Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamasis Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs – gyvena su sugyventine K. E., bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Šakių rajono savivaldybėje, teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 1994-09-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliaus tekste – BK) 90 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį;

2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo1995-05-16 pagal BK 146 straipsnio 3 dalį;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2001-03-19 pagal BK 225 straipsnio 1 dalį;

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2002-12-06 pagal BK 271 straipsnio 3 dalį;

5) Šakių rajono apylinkės teismo 2003-02-24 pagal BK 227 straipsnį;

6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006-06-21 pagal BK 286 straipsnį;

7) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-26 BK 140 straipsnio 1 dalį (baudžiamuoju įsakymu);

8) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-10-31 BK 140 straipsnio 2 dalį (baudžiamuoju įsakymu) 60 parų areštu;

9) Kauno apylinkės teismo 2015-10-09 pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 8 MGL (304 Eur) bauda;

10) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-11-19 BK 284 straipsnio 1 dalį (baudžiamuoju įsakymu) 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų, bausmę atlikęs, išregistruotas iš Probacijos tarnybos įskaitos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė

kaltinamasis Ž. B. kaltinamas tuo, kad 2017-06-09 apie 19.30 val. Aušros gatvėje, Šakių mieste, parke prie Šakių autobusų stoties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė mažiausia 8 smūgius nukentėjusiajam G. K. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kaktoje, dešiniame antakyje-skruoste, kairiame užausyje, nosyje, poodines kraujosruvas nosyje, kairėje ausyje-smilkinyje, kairiame žande-pažandyje su sumušimu, kairiame peties sąnaryje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš G. K. striukės ir džinsų kišenių pinigus – 200 Eur, mobilaus ryšio telefoną "Sony Ericsson" – 15 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną "Iphone 4S" – 80 Eur vertės, Ežio SIM kortelę – 1,50 Eur vertės, piniginę su asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu ir „Swedbank“ banko kortele, mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir ausines, tuo nukentėjusiajam padarė 296,50 Eur turtinę žalą, – tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B. neprisipažįsta padaręs nurodytą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Prokurorai kaltinamojo kaltę įrodinėja liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, daiktais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietos