Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-530-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-03
Bylos Nr.
2S-530-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00248-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
UAB “Gilučių verslas”
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-530-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00248-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui UAB “Gilučių verslas” dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, patvirtinančius įmokas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Gilučių verslas“ pateikti 17808,00 Lt mokėjimą už automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymą UAB „Gilučių verslas“ saugojamoje automobilių aikštelėje patvirtinančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-07 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys pareikštas reikalaujant ne apginti ieškovo pažeistas civilines teises, o siekiant gauti įrodymus. Teismas dalyvaujančio byloje asmens motyvuotu prašymu rašytinius įrodymus iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų gali išreikalauti nagrinėdamas konkrečią bylą, o ne atskiru teismo sprendimu kitoje byloje. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. 2 p. numatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t.y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo atstovas būtų pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, t.y. būtų kreipęsis į UAB „Gilučių verslas“ dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. L. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – 2010-10-31 pranešimu – raginimu atsakovas už apelianto automobilio saugojimą UAB “Gilučių verslas” saugojamoje automobilių aikštelėje pareikalavo sumokėti 17808 Lt. Tai yra dideli pinigai. Apelianto nuomone, šioje situacijoje matyti, kad ginant savo teises ir gavus atitinkamus atsakovo dokumentus, sekančiu žingsniu ieškovas kreipsis į teismą su kitu ieškiniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sutrukdė ieškovui tai padaryti.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis ieškovo atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 1.138 str. numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: pripažindamas tas teises; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmais ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 str. 4 d. numatytais atvejais, kitais įstatymų numatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti 17808,00 Lt mokėjimą už automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymą UAB „Gilučių verslas“ saugojamoje automobilių aikštelėje patvirtinančius dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo ieškinys pareikštas reikalaujant ne apginti ieškovo pažeistas civilines teises, o siekiant gauti tam tikrus įrodymus. Pažymėtina, jog rašytinius įrodymus paprastai pateikia byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau juos gali išreikalauti ir teismas, jei to motyvuotai prašo byloje dalyvaujantis asmuo, negalėdamas pats gauti reikalingų įrodymų. Taigi CPK 199 straipsnis suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų išreikalauti iš kitų asmenų rašytiniai įrodymai, reikalingi bylos nagrinėjimui. Vadinasi, teismas dalyvaujančio byloje asmens motyvuotu prašymu rašytinius įrodymus iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų gali išreikalauti nagrinėdamas konkrečią bylą, o ne atskiru teismo sprendimu kitoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš prie ieškinio pridėto susitarimo matyti, kad ieškovas sudarė sutartį su advokatu dėl atstovavimo pagal pavedimą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. 2 p. numatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t.y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Tuo tarpu kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovo atstovas būtų pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, t.y. būtų kreipęsis į UAB „Gilučių verslas“ dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, patvirtinančius įmokas teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Trakų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė