- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-737-790/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00271-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AG meistrai“
Civilinės bylos Nr. e2-737-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00271-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.5.14; 3.5.16 (S)
2024 m. lapkričio 14 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AG meistrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas” priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AG meistrai“ dėl delspinigių priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas namas“ ir akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AG meistrai“ padavė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gargždų būstas“ 48 996 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pašalinti defektus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), priteisti atsakovei iš ieškovės 53 269,58 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ pirmosios instancijos teismui pateikė ieškovės ir atsakovės 2021 m. gegužės 20 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą Nr. e2-427-730/2021 nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 30 d.
3. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ 2024 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 8 punkto (atsakovės prašyme nurodytas rašymo apsirikimas („7 punkto“) 4 dalį. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad ieškovė nesilaiko Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir Taikos sutarties 7 punkto 4 dalyje įtvirtinto įsipareigojimo per penkias dienas po Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo dienos sumokėti atsakovei visą palūkanų sumą, apskaičiuotą Taikos sutarties 6 punkte nurodytu būdu. Atsakovė paaiškino, kad Pastato statybos užbaigimo aktas buvo išduotas 2024 m. kovo 28 d. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama sumokėti jai 69 874,74 Eur palūkanų, tačiau ieškovė jų nesumokėjo.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „AG meistrai“ atsiliepime į atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą prašė atsakovės prašymo netenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 387,2 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad Taikos sutartį ieškovė įvykdė ir paaiškino, jog Taikos sutartimi buvo išspręstas klausimas tik dėl ieškovės prievolės sumokėti 21 649,06 Eur palūkanų. Ši piniginė prievolė pasibaigė 2024 m. birželio 10 d. atliktų priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymu. Ieškovė teigė, kad atsakovės reikalavime nurodytos 69 874,74 Eur palūkanos jų visoje apimtyje nėra ieškovės veiksmų rezultatas ir už jas ieškovė nėra atsakinga. Atsakovė yra atsakinga dėl susidariusių palūkanų, kadangi ji pagal šalių sudarytą 2018 m. spalio 29 d. rangos darbų be projektavimo sutartį (toliau – Rangos sutartis) veikė nerūpestingai, neatidžiai bei nesąžiningai. Pažymėjo, kad dėl atsakovės nebendradarbiavimo, vilkinimo atlikti nuo jos priklausančius veiksmus ir nerūpestingumo tik 2024 m. kovo 28 d. buvo išduotas Pastato statybos užbaigimo aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 387,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalys sudarė Taikos sutartį, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino, ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl palūkanų mokėjimo, jų dydžio, galbūt ieškovei netinkamai vykdant Taikos sutarties sąlygas, t. y. tinkamai nesumokant palūkanų, parengus Pastato statybos užbaigimo aktą.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 ir 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-468-403/2017 pateiktais išaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas bei procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Atvejai, kada, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, tarp kita ko, kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog tuo atveju, kai reikalaujama sumokėti tam tikras netesybas, kylančias iš taikos sutarties, vykdomasis raštas negali būti išduodamas, o turi būti kreipiamasi į teismą su nauju ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė aplinkybės, kaip ir kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, t. y. tarp šalių iškilo ginčas, ar ieškovė turi prievolę mokėti palūkanas, ir koks yra jų dydis Taikos sutarties vykdymo laikotarpio atžvilgiu. Todėl, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nutarė atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-427-730/2021 8 punkto 4 dalį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė, nesumokėdama atsakovei 69 874,74 Eur palūkanų, pažeidė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-427-730/2021 patvirtintos Taikos sutarties 8 punkto 4 dalį. Atsakovė paaiškino, kad 2024 m. kovo 28 d. buvo išduotas Pastato statybos užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad Pastato statyba yra užbaigta. Taigi, teisinis faktas, su kuriuo Taikos sutartis sieja pareigų atsiradimą, yra įvykęs. Palūkanos yra apskaičiuotos pagal banko suformuotą išrašą.