apžiūros, akistatų, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis Ž. B. teisme parodė, kad kuo kaltinamas supranta, tačiau kaltu neprisipažįsta. Parodo, jog 2017-06-09 susitiko G. K., išgėrė su juo alaus, nuėjo į kavinę “Kiba” – viską pirko, vaišino G. K., iš “Kibos” vis lakstęs kelis kartus iki bankomato pasiimti pensiją. G. K. užsigeidė pirkti Ž. B. telefoną „Iphone 4S“, kaltinamasis pardavė jam telefoną ir demonstruodamas, koks jis atsparus smūgiams – trinktelėjo ir stiklas sutrūko. Tada G. K. atsisakė pirkti telefoną. Tokiu atveju kaltinamasis jam atidavė 50 eurų, o G. K. telefoną sugrąžino. Eidamas į parduotuvę „Rūta“ Ž. B. jau įsidėjo į telefoną savo kortelę – telefonas veikė. Prie parduotuvės „Rūta” paskambino M. M., su juo susitiko, visi trys nuėjo į „liepyną“. Atėjo į parduotuvę ir D. M., bet jam svaigalų nepardavė, nes buvo girtas. “Liepyne” begeriant G. K. dar sutiko kelis draugus iš savo kaimo. Jie kalbėjosi ir sprendė klausimus kaip sugrįš į kaimą. Paskui kaltinamajam paskambino R. S., paklausė ką Ž. B. veikia. Šis jam pasakęs, kad geria alų skvere. Tada jis paklausė, gal kaltinamasis nori su juo išgerti. Jis atėjo į “liepyną” ir juodu kartu išėjo. G. K. paliko ten su jo draugais. D. M. nebuvo, buvo atvažiavęs M. M. su dviračiu gal 3 minutėm. Telefonas, kuris buvo rastas pas Ž. B. – tai G. K. telefoną atidavė kaltinamojo mergaitei ir mergaitė jį parnešė namo. Kitą telefoną kaltinamasis nusipirko už 50 eurų, o 3 eurų pasiliko. R. S. atėjo pas Ž. B. į “liepyną”. Ten nuo valandos iki dviejų valandų gėrė tie, kurie nuo pradžios buvo. Paskui kaltinamasis su R. S. išėjo. G. K. buvo girtas. Yra liudytojas, kuris matė, kad G. K. girtas vartėsi po stotį, krito nuo laipų kokius 5 kartus, pinigus laikė rankoje. Apie tai Ž. B. sužinojo gal po kokių dviejų savaičių. Kaltinamasis skambino sugyventinei K. E., kad ši Ž. B. parsivestų, bet ji parėjusi iš draugės jį kartu su R. S. rado prie namų laiptinės. Kaltinamsis buvo girtas, bet dar kontroliavęs save. Jo rūbai buvo purvini – gal buvo parvirtęs. Susitarė, būdami “Kiboje”, kad G. K. parduotuvėje nupirks alaus. Jam nepardavė, kadangi buvo girtas, nupirko D. M.. Negali pasakyti ar G. K., ar Ž. B. paskambino M. M., kad šis padėtų, nes jie prisipirko maišą sidro. Atėjo M. M. ir padėjo nunešti tą maišą. Išgėrė gal du “bambalius” ir pas jį atėjo tie du draugai, su kuriais kabėjosi parduotuvėje. Ž. B. su G. K. dviese tikrai neliko kartu – buvo tie jo draugai. Su G. K. jokių piktumų nėra. G. K. pats pirko “Kiboje” viską. Parduotuvėje “Rūta” kai pirko, tai visi jie susimetė. Kai ėjo į „liepyną“, G. K. buvo sveikas, kai Ž. B. išsiskyrė su juo – tai jis taip pat buvo sveikas. Kaltinamasis neturi už ką atlyginti žalos, bet jeigu būtų kaltas – atlygintų (2 t., b. l. 100).

Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad G. K. nepažįsta, su tokiu asmeniu nebendrauja. Ką tiksliai veikė 2017-06-09 apie 19.30 val. – nurodyti negali, kadangi tomis dienomis girtavo. Jeigu būtų konfliktavęs su kokiais nors asmenimis – tikrai atsimintų. 2017-06-09 jokio plėšimo nepadarė ir jokių daiktų iš asmenų nepavogė. Daugiau ką nors aiškinti atsisakė (1 t., b. l. 130; 135).

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo – 2017-10-16 apklausos metu, parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, datos dabar jau tiksliai nepamena, gali būti tą dieną, kuri nurodyta įtarime, pavakare, Šakių mieste susitiko iš matymo pažįstamą asmenį, kaip sužinojo vėliau – G. K., kuris jį pasikvietė išgerti ir pavalgyti į "Kibos" kavinę. Jis sutiko. Tuo metu jau buvo išgėręs. Matėsi, kad alkoholio vartojęs buvo ir G. K.. Kavinėje valgė, vartojo alkoholį. G. K. pamatė jo telefoną "Iphone" ir pradėjo prašyti, kad jį parduotų. Kaltinamasis sutiko. Tuomet paskambino savo sugyventinės dukrai V., kad ji į kavinę atneštų to telefono ausines ir pakrovėją, ką mergaitė ir padarė. G. K. daug kartų vis kažkur išeidavo. Vieną kartą išėjęs parūkyti matė jį išeinantį iš „Swedbanko“ bankomato. Už parduodamą „Iphone“ telefoną, ausines ir pakrovėją G. K. sumokėjo 80 Eur. G. K. jam iš karto neprašomas padavė – padovanojo savo telefoną “Sony Ericsson”. Šnekėjo apie „Iphon“ telefono atsparumą, ir G. K. telefono aparatą stipriai trinktelėjo į stalą. Po smūgio įtrūkinėjo beveik visas ekranas. G. K. pradėjo piktintis, kad jam jau tokio telefono nebereikia. Tada jie draugiškai su juo susitarė, kad G. K. jam atgal atiduoda telefoną, o jis jam grąžina gal 50 Eur, visų 80 Eur jis negrąžins. “Sony Ericsson“ telefonas, kurį jam atidavė G. K., liko pas jį. G. K. jo grąžinti neprašė. Kaip suprato iš jo kalbų, tai G. K. šį savo telefoną iš viso norėjo išmesti. Pasėdėjus gal valandą, gal daugiau ir su G. K. iš kavinės išėjo. Jis G. K. pasiūlė nueiti į "liepyną", tai yra į parką prie stoties, prie Šakių tvenkinio. Dar nuėjo iki „Rūtos“ parduotuvės nusipirkti išgerti. Parduotuvėje jis sutiko kažkokį savo pažįstamą, ar draugą, kurio jis nežino. Šio asmens nepažįsta, jį tik žino iš matymo. Visi trys, G. K. nupirkus alkoholio, nuėjo į parką. Ten visi trys gėrė. Geriant parke, pro šalį ėjo kažkoks G. K. pažįstamas. G. K. pakvietė jį išgerti, o šis pasakė, kad dabar negali, kad prisijungs vėliau. Tas vyras atėjo po maždaug 15 minučių ir jie visi kartu gėrė. Jie su G. K. šnekėjo, tarėsi kaip jie grįš namo, todėl pagalvojo, kad jie netoliese gyvena. Geriant keturiese nesipyko. Baigiant gerti parke iš kažkurios pusės prie jų priėjo R. S., jam pasakęs, ko jis čia su visokiai geria. Pakvietė eiti gerti su juo ir jiedu išėjo. G. K. paliko parke su tais dviem vyriškiais. Kas tarp jų vyko – nežino. Jis su R. S. nuėjo prie savo namo laiptinės ir lauke gėrė alų. Po to grįžo namo. Kiek galėjo būti valandų nežino – galėjo būti kokios septynios valandos. G. K. jis nemušė, jo neapiplėšė. Daiktų – pinigų ir telefonų iš jo nepaėmė. Pirmoje – kaip įtariamojo apklausoje, nurodė, kad G. K. nepažįsta ir nepamena ką tiksliai veikė tą dieną, nes buvo girtas, kadangi jam tuomet niekas neapibudino, dėl ko jis yra apklausiamas. Jį skubėjo apklausti, išvežti į areštinę. Kaip jau sakė, telefonai, kuriuos tyrimo metu paėmė policija iš jo ir jo gyvenamųjų patalpų kratos metu, buvo paties G. K. jam atiduoti kavinėje (1 t., b. l. 143; 152-153).

