- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-263-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14300-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. G., D. K., N. G., K. K.
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G., D. K., N. G. ir K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal V. G., D. K., N. G. ir K. K. ieškinį atsakovui P. G. dėl atimto valdymo atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. G., N. G., D. K. ir K. K. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir patikslintu ieškiniu prašė atstatyti jų pažeistas teises, atnaujinti atimtą valdymą pastato dalių: pusrūsio P-2 (9, 35 kv.) ir P-l (40,95 kv.) P-3 (7.31 kv.) P-4 (3.83 kv.), pirmo aukšto I-6 (36,50 kv.), I-3 (11,00 kv.), I-7 (16,88 kv.), I-2 (3,58 kv.), I-4 (3,98 kv.), antro aukšto I-13 (5,26 kv.), I-9 (1l,54 kv.), I-12 (16,70 kv.), mansardos I-14 (73,78 kv.), žemės sklypo „C" dalis - SKL „1" 32 m/kv, SKL „2" - 76 m/kv, SKL „3" - 43 m/kv, SKL „5" - 63 m/kv, SKL „A" - 165 m/kv., įpareigojant atsakovą, P. G. nesudarinėti kliūčių laisvai patekti į aukščiau minėtas patalpas, pakeičiant durų spynas, įpareigoti atsakovą perduoti raktų dublikatus nuo šių patalpų ir lauko durų spynų: įėjimo į kiemą iš gatvės, durų spynos rakto dublikatą; šiose duryse esančios pašto dėžutės rakto dublikatą; garažo vartų rakto dublikatą, patalpa pusrūsyje G-1 (20.69 kv.); patalpos esančios pusrūsyje P-2 (9.35 kv.) durų spynos rakto dublikatą; išėjimo į kiemo sklypą iš pusrūsio patalpos P-l (40,95 kv.) durų spynos rakto dublikatą; įėjimo iš pusrūsio patalpos P-l (40,95 kv.) į pusrūsio patalpą P-4 (3.83 kv) durų spynos rakto dublikatą; pagrindinio įėjimo į namą, patalpa I-l (1.26 kv.) pirmame aukšte, dvigubų durų spynų raktų dublikatus; antro aukšto patalpos 1-9 (11,54 kv.) durų spynos rakto dublikatą; antro aukšto patalpos I-12 (16,70 kv.) durų spynos rakto dublikatą: iš antro aukšto patalpos 1-8 (12.62 kv.) į mansardos laiptinę durų spynos rakto dublikatą; mansardos 1-14 (73.78 kv.) durų spynos rakto dublikatą. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą P. G., nesudaryti kliūčių įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliu į patalpą P-l (40,95 kv.) ir iš jos, t.y. geranoriškai patraukti savo automobilį arba sudaryti galimybę padaryti tai jiems patiems, paliekant atsakovui, jo automobilio raktelius, atsakovo automobilyje; Įpareigoti atsakovą P. G., nesudaryti kliūčių įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliu į sklypus SKL"1", SKL"2" ir iš jų, t.y. geranoriškai patraukti savo automobilį arba sudaryti galimybę padaryti tai patiems, paliekant atsakovui, jo automobilio raktelius, atsakovo automobilyje bei iš atsakovo priteisti V. G. naudai bylinėjimo išlaidas.
