Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, neatliktos viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 18 parų arešto;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. R., 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių neblaivumo laipsnis), bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kumščiu sudavė du smūgius į veidą R. J., po ko vieną kartą koja spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis krito ant grindų ir atsitrenkė galva į sieną, tokiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą. Šiais veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta. 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena kartu su savo draugu R. J. ir patėviu S. B.. R. J. pasiūlė jam išgerti alaus, jis sutiko ir R. J. davė jam savo pinigų, kad nueitų į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų. Jam grįžus iš parduotuvės, nuėjo su R. J. į virtuvę išgerti alaus ir žaidė kortom. Tuo metu dar buvo su jais ir jo patėvis. Virtuvėje būnant jie nekonfliktavo, draugiškai leido laiką, jis R. J. negrasino, neturėjo jokio peilio rankose ir nebuvo jo nei pasiėmęs. Apskritai virtuvėje nematė matomoje vietoje padėto peilio ir juo negrasino. Neišsakė jokių grasinančių žodžių. Taip pat nesudavė du kartus šiam kumščiu per veidą ir nespyrė koja į nugarą. Vėliau jis išėjo į kitą kambario pusę, kuri yra perskirta spinta ir žaidė telefonu, o patėvis su R. J. toliau žaidė kortomis ir gėrė alų. Alus buvo labai stiprus, 7,5 laipsnių stiprumo. Po kurio laiko jie išėjo į lauką, ką ten veikė, jis nežino. Kol jis buvo vienas bute, išgirdo durų skambutį ir pamatė policiją. Policija iš karto jį sulaikė, nurodė, kad jis grasino R. J. ir sudavė smūgius bei spyrė koja. Jis pakluso policijos pareigūnų nurodymams ir pasakė, kad tai yra melas, neteisybė. Kartu su policininkais buvo ir R. J., ant jo visiškai nesimatė nei jokių muštinių žaizdų, nei kraujo. Jis mano, kad R. J. melagingai iškvietė policiją, kadangi jis visą tą dieną vartojo alų, taip pat po pietų gėrė alų su juo. R. J. dėl savo neblaivios būklės buvo neadekvatus. R. J. blaivumą tikrino policijos pareigūnai, jie nustatė R. J. 3 promiles girtumo (b. l. 60-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai, kaltinamasis Ž. R. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažįsta. Nori papildomai parodyti, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir minėjo praeitos apklausos metu, gyveno kartu su savo draugu R. J. ir patėviu S. B.. Šiuo metu gyvena kartu kitu adresu, (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną, kaip ir minėjo praeitos apklausos metu, R. J. jam pasiūlė išgerti alkoholio, jis sutiko ir R. J. davus jam pinigų jis išėjo pirkti alkoholio. Grįžus jam, jie gėrė virtuvėje. Išgertuvių metu virtuvėje buvo tik jis ir R. J.. Tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, dabar tiksliai pasakyti negali, ar R. J. grasino, jis nepamena, kadangi buvo neblaivus. Kokius žodžius tiksliai išsakė irgi nepamena, tačiau pamena, kad buvo piktas. Jiems bekonfliktuojant, jis kumščiu sudavė du smūgius į veidą R. J., R. J. norėjo išeiti iš virtuvės, tada jam vieną kartą koja spyrė į nugarą. R. J. nukrito po spyrio ant grindų. Po šio įvykio jis liko virtuvėje. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 72).