Kaltinamasis Ž. B. patvirtino, kad tai iš tikrųjų jo parodymai, su niekuo parodymų nederinęs. Kai susitiko, Ž. B. nupirkęs 2-3 alaus “bambalius”, jie juos išgėrė. Telefoną „Sony Ericsson“ G. K. norėjo išmesti, bet kaltinamasis pasakė, kad nemestų, o atiduotų jam. Tada jis telefoną atidavė mergaitei, kurį jį parnešė namo. Ž. B. atsipirko iš G. K. telefoną „Iphone S4“. Negali pasakyti, kas jam galėjo suduoti smūgius, negali nurodyti jokio asmens. “Liepyne” begeriant atėjo du asmenys, atrodė, kad tai iš nukentėjusiojo kaimo. Kodėl G. K. duoda tokius parodymus – negali paaiškinti. Su nukentėjusiuoju tą įvykio dieną matėsi antrą kartą. Ž. B. nei jo vardo, nei pavardės nežino. Kai Ž. B. apklausinėjo ir paminėjo G. K. pavardę, tai jam nieko nesakė. Antros apklausos metu kai kaltinamajam tardytojai paaiškino kas ir kaip ir kur, tada jis prisiminė tą įvykį. Kokią avalynę avėjo įvykio metu – negali pasakyti, buvo vasara – gal buvęs su “tapkėmis”. Kai Ž. B. paleido iš areštinės, tai su R. S. nekalbėjo. Ž. B. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, iš darbo biržos negauna pajamų. Sugyventinė K. E. dirba užsienyje, o kaltinamasis prižiūri vaikus. Ž. B. nežinojo, kad nukentėjusiąjam tą dieną perveda pinigus. Kaltinamasis nematė piniginės G. K. rankose. Kavinėje „Kiba“ mokėjo nukentėjęs G. K.. Ar davė pinigų Ž. B., ar nedavė – neatsimena. G. K. apiplėšti neturėjęs tikslo. Su R. S. susitiko po pietų, gal apie 16 val., „liepyne“ užtruko nuo valandos iki dviejų. R. S. gal apie 17-18 val. atėjo į „liepyną“. Kai grįžo sugyventinė, tai buvo apie 21 val. Grįždami užėjo į parduotuvę, nusipirko 3 ”bambalius” alaus, visus išgėrė. Su R. S. prie laiptinės Ž. B. gėrė apie dvi valandas. Sugyventinė jų geriančių nematė. Kai išėjo iš „liepyno“, tai nebuvo visko išgėrę, nesidalino gėrimų, dalį jų paliko neišgertų. Jie gal 5- 6 butelius išgėrė „liepyne“. Tikrai G. K. nemušęs. Žino savo pravardę – „Č.“. Iki susitinkant G. K. buvo išgėręs du butelius alaus – buvo apsvaigęs, bet viską gerai atsimena. Kaltinamajam atrodo, kad „Kiboje“ jiems pasakė, kad baigtų gerti, bet jie patys iš ten išėjo, niekas jų neišvijo. G. K. ir Ž. B. jau buvo išgėrę, alaus stiprumas buvo apie 5-6 laipsniai. Atsimena kažkiek tą dieną, bet smulkmenų neatsimena (2 t., b. l. 100-101).

Nukentėjęs G. K. parodė, kad prieš tą įvykį nelabai buvo pažįstamas su Ž. B. Po įvykio nepalaiko su juo jokių santykių. Laiko pyktį dėl sumušimo ant Ž. B., bet parodymus duos teisingus. Praėjusių metų birželio 9 d. važiavo pasiimti pinigų iš bankomato – turėjo būti pervesta už neįgalumą. Prisistatė Ž. B., pavaišino alumi, pasiūlė pirkti telefoną. Tikrinosi bankomate – ne iš karto buvo pervesti pinigai. Sulaukė pervedamų pinigų, bankomate išsiėmė 330 eurų ir abu nuėjo į kavinę „Kiba“. Pavaišino Ž. B. alumi, dar užsakė ir jam, ir sau maisto. Išgėrė po du bokalus. Po to išėjo į parkelį už stoties, ten gėrė sidrą. Po to Ž. B. sumušė G. K. ir atėmė pinigus, telefonus. Atsitokėjęs pasijuto, kad nieko nebeturi ir nuėjo pas Šakiuose gyvenančią seserį (2 t., b. l. 44).