Nurodė, kad 2006 metų spalio mėnesį atsakovas P. G. laisva valia pasiūlė padovanoti dalį savo nekilnojamo turto, t.y. blokuoto namo mansardą. Atsakovas parengė namo naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis projektą. V. G. ir atsakovas net pasirašė 2006-11-08 dovanojimo susitarimą, kuriame numatyta kokiomis patalpomis naudojasi atsakovas, kokiomis ieškovas ir jo brolis K. G., nes šis su šeima gyveno su tėvu nuo 1996 metų. Ieškovams realiai buvo perduota naudotis neįrengta namo mansarda - 73,78 kv.m. Atsakovas taip pat užsakė ir paruošė žemės atidalinimo planą - atitinkamą sklypo dalį pagal mansardos plotą reikalingą dovanojimo sandoriui notariškai įforminti. 2008-04-29 ieškovai įsikėlė į atsakovo laisva valia ieškovams perduotas patalpas ir perduotas namo dalis faktiškai pradėjo valdyti, t.y. mokėjo mokesčius, naudojosi neturėdami jokių kliūčių patekti į patalpas, galėjo ne tik paveikti daiktą pagal savo valią, bet tai ir darė atvirai ir sąžiningai. Prižiūrėjo žemės sklypą, pjovė žolę, sodino medžius, atliko remonto darbus savo valia, savo ir įmonės lėšomis, tai yra savo nuožiūra, valdė kaip savą. Dovanojimo sutartis nebuvo įforminta notariškai, nes ieškovas pasitikėjo savo tėvu P. G., kad tai tėvas padarys vėliau, kai bus pilnai atsiskaitęs su kreditoriumi AB „Kauno energija". Atsakovas net 2006-11-08 raštu kreipėsi į AB „Kauno Energija" prašydamas leisti jam dovanoti namo mansardą, bet buvo gautas 2006-11-17atsakymas-raštas Nr.20-5113, kad, kol pilnai nebus atsiskaityta, P. G. namo dalies dovanoti negali. Todėl dovanojimo sandoris nebuvo įformintas įstatymų reikalaujama tvarka dėl objektyvių priežasčių. Nors ir neturėdami valdymo titulo, tačiau siekdami jį įgyti, ieškovai dengė atsakovo skolinius įsipareigojimus, tiesiogiai susijusius su dovana. Pažymėjo, kad jie šeimos lėšomis padengė atsakovo namo išpirkimo skolas pagal 1997-06-02 sutartį, kuria P. G. įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Taip pat ieškovai iš savo lėšų sumokėjo už privatizuojamą žemės sklypą. Ieškovų šeimos lėšomis buvo padengtas atsakovo 100 000 litų įsipareigojimas kitam sūnui K. G. (pagal 2008-01-30 taikos sutartį). K. G. iš tėvo namų išsikraustė 2008-04-29. Namus brolis paliko suniokotus, paliko ir įsiskolinimą už komunalinius mokesčius. Visus įsiskolinimus ieškovai padengė, namus suremontavo. Ieškovui V. G., kaip vieninteliam steigėjui, priklausančios VšĮ „Tikslitas“ biuras taip pat buvo perkeltas į šiuos namus. Buvo nuspręsta, su atsakovo sutikimu, visą pirmą aukštą ir dalį antro aukšto skirti biurui, o gyvenamąsias patalpas įrengti antrame aukšte ir mansardoje. Atsakovas gyveno atskiroje autonominėje namo dalyje su atskiru WC ir virtuve. Namo remontui buvo pasamdytas žmogus G. P., kuris tai patvirtino teisme. Namo remonto darbai pradėti 2008 metų rugsėjį, baigti 2010 vasario mėnesį. Iki 2010 metų liepos mėnesio šalių santykiai buvo labai geri, atsakovas P. G. vis ragino greičiau atlikti remonto darbus, ieškovas visaip padėdavo atsakovui nuvykti į parduotuvę, pas gydytojus, atlikti automobilio techninę apžiūrą. Ieškovai nurodė, kad į minėtą ginčo namą buvo sudėtos šeimos, asmeninės ieškovės D. K. bei įmonės VšĮ „Tikslitas“ lėšos.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo V. G. atsakovo P. G. naudai 1069,50 Lt atsakovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti ir 20,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; Priteisti iš ieškovės D. K. atsakovo P. G. naudai 1069,50 Lt atsakovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti ir 20,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovai pagrįstai ir teisėtai valdė gyvenamojo namo dalis dėl kurių prašoma atnaujinti atimtą valdymą. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2011-12-08 nutartimi pripažino negaliojančiais 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovo V. G. ir P. G. sudarytus susitarimus, kuriais P. G. ir V. G. susitarė dėl namo dalies dovanojimo. Akcentavo, kad ieškovai nepateikė teismui valdymą patvirtinančio dokumento (atitinkamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pažymėjimo) patvirtinančio teisėtą ginčo namo dalies valdymą. Nurodė, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą asmuo, neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir teisėtai valdantis daiktą, turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo. Nustatė, kad gyvenamąjį namą nuosavybės teise valdo atsakovas P. G., gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su P. G., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis sudaryta su P. G.. Pažymėjo, kad ieškovai tiek ieškinyje tiek teisme patvirtino, kad jie gyvenamuoju namu pradėjo naudotis atsakovui P. G. leidus, ketinant vėliau įforminti turtą ieškovų šeimos vardu. Teismas padarė išvadą, kad tai reiškia, jog ieškovai nepradėjo daikto valdyti kaip savo. Nusprendė, kad ieškovas V. G. visada suprato, kad daikto savininkas yra kitas asmuo, t.y. atsakovas, tik tikėjosi, kad ginčo turtas bus ieškovui perleistas dovanojimo sutarties pagrindu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovai nebuvo nekilnojamojo daikto valdytojais daiktinės teisės prasme ir neįrodė, kad jie yra sąžiningi ir teisėti gyvenamojo namo dalių valdytojai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovai V. G., N. G., D. K. ir K. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują ir atstatyti jų pažeistas teises, atnaujinti atimtą valdymą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalių: pusrūsio P-2 (9, 35kv.) ir P-l (40,95kv) P-3(7.31kv) P-4(3.83kv), pirmo aukšto I-6(36,50kv), 1-3(1 l,00kv), I-7(16,88kv), 1-2 (3,58kv), I-4(3,98kv), antro aukšto I-13(5,26kv), 1-9(1 l,54kv), I-12(16,70kv), mansardos 1-14 (73,78kv), žemės sklypo „C" dalis - SKL „1" 32 m/kv, SKL „2" - 76 m/kv, SKL „3" - 43 m/kv, SKL „5" - 63 m/kv, SKL „A" - 165 m/kv. įpareigojant atsakovą, P. G. nesudarinėti ieškovams kliūčių laisvai patekti į aukščiau minėtas patalpas, pakeičiant durų spynas, įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams raktų dublikatus nuo šių patalpų ir lauko durų spynų: įėjimo į kiemą iš gatvės, durų spynos rakto dublikatą; šiose duryse esančios pašto dėžutės rakto dublikatą; garažo vartų rakto dublikatą, patalpa pusrūsyje G-1 (20.69kv); - patalpos esančios pusrūsyje P-2 (9.35kv) durų spynos rakto dublikatą; išėjimo į kiemo sklypą iš pusrūsio patalpos P-l (40,95kv) durų spynos rakto dublikatą; įėjimo iš pusrūsio patalpos P-l(40,95kv) į pusrūsio patalpą P-4(3.83kv) durų spynos rakto dublikatą; pagrindinio įėjimo į namą , patalpa 1-1(1.26kv) pirmame aukšte, dvigubų durų spynų raktų dublikatus; antro aukšto patalpos 1-9 (11,54kv) durų spynos rakto dublikatą; antro aukšto patalpos I-12(16,70kv) durų spynos rakto dublikatą; iš antro aukšto patalpos 1-8(12.62kv) į mansardos laiptinę durų spynos rakto dublikatą; mansardos 1-14(73.78kv) durų spynos rakto dublikatą; Įpareigoti atsakovą, P. G. nesudaryti kliūčių įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliu į patalpą P-l (40,95kv) ir iš jos, t.y. geranoriškai patraukti savo automobilį arba sudaryti galimybę padaryti tai mums patiems, paliekant atsakovui, jo automobilio raktelius, atsakovo automobilyje; Įpareigoti atsakovą, P. G. nesudaryti kliūčių įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliu į sklypus SKL"1", SKL"2" ir iš jų, t. y. geranoriškai patraukti savo automobilį arba sudaryti galimybę padaryti tai mums patiems, paliekant atsakovui, jo automobilio raktelius, atsakovo automobilyje. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
1. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė materialinės teisės normas. Nurodo, kad nekilnojamojo daikto registracija nėra susijusi su valdymo esme, o nagrinėjamu atveju yra abu būtini valdymo bruožai, t. y. tiek faktinis daikto turėjimas, tiek ir noras jį valdyti kaip savo. Mano, kad teismas be teisinio pagrindo reikalavo įrodymų, patvirtinančių ieškovų nuosavybės teisę į ginčo pastatus ir sklypą.