Nukentėjusysis R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo bute gyvena jo pažįstamas draugas Ž. R. ir jo dėdė S. B.. Jis už uždirbtus pinigus pasiūlė Ž. R. po darbų išgerti alaus. Ž. R. sutikus, davė šiam savo pinigų, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alkoholinių gėrimų. Ž. R. nuėjus ir atnešus į butą alkoholinių gėrimų, jie nuėjo į virtuvę jų išgerti. Vartojimo metu virtuvėje buvo tik jis ir draugas Ž. R., jo dėdė S. B. buvo išėjęs pas kaimyną. Vartojant alkoholį, tarp jo ir Ž. R. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl darbo sąlygų ir požiūrių į darbo sritį. Konfliktui įpusėjus Ž. R. pradėjo jam grasinti susidorojimu sakydamas, kad tuoj jį papjaus, išmes per balkoną, tuoj (necituotinas necenzūrinis žodis) nuo vaizdo, kitaip sakant nužudys. Staiga Ž. R. griebė ant stalo gulintį peilį ir bandė jam su peiliu suduoti per kaklą, jam pavyko išsisukti. Ž. R. nepavykus jo sužaloti peiliu, sudavė du kartus jam kumščiu per veidą, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Jam suklupus, šis atsistojo ir bandė išeiti iš virtuvės į laiptinę. Bandant jam išeiti, Ž. R. staiga spyrė jam koja į nugarą, dėl ko jis pajuto nugaros srityje duriantį stiprų fizinį skausmą. Po spyrio į nugarą, jis nukrito ant grindų. Krisdamas ant grindų dėl suduoto jam smūgio į nugarą, jis stipriai susitrenkė galvą į sieną, dėl ko pas jį ant galvos atsirado kraujuojanti žaizda. Atsikėlęs nuėjo į daugiabučio namo laiptinę ir iškvietė pagalbą, skambindamas telefonu 112. Ž. R. liko sėdėti virtuvėje. Jis visą laiką stovėjo daugiabučio namo kieme ir laukė, kol atvyks policija. Už 5 minučių į (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemą, atvyko policijos ekipažas. Nuėjus su policijos pareigūnais į (duomenys neskelbtini) butą, jis nurodė sumušusį draugą ir pareiškė, kad dėl šio įvykio norėtų rašyti pareiškimą. Jis sutiko nuvykti atlikti kūno sužalojimų medicininį tyrimą (b. l. 19-21)

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis R. J. parodė, kad pasilieka prie savo praeitos apklausos duotų parodymų. Nori papildomai parodyti, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., išgeriant su Ž. R., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų, kaip ir minėjo praeitos apklausos metu, kilo žodinis konfliktas dėl darbų. Ž. R. pasiėmė ant stalo gulėjusį peilį, kurį sukinėjo rankoje, išsakė žodžius, kad tuoj papjaus arba išmes per balkoną jį, peilio jam įrėmęs nebuvo, nemėgino juo suduoti į kaklą. Jis laikėsi atstumo, o Ž. R. peiliu jo neprilietė. Šiam atsakė, kad "davai varyk, varyk" ir tada Ž. R. išmetė peilį ant žemės, po to Ž. R. atsisėdo prie stalo, o jis padėjo peilį atgal ant stalo. Pretenzijų dėl išsakytų žodžių, laikant peilį, neturi, jie abu buvo pikti dėl kilusio konflikto. Ž. R. nenorėjo jo peiliu sužeisti. Jis tuo metu nebijojo, visa tai vyko dėl jų alkoholio sukeltos neblaivios būsenos, kas lėmė tokį pasikarščiavimą, tačiau dėl panaudoto fizinio smurto pretenzijų turi, dėl kūno tyrimo atlikimo kreipėsi pas teismo mediką ir jį atliko (b. l. 32-34).