Teisėjas, nukentėjusiojo parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

- 2017-06-09 parodė, kad 2017-06-09 apie 12.30 val. nuvyko į Šakius, į "Swedbank" bankomatą nusiimti pinigų, kuriuos gauna už invalidumą. Lauke prie bankomato buvo trys asmenys, kurių vienas vadinamas "G." arba "Č.", kitų nepažįsta, apibūdinti negali. Kai jis nusiėmė pinigus, prie jo šie asmenys priėjo ir "Guminis" pareikalavo, kad jis jiems nupirktų alkoholio, nes kitaip jam bus blogai. Bijodamas, jis su šiais vyrais nuėjo iki "Aibės" parduotuvės V. K. gatvėje, Šakiuose. Ten minėti asmenys jam liepė pripirkti sidro. Jis į parduotuvę nuėjo vienas, minėti asmenys jo laukė lauke. Jis nupirko 9 butelius sidro. Tie asmenys jam liepė eiti kartu su jais į parką, esantį prie ežero už Šakių autobusų stoties. Ten – miškelyje, jie keturiese gėrė sidrą. Begeriant sidrą, visi trys vyrai pradėjo jį mušti ir atėmė visus jo turėtus daiktus. Vyrai jam smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė – neprisimena. Kuris pirmas smūgiavo – nepamena. Kai gulėjo ant žemės, jautė kaip iš jo striukės paėmė daiktus – mobilaus ryšio telefoną, kurį tą pačią dieną nusipirko iš "G.", seną jo telefoną "Sony Ericsson". Jie iš striukės ištraukė jo dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir invalidumo kortelę, banko kortelę bei 330 Eur (1 t., b. l. 76-77);

- 2017-06-13 papildomos apklausos metu parodė, kad 2017-06-09 apie 19.30 val. Šakių mieste, prie tvenkinio esančiame skvere, buvo apiplėštas trijų asmenų. Vieną iš jų jis atpažįsta – tai buvo vyras, pravarde "Č.". Jį pažįsta, nes anksčiau su juo yra vartojęs alkoholinius gėrimus. 2017-06-09 apie 13 val. atvyko į Šakius. Nuėjo į "Swedbank" bankomatą, esantį prie parduotuvės "Aibė", kuriame ketino nuo banko kortelės nusiimti pinigų. Patikrinus, pinigų dar nebuvo, todėl jis liko laukti netoli bankomato. Apie 15.00 val. atėjo "Č." ir iš karto prie jo "prisikabino". Jis bijojo "Č." atsakyti. Iš bankomato pasiėmė 330 eurų ir su "Č." nuėjo į kavinę "Kiba". Ten nusipirko pavalgyti ir alaus. Už viską mokėjo jis grynais pinigais, kuriuos nuėmė bankomate. Išleido apie 40 eurų. "Č." jam pasiūlė pirkti savo mobilaus ryšio telefoną "Iphone 4S". Telefonas buvo juodos spalvos korpusu, buvo įdėtas į tamsios spalvos guminį dėkliuką. Telefono ekranas buvo sveikas. Telefonu iki tol naudojosi pats "Č.", nes iš telefono jo akivaizdoje išsiėmė savo SIM kortelę. Už telefoną jis "Č." iš karto sumokėjo 80 eurų. Jis dar prieš tai kažkam paskambino ir į kavinę atėjo "Č." dukra (mažametė apie 10 metų amžiau) ir atnešė telefono "Iphone 4S" pakrovėją ir ausines. Jie abu buvo baltos spalvos. Jis tuomet į šį telefoną įsidėjo savo telefone “Sony Ericsson” laikytą Ežio Sim kortelę, kurios numeris buvo +37062458386, tačiau naujai įsigytas telefonas netrukus išsikrovė. Išėjus iš kavinės "Č." jam pasiūlė nueiti į parduotuvę ir nupirkti alkoholinio kokteilio. Jie nuėjo prie parduotuvės "Rūta", esančios V. K. gatvėje, Šakiuose, prie kurios atėjo dar vienas vaikinas, kurį pažįsta iš matymo, vardo ir pavardės nežino. "Č." su tuo vaikinu liko laukti už parduotuvės, o jis užėjo į parduotuvę ir nupirko 9-10 butelių apelsinų kokteilio ir vieną 1 litro talpos butelį kažkokio raudonos spalvos alkoholinio gėrimo. Trise nuėjo skverą, esantį prie tvenkinio. Tuo skveru nuo Aušros gatvės nuėjo apie 200-300 metrų. Atsisėdę ant medžio jie pradėjo gerti kokteilį. Šalia jo sėdėjo "Č.", o toliau už "Č." – kitas asmuo. Begeriant, apie 19.30 val., laiko tiksliai nurodyti negali, šalia sėdėjęs "Č." be jokios priežasties, nieko nesakęs ranka trenkė jam į galvą. Po smūgio jis apsvaigo ir pargriuvo ant žemės, kur buvo mušamas, daužomas toliau, tačiau kas tiksliai tuomet jį mušė – nematė, nes rankomis dengėsi veidą. Iš smūgių intensyvumo galėjo spręsti, kad daužė ne vienas asmuo. Vėliau, kaip jam atrodo, net prarado sąmonę, tačiau jautė, kad kažkuris iš jų jam iškraustė striukės ir džinsų kišenes ir pavogė daiktus – abu telefonus, pakrovėją su ausinėmis, piniginę su 200 eurų, asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu ir “Swedbank” banko kortele. Kad neturi daiktų galutinai suvokė tik atsipeikėjęs, nors kuomet buvo sumuštas ir gulėjo ant žemės jautė, kad jam iš kišenių ištraukia daiktus (1 t., b. l. 81-82);

