Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

nedalyvaujant atsakovui A. T., tretiesiems asmenims I. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. Š., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jos ir atsakovo A. T. santuoką, sudarytą 2013 m. birželio 12 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės;

- nustatyti nepilnamečio sūnaus A. T., g. 2013 m. rugsėjo 26 d., gyvenamąją vietą su motina;

- nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime be jokių apribojimų;

- priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. T. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

- nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas išieškotojai Lietuvos Respublikai savo skolą, kurios išieškojimą vykdo antstolis S. R., padengs pats, nes tai yra jo asmeninė skola;

- nustatyti, kad nutraukus santuoką, A. T. turimas išlaikymo skolas išieškotojai I. Š., kurių išieškojimą vykdo antstolis S. R., padengs pats, kadangi tai yra jo asmeninės skolos;

- po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę T., o atsakovui – T.;

- priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2015 m. balandžio mėnesį atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Iš pradžių dirbo Olandijoje, vėliau išvyko į Angliją. Atsakovas į užsienį išvyko dirbti, nes šalys norėjo įsigyti butą. Išvykęs nebenorėjo su ieškove bendrauti, nesidomėjo šeima, nuo šeimos atitolo, ieškovės su sūnumi atvykti nebekviečia. 2015 m. spalio mėnesį atsakovas savaitei laiko buvo sugrįžęs į Lietuvą, tačiau sugrįžti gyventi neketina. Su vaiku nebendrauja, tik kartais ieškovės pasiteirauja, kaip vaikui sekasi. Šalys kalbėjosi apie bendrą ateitį, jie supranta, kad jų santuoka yra iširusi. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nebesieja jokie bendri tikslai, interesai. Ieškovė mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis išvyko, nesirūpina šeima, joje negyvena, savo kaltės dėl santuokos iširimo ieškovė neįžvelgia. Laiko, kad santuoka iširo nuo 2016 m. pavasario.

Sūnaus A. T. gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su ja, nes sūnumi rūpinasi, prižiūri, auklėja. Sūnus nėra prisirišęs prie atsakovo, atsakovas su sūnumi bendravo tik 2015 m. spalio mėnesio vieną savaitę, kai buvo grįžęs į Lietuvą. Sutinka, kad atsakovas su sūnumi bendrautų ir dalyvautų jo auklėjime be jokių apribojimų.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja, teismui pateiktame elektroniniame laiške prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 109).

Trečiasis asmuo I. Š. teismo posėdyje nedalyvauja, procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 93-94).

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad sutinka, jog nepilnamečio A. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (b. l. 38-39). Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad nepilnametį vaiką ieškovė išlaiko ir auklėja viena, todėl atsakovas turi teikti didesnę išlaikymo dalį, o ieškovė galėtų daugiau lėšų skirti bendram laisvalaikiui su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. A. T. ir T. T. Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6). Ieškovė su atsakovu turi nepilnametį sūnų A. T., gimusį 2013 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 7). Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos, ieškovės sesers I. K., parodymų nustatyta, kad nuo 2015 m., atsakovui išvykus dirbti į užsienio valstybę, sutuoktiniai gyvena atskirai – T. T. šiuo metu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute. Nuo 2016 m. pavasario šalių ryšiai yra visiškai nutrūkę, atsakovas nesirūpina ir nesidomi šeima, nededa pastangų šeimai išsaugoti, per visą išvykimo iš Lietuvos laikotarpį su vaiku bendravo tik vieną kartą. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Byloje nenustatytas priešingas teisei, moralei ieškovės elgesys santuokoje. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo atsakovui iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliam, remti sutuoktinę materialiai ir moraliai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), vykdyti sutuoktinio pareigas vaikui (CK 3.30 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo palikti santuokos metu įgytą pavardę, atsakovo nuomonė šiuo klausimu teismui nėra žinoma, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokos metu įgyta „T.“ pavardė (b. l. 6).

Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo, lavinimo ir poilsio sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismui nežinoma atsakovo nuomonė šiuo klausimu, atsakovas su vaiku negyvena, buvimo vieta ir jo gyvenimo sąlygos nežinomos, atsakovo ryšys su vaiku, palikus jį nuo 2015 m., yra nutrūkęs. Ieškovė rūpinasi vaiku, nori, kad vaikas liktų gyventi su ja. Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl nepilnamečio A. T., g. 2013 m. rugsėjo 26 d., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina T. T.