Liudytojas S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena R. J. ir Ž. R.. Ž. R. yra jo įsūnis, o R. J.– nuomininkas. Ž. R. yra sunkiai sugyvenamas, o R. J.– atlaidus. Tarp jų pastoviai kyla konfliktai. Ž. R. greitai įsiplieskia net nuo ne taip pasakyto žodžio. 2020 m. birželio 14 d., nepamena tiksliai kuriuo laiku, jie namie, (duomenys neskelbtini), gėrė kartu su Ž. R. ir R. J. alų, žaidė drauge kortomis. Jis, apie 18.00 val., vakare išėjo išvesti šunį pasivaikščioti. Kai jis grįžo namo po pasivaikščiojimo, pamatė kieme stovinčią policiją. Suprato, kad ji atvyko jų bendru adresu, kadangi policijos pareigūnai dėl R. J. ir Ž. R. važiuoja dažnai. Jis sėdėjo ant suoliuko, matė, kaip policijos pareigūnai išsiveža Ž. R., po visko R. J. jam papasakojo, kad jie kaip visada susiginčijo ir Ž. R. puolė jį kumščiais, dar pasakojo kažką apie peilį, ką tiksliai nebeprisimena, nes pasakojo nerišliai. Tos dienos detalių nebepamena, tačiau tiksliai žino, kad jų tarpusavio konfliktas įvyko jam nebūnant namuose (b. l. 36-38).

2020 m. birželio 14-15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute yra matoma bendra netvarka, virtuvėje yra matoma girtuokliavimo požymių, ant stalo yra nugertas plastikinis alkoholio butelis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepaimta (b. l. 9-13).

2020 m. birželio 14 d. R. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir vartojant alkoholinius gėrimus su draugu Ž. R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Ž. R., jam grasindamas „papjauti, išmesti per balkoną“, griebė ant stalo gulintį peilį ir bandė jam su peiliu suduoti per kaklą, tačiau nepavyko, tada Ž. R. sudavė du kartus jam kumščiu per veidą ir spyrė koja į nugarą. Dėl Ž. R. suduotų smūgių jis pajuto didelį fizinį skausmą (b. l. 6-8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. 2020 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodyta, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 17.00 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjo tėvą su peiliu puola jo pažįstamas, asmenys neblaivūs, vyksta išgertuvės. Įvykio vietoje R. J. paaiškino, jog jo pažįstamas Ž. R. pavartojęs alkoholio tampa agresyvus ir šiandien pastūmė pranešėją, dėl ko šis nukrito ant žemės ir susimušė galvą, patyrė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos atsisakė, žaizda nekraujavo. Ant pranešėjo galvos matėsi žaizda. R. J. paaiškino, jog žodinio konflikto metu Ž. R. paėmė į rankas peilį, kuris gulėjo virtuvėje ant stalo, ir pasakė „ateiti čia“. Pranešėjo teigimu, Ž. R. galėjo jam durti su peiliu, pranešėjas baiminosi dėl savo gyvybės. Ž. R. patruliams atvykus buvo bute, atrodė akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, jog su R. J. mušasi nuolatos, tačiau neigė, jog norėjo sužaloti jį peiliu. Su Ž. R. ir R. J. gyvenantis S. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, atvykus patruliams, stovėjo kieme ir paaiškino, jog abu vyrai yra jam netikri sūnūs ir konfliktuoja nuolatos, kadangi nepasidalina butu. Pasak S. B., Ž. R. kartu su jais gyvena apie 8 mėnesius, ar Ž. R. sužalojo R. J. nematė, bet teigė, jog Ž. R. pavartojęs alkoholio būna agresyvus. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas peilis (b. l. 39).

2020 m. liepos 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis, paimtas policijos pareigūnų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Peilio geležtė yra nusidėvėjusi, paveikta korozijos. Peilio rankena rudos spalvos, nelygaus paviršiaus – grublėta. Rankena jungiasi su peilio žiedu (b. l. 40-43).

2020 m. liepos 23 d. pakvitavimu peilis grąžintas S. B. (b. l. 44).