9.2. Yra visos teisės aktų ir teismų praktikoje nustatytos sąlygos išduoti atsakovei vykdomąjį raštą. Atsakovės teigimu, Taikos sutarties 8 punkto 4 dalyje įtvirtinta nuostata gali būti priverstinai vykdoma, ji suformuota įsakmiai, yra aiški, nenumato jokių piniginės prievolės išimčių, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir nėra siejama su Taikos sutarties sąlygų vykdymu. Šalys Taikos sutarties 6 punkte nurodė aiškų palūkanų apskaičiavimo būdą, įvardijo tam tikru laikotarpiu apskaičiuotą palūkanų dydį ir eksplicitiškai pažymėjo, kad iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo dienos palūkanų dydis išaugs. Taigi, atsakovės nuomone, negalima teigti, kad Taikos sutarties nuostatos, nustatančios palūkanų sumokėjimą, yra neaiškios, arba, kad pati palūkanų suma pagal Taikos sutarties sąlygas negali būti identifikuota.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 ir 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Atsakovė paaiškino, kad Taikos sutarties 8 punkte yra įtvirtinta šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarka ir priešpriešinių skolinių įsipareigojimų vykdymas. Pastarasis sutarties punktas nenumato netesybų mokėjimo, banko apskaičiuota palūkanų suma, dėl kurios apmokėjimo šalys tiesiogiai susitarė, nėra iš Taikos sutarties kylančios netesybos. Pagal Taikos sutarties 8 punkto 4 dalį, ieškovei kyla pareiga sumokėti 69 874,74 Eur sumą ne dėl to, kad ieškovė pažeidė kitas Taikos sutarties sąlygas ir jai yra taikoma civilinė atsakomybė, o dėl to, jog šalys taip susitarė. Be to, reikalavimo pagrindas nėra išvestinis, nes yra tiesiogiai įtvirtintas Taikos sutarties 8 punkto 4 dalyje ir nėra siejamas su ieškovės pagrindinių Taikos sutarties sąlygų nevykdymu.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „AG meistrai“ atsiliepime į atsakovės UAB „Gargždų būstas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai aiškinant bei taikant materialinės bei proceso teisės normas. Ieškovė nurodė, kad ji yra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį ir paaiškino, kad Taikos sutartimi buvo išspręsta tik dėl ieškovės prievolės sumokėti 21 649,06 Eur palūkanų. Ši piniginė prievolė pasibaigė 2024 m. birželio 10 d. ieškovei atlikus priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą. Ieškovė teigia, kad už akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ kitoje dalyje suskaičiuotas 48 225,68 Eur palūkanas ji nėra atsakinga.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė paaiškino, kad pagal Taikos sutarties 4 punktą, atsakovė įsipareigojo bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove visose Pastato statybos užbaigimo procedūrose, siekiant galutinio tikslo – kuo greitesnio Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo. Taikos sutartimi buvo fiksuota situacija, esanti jos sudarymo metu. Po Taikos sutarties sudarymo atsakomybė už palūkanų skaičiavimą priklausė nuo abiejų šalių veikimo, jų tinkamo bendradarbiavimo, Rangos sutarties, Taikos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymo. Atsakovė nevykdė Rangos sutarties 5.5 punkto ir ilgai delsė išduoti įgaliojimą, taip pat ilgai delsė bei nepateikė projektavimo užduoties UAB „Structurus“. Ieškovė net kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl galutinio darbų pridavimo valstybinei komisijai organizavimo, tačiau atsakovė nepateisinamai ilgai vilkino atlikti nuo jos priklausančius veiksmus ir niekaip nepaneigė aplinkybės, kad nėra ieškovės atsakomybės dėl Pastato statybos užbaigimo akto nepasirašymo. Ieškovė taip pat net kelis kartus informavo atsakovę, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi visus jai keliamus įsipareigojimus, prašydama atsakovės bendradarbiauti, nevilkinti objekto pridavimo valstybinei komisijai. Kadangi atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai pagal Rangos sutarties bei Taikos sutarties nuostatas, ji turi prisiimti atsakomybę už apskaičiuotų palūkanų dydį.
10.3. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutarties ir Sutarties vykdymo jau po Taikos sutarties sudarymo. Tokios aplinkybės nebuvo teisminio ginčo nagrinėjimo dalykas Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-427-730/2021, todėl atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą teisingai pripažintas nepagrįstu. Ginčas dėl palūkanų priteisimo gali būti išspręstas tik ginčo teisena ne vykdymo procese, o atskiroje byloje ieškinio teisenos tvarka.
10.4. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 26 punkte ir 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010 pateikti išaiškinimai yra aktualūs bei reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017 pateiktais išaiškinimais. Vien tai, kad kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl netesybų su vykdomojo rašto jas išieškoti išdavimo santykių, niekaip nepaneigia teismo išaiškinimų, kad būtina teisiškai kvalifikuoti sumas, dėl kurių išieškojimo prašoma išduoti vykdomąjį dokumentą. Atsakovės siekiamos išieškoti iš ieškovės palūkanos, gaunant tam pagrindą – vykdomąjį raštą – yra tiesiogiai susijusios su Taikos sutarties pagrindinių sąlygų vykdymu jau po priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis.
10.5. Ieškovė teigia, kad atsakovė neteisingai aiškina Taikos sutarties 6 ir 8 punktus, netaiko sisteminio aiškinimo metodo, pateikia aiškiai nesąžiningą Taikos sutarties sąlygų aiškinimą jos naudai, taip pat nutyli, kad ir nuo jos veiksmų priklausė palūkanų skaičiavimo laikotarpis bei jų dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti atsakovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą.
13. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą Nr. e2-427-730/2021 nutraukė. Taikos sutarties 6 punktu šalys, be kita ko, susitarė, kad „<...> ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei palūkanas, priskaičiuotas atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki Pastato statybos užbaigimo akto gavimo dienos. Palūkanų dydis bus nustatytas pagal AB „Šiaulių bankas“ suformuotą sąskaitos išrašą. Šalys patvirtina suprantančios, kad už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. AB „Šiaulių bankas“ apskaičiuotų palūkanų dydis lygus 21 649,06 Eur <...>, tačiau iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo dienos palūkanų dydis išaugs“. Taikos sutarties 8 punkto 4 dalyje, t. y. kurios atžvilgiu atsakovė prašo išduoti vykdomąjį raštą, nurodoma, kad „per 5 (penkias) dienas po Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo dienos ieškovė sumoka atsakovei visą palūkanų sumą, apskaičiuotą Taikos sutarties 6 punkte nurodytu būdu“. Taigi, iš aptartų Taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys Taikos sutartimi susitarė dėl šių aplinkybių: 1) ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki Pastato statybos užbaigimo akto gavimo dienos; 2) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. AB „Šiaulių bankas“ apskaičiuotų palūkanų dydis yra 21 649,06 Eur; 3) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki Pastato statybos užbaigimo akto gavimo dienos palūkanų dydis nėra nustatytas; 4) nenustatytų palūkanų dydis bus apskaičiuotas pagal AB „Šiaulių bankas“ suformuotą sąskaitos išrašą; 5) palūkanų dydis tiesiogiai priklauso nuo aplinkybių, kada bus gautas Pastato statybos užbaigimo aktas. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis įtvirtino šalių susitarimą ir joms kylančias pareigas Taikos sutarties sudarymo dieną, t. y. šalys susitarė ir dėl konkretaus palūkanų dydžio – 21 649,06 Eur, ir dėl nuo šalių veiksmų priklausomo neaptarto palūkanų dydžio, kuris, kaip minėta, bus apskaičiuotas pagal AB „Šiaulių bankas“ suformuotą sąskaitos išrašą, gavus Pastato statybos užbaigimo aktą.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 8 punkto 4 dalį, pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. kovo 28 d. Pastato statybos užbaigimo aktą, AB „Šiaulių bankas“ suformuotą sąskaitos išrašą už priskaičiuotas palūkanas ir 2024 m. gegužės 6 d. reikalavimą ieškovei iki 2024 m. gegužės 10 d. sumokėti 69 874,74 Eur palūkanas. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ieškovė tiek atsiliepime į atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus ir aplinkybes, kad būtent dėl atsakovės netinkamo Rangos sutarties ir Taikos sutarties vykdymo po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties priėmimo, buvo apskaičiuotos 69 874,74 Eur palūkanos, su kurių dydžiu ieškovė nesutinka ir jas ginčija.
15. Kasacinis teismas, kuris formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant bei taikant teisės normas, yra išaiškinęs, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Atvejai, kada šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, inter alia (be kita ko), kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017 32 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-289-790/2021 17 punktas).
16. Pažymėtina, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 ir 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017 pateikti išaiškinimai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą į juos atsižvelgti. Aplinkybė, kad nurodytose kasacinio teismo nutartyse šalys taikos sutartyje buvo sutarusios dėl atsakomybės už šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, o nagrinėjamoje byloje šalys Taikos sutartimi sutarė dėl įpareigojimo sumokėti palūkanas, nesuponuoja pagrindo nesivadovauti tokiais kasacinio teismo išaiškinimais, kadangi abejais atvejais teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilo ginčas dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo.
18. Taigi, kaip nustatyta šios nutarties 14 punkte ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tarp šalių kyla ginčas dėl palūkanų mokėjimo ir jo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nurodomi argumentai dėl Taikos sutarties pažeidimo ir dėl to kylančių teisinių padarinių negali būti nagrinėjami vykdymo proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, ir, atsižvelgiant į šios nutarties 15 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kuomet yra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, nurodant galimybę šalims kreiptis į teismą su ieškiniu dėl palūkanų priteisimo.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismas atsisakė išduoti atsakovei UAB „Gargždų būstas“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-427-730/2021 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties 8 punkto 4 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės UAB „Gargždų būstas“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovė UAB „AG meistrai“ apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą priteisti 508,2 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas iš atsakovės UAB „Gargždų būstas“. Kadangi atsakovės UAB „Gargždų būstas“ atskirasis skundas atmestas, ieškovė UAB „AG meistrai“ įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą.
21. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo teisinę paslaugą neviršija maksimalių sumų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (8.16 papunktis). Todėl ieškovei UAB „AG meistrai“ iš atsakovės UAB „Gargždų būstas“ priteisiama 508,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AG meistrai“ (juridinio asmens kodas 302838966) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ (juridinio asmens kodas 263120520) 508,2 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.