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, todėl ieškovės reikalavimu nustatytina, kad atsakovas turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaiku be apribojimų.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, paliko šeimą ir ja tinkamai nesirūpina. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 430 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo didesnę teiktino išlaikymo dalį – 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė pagal išgales prisideda prie vaiko išlaikymo, tam skiria gaunamą darbo užmokestį. Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad ieškovės nurodyta 430 Eur suma per mėnesį šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui yra protinga ir reikalinga užtikrinti jo poreikius. Vaikas auga, vystosi, jo įprastines pragyvenimo išlaidas sudaro išlaidos, būtinos užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos išlaikymą, maitinimą, lavinimą, sveikatos priežiūrą, aprangą. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 10,11). Ieškovė turi vieną išlaikytinį – A. T. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas, be sūnaus A. T., turi dar du išlaikytinius E. T., g. 2010 m. liepos 29 d., ir G. Š., g. 2012 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8443-452/2012 iš A. T. E. T. priteistas išlaikymas po 86,87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 23 d. iki E. T. pilnametystės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-313-812/2013 iš A. T. G. Š. priteistas išlaikymas po 86,87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 31 d. iki G. Š. pilnametystės. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas apie 450 Eur darbo užmokestis (b. l. 8). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, uždarbiauja užsienyje, jam mokamas apie 1000 svarų atlyginimas. Daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nenustatyta atsakovui jų neteikiant.

Įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį – gaunamas pajamas, jų reguliarumą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, pripažintina, kad abi šalys yra pajėgios prisidėti prie A. T. išlaikymo. Teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti be A. T. dar du nepilnamečius vaikus, kurių teisės gali būti pažeistos, iš atsakovo priteisus tokio dydžio išlaikymą, kurio jis būtų finansiškai nepajėgus mokėti. Vaikas gyvena su motina, ji suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka visa kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas prie nenumatytų vaiko išlaikymo išlaidų neprisideda, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didės. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. T. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. T. pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys, 3.200 straipsnis).

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ji paskirtina A. T. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Byloje nenustatyta, kad šalys turi dalintiną santuokoje įgytą turtą, todėl turto dalinimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Bylos duomenimis atsakovas A. T. turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams: valstybei – 436,54 Eur, išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolis S. R.; I. Š. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8443-452/2012 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-313-812/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. T., g. 2010 m. liepos 29 d., ir G. Š., g. 2012 m. rugpjūčio 3 d., bei išlaikymo įsiskolinimo, išieškojimo (b. l. 29). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aukščiau nurodytų pagrindų pripažinti atsakovo kreditorinius įsipareigojimus valstybei solidariais su ieškove, todėl prievolė valstybei pripažintina asmenine atsakovo prievole. Prievolės dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo išieškotojai I. Š. yra asmeninio pobūdžio, todėl pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 40,02 Eur (b. l. 1), mokėtinas byloje žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 41 Eur, nuo kurio 50 procentų mokėjimo ieškovė atleista (b. l. 19-20), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 79 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 195,27 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b. l. 59). Ieškinys tenkinamas iš dalies (96 procentai), todėl iš atsakovo valstybei priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai): 38,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 118,36 Eur žyminis mokestis, 187,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš ieškovės išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 282, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. T., g. 1987 m. lapkričio 22 d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., g. 1989 m. birželio 14 d., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. birželio 12 d. Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo T. T. palikti pavardę „T.“.

Nepilnamečio vaiko A. T., g. 2013 m. rugsėjo 26 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę dalyvauti A. T., g. 2013 m. rugsėjo 26 d., a. k. (duomenys neskelbtini) auklėjime ir bendrauti su vaiku be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui A. T., g. 2013 m. rugsėjo 26 d., a. k. (duomenys neskelbtini) po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio A. T., g. 2013 m. rugsėjo 26 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti motiną T. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) prievoles valstybei vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prievoles I. Š. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8443-452/2012 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-313-812/2013, asmeninėmis prievolėmis.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 156,78 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 78 centus) žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5660, bei 187,46 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 46 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.