta teismui ir detaliai aprašyti visi daiktai, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Surinkus visus dokumentus, kurie buvo būtini juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti ir pareiškimui pagal įgyjamąją senatį surinkti, patikrinus Testamentų registrą, ieškovas pamatė, kad per tą laikotarpį, kol ieškovas tvarkėsi dokumentus, o jo broliai ir sesuo pateikė pareiškimus, kad atsisako nuo palikimo, Lietuvos Respublika labai skubiai kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą, pateikė pareiškimą priimti palikimą valstybės vardu, nes nusprendė, kad nėra įstatyminių ir testamentinių Z. K. įpėdinių pagal įstatymą. Pagal šį paveldėjimo teisės liudijimą, kurį prašo byloje nuginčyti, t. y. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, valstybei atiteko 21,90 Eur, tokia pinigų suma buvo Z. K. sąskaitoje. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sutinka, kad šis palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų nuginčytas ir neprieštarauja dėl visų ieškovo reikalavimų tenkinimo su viena sąlyga, jeigu ieškovas A. K. nepretenduos į valstybės jau paveldėtą 21,90 Eur sumą. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prašo, kad šis atsisakymas būtų išdėstytas teismo nutartyje. Ieškovas teismui pateikė rašytinį pareiškimą, kad su atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimu dėl 21,90 Eur sutinka, pareiškia, kad į šią pinigų sumą, kuri šiuo metu jau yra valstybės biudžete, jis nepretenduos, neprieštarauja, kad ji liktų valstybei ir neprieštarauja bei pritaria, kad ši sąlyga būtų įrašyta į sprendimą, kuris bus priimtas išnagrinėjus šią bylą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis atliko faktinius veiksmus, kurie patvirtina faktinį valdymą, t. y. mokėjo mokesčius už turtą trijų mėnesių terminu, apmokėjo palikėjo skolas trijų mėnesių terminu. Tačiau, jei teismui šių dokumentų nepakaktų, ieškovas yra suformulavęs alternatyvų reikalavimą priežastis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pripažinti svarbiomis ir tą terminą atnaujinti. Visi nurodyti reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kurie yra pateikti kartu su ieškiniu.

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą – nustatyti, kad Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Z. K. ir Z. K. sudarė santuoką; 1982 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarytas Aktas valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui, iš kurio turinio matyti, kad statytojo Z. K. pastatytas gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) kolūkyje, valstybinės komisijos buvo įvertintas gerai ir priimtas eksploatacijon; iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktų Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1990 metų ūkinių knygų ištraukų matyti, kad Z. K. ir Z. K. šeima visada gyveno 1982 m. pastatytame gyvenamajame name; iš medicininių mirties liudijimų matyti, kad tiek Z. K., tiek Z. K. iki mirties gyveno adresu: (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnė patvirtino, kad Gyventojų registro duomenimis Z. K. nuo 1975 m. spalio 12 d. iki (duomenys neskelbtini), ir Z. K. nuo 1976 m. spalio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). sav.