2. Apeliantai nurodo, kad ieškovai faktiškai valdė ginčo daiktus ir siekė įgyti nuosavybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų V. G., D. K., N. G. ir K. K. apeliacinį skundą atsakovas P. G. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovų P. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 185 straipsnyje numatytą pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. išnagrinėjimu, t.y. vertino visų įrodymų visumą ir tik nustatęs kito kriterijaus - asmens valios daiktą valdyti kaip savo, nebūvą, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti valdymo fakto egzistavimą. Mano, kad apeliantai nepagrįstai sureikšmina tik registracijos nereikalingumą ir nepasisako apie tai, jog teismas pagrįstai nustatė, jog daiktas buvo valdomas be noro jį valdyti kaip savą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas leido naudotis apeliantams savo turtu tik laikinai ir išliko turto savininku, be to, apeliantas V. G. pripažino visada supratęs, kad daikto savininkas yra kitas asmuo. Dėl šios priežasties apeliantai negalėjo svetimo turto valdyti kaip savo.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija netenkina ieškovų prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovai nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą ginti, jo teigimu, jam priklausančią ir pažeidžiamą ar ginčijamą teisę, turi įrodyti, jog jis turi įvardytą teisę ir turi pagrindą reikalauti šios teisės gynimo (CK 1.136 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantai, reikalaudami ginti jų valdymo teisę į pastato ir žemės sklypo dalis, pirmiausia turi įrodyti, kad jie yra ginčo statinio savininkai, t. y. pateikti nuosavybės teisės įgijimą pagal įstatymo reikalavimus patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą įgyti turi būti konkretus teisės aktų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama sandorių ir kitokių juridinių faktų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, jog ieškovai pagrįstai ir teisėtai valdė gyvenamojo namo dalis dėl kurių prašoma atnaujinti atimtą valdymą. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas 2011-12-08 nutartimi pripažino negaliojančiais 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovo V. G. ir P. G. sudarytus susitarimus, kuriais P. G. ir V. G. susitarė dėl namo dalies dovanojimo, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovams nepateikus nuosavybės teisės įgijimą pagal įstatymo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, jog yra ginčo statinio ir žemės sklypo savininkai, nėra jokio teisinio pagrindo ginti valdymo teisę, kurios ieškovai neįrodo turintys. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad asmuo nepateikęs teismui valdymą patvirtinančio dokumento (atitinkamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pažymėjimo) patvirtinančio teisėtą nekilnojamojo daikto valdymą turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bet ne dėl valdymo gynimo, ko prašė ieškovai.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis šios konkrečios bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad teismas, teisiškai kvalifikuodamas bylos faktus, tinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas ir priėjo prie teisėtos išvados, jog ieškovai neįrodė nuosavybės teisės į ginčo objektą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų teisių pažeidimo ir ginti šias ieškinyje nurodytu būdu.
Apeliacinio skundo netenkinant, iš ieškovų priteistina po 318, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovo naudai (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 318, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.