2020 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 5 vaizdo ir garso įrašai pavadinimais: „2020_0614_171704_010“, „2020_0614_172204_011“, “2020_0614_172703_012“, „2020_0614_173202_013“, „2020_0614_173701_014", daryti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0614_171704_010“ užfiksuota, kaip R. J. nurodo pareigūnams, kad Ž. R. yra agresyvus, puolė jį su peiliu. Nukentėjusysis teigia, kad kaltinamasis išgėręs. Užfiksuota, kaip pareigūnai eina į butą, (duomenys neskelbtini). Ten randa Ž. R., klausia jo, kur yra peilis. Pastarasis nurodo, jog jo neturi. Toliau R. J. pareigūnei pasakoja apie įvykį. Nukentėjusysis nurodo, jog konfliktas kilo su Ž. R., nes pastarasis pavyduliauja, jog R. J. gyvena bute. Išgėręs Ž. R. tampa labai agresyvus. Prasidėjo muštynės, po to Ž. R. griebė peilį, bet nukentėjusiajam pavyko išsisukti.

Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0614_172204_011“ užfiksuota, kaip R. J. nurodo pareigūnams, kad Ž. R. prakirto jam lūpą. Ž. R. nurodo pareigūnams, kad jie su R. J. pastoviai barasi, šiandien įvyko susistumdymas. Nurodo, jog konfliktas kilo dėl pavydo, peilio konflikto metu nenaudojo. Toliau pareigūnai tikrina R. J. neblaivumą. Užfiksuota, kaip pareigūnas nurodo, kad R. J. pripūtė 3,02 promiles.

Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0614_172703_012“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnė bendrauja su budėtoju. Vėliau prieina bendrauti su R. J.. Vėliau pareigūnai bendrauja tarpusavyje apie įvykį.

Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0614_173202_013“ užfiksuota, kaip pareigūnas nurodo R. J., jog pranešimas dėl įvykio gautas dėl to, kad pranešėjo tėvą puolą. Pareigūnas tikslinasi, ar Ž. R. puolė jį, ar jo tėvą. R. J. nurodo, jog ir tėvas buvo puolamas. Toliau užfiksuota, kaip pareigūnė prieina prie S. B. ir pastarasis papasakoja, kad Ž. R. išgėręs būna labai agresyvus, nuolat konfliktuoja su R. J.. Konfliktas vyksta dėl to, kad Ž. R. pavydi, jog R. J. gyvena tame pačiame bute. Toliau policijos pareigūnas klausia Ž. R. kelintą dieną jis geria, pastarasis nurodo, kad tris dienas.

Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0614_173701_014“ užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su Ž. R. (b. l. 45-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1587/2020 (01) nurodyta, kad R. J. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, ir yra padaryti galimai prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu R. J. jautė fizinį skausmą (b. l. 27-28).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139 rodmenyse užfiksuota, kad 2020 m. birželio 14 d., 17.24 val., R. J. nustatytas 3,02 promilės neblaivumas (b. l. 86).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenyse užfiksuota, kad 2020 m. birželio 14 d., 18.23 val. Ž. R. nustatytas 1,88 promilės neblaivumas (b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo Ž. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, jis sudavė nukentėjusiajam R. J. kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po ko jam vieną kartą koja spyrė į nugarą, dėl ko R. J. nukrito ant grindų.. Tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. J., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo R. J. bei liudytojo S. B., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, R. J. protokolas-pareiškimas, pareigūnės I. K. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. R., 2020 m. birželio 14 d., apie 16.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių neblaivumo laipsnis), bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kumščiu sudavė du smūgius į veidą R. J., po ko vieną kartą koja spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis krito ant grindų ir atsitrenkė galva į sieną, tokiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 87-89), nukentėjusysis R. J. 2020 m. spalio 19 d. pranešimu buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 90), per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusysis byloje nepareiškė civilinio ieškinio, tokiu būdu žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta), į Ž. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis (b. l. 77), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78) , anksčiau teistas 3 kartus, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus (b. l. 81-82), administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 79-80).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, Ž. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis Ž. R. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 14 d., 17.55 val., iki 2020 m. birželio 15 d., 16.05 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas voke prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Ž. R. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 14 d., 17.55 val., iki 2020 m. birželio 15 d., 16.05 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti Ž. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti Ž. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.