- 2017-11-14 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ankstesnėse apklausose. Jis mano, kad skvere jį mušė tik Ž. B., kadangi jis sėdėjo arčiausiai jo. Jis pirmą smūgį sudavė labai stiprų. Jautė smūgius ir prarado sąmonę. Vartojant alkoholį Ž. B. paskolinti pinigų neprašė. Šiaip jokio pikto bendravimo nebuvo, nebuvo jokių prašymų ar reikalavimų. Atsikimšo kokteilį, pradėjo gerti ir buvo sumuštas. Jautė, kad po smūgio jam kraustė kišenes, tačiau negali pasakyti ar jas kraustė vienas asmuo, ar keli. Jam policijos grąžinti tik telefonai. Dokumentus iš naujo pasidarė pats. Reiškia 200 eurų civilinį ieškinį, kuris susidaro iš pavogtų daiktų. Dėl piniginės ir sudaužyto telefono ieškinio nereiškia. Po įvykio jam teko bendrauti su "Č.". Tai buvo praėjus maždaug mėnesiui po nusikaltimo. Susitiko prie “Maximos”. Tuomet "Č." paklausė ar jis kreipsis į policiją. Ž. B. jo neatsiprašė, žalos neatlygino. Ž. B. įvykio metu jam atrodė girtas. Jis jau prieš tai buvo vartojęs alkoholio, kadangi buvo kvapas ir matėsi, kad jis išgėręs (1 t., b. l. 95-96);

Nukentėjęs G. K., atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus, teisme parodė, kad visi perskaityti parodymai yra jo ir surašyti teisingai. Ž. B. sudavė jam, nes jis šalia sėdėjo ir prieš tai pasakė G. K., kad šis pinigus įsidėtų į kelnių kišenėlę. Nematė, kas sudavė, nes sėdėjo šalia Ž. B., o kiti du asmenys stovėjo – smūgio momentu matė, kad kiti du stovėję asmenys nepajudėjo, todėl jie ir negalėjo jam suduoti. Kas kraustė kišenes – negali pasakyti, nes buvo be sąmonės. Nugriuvęs buvo už medžio, tačiau jautė, kad yra daužomas, kraustomas. Gulėjo veidu į viršų – nieko nematė, nes buvo prisidengęs akis, sumuštas, apsvaigusia galva. Neatsimena, ar kraujas bėgo. Tik iš kokio penkto karto atsikėlė ir nuėjo pas seserį. Kai atsikėlė – prie jo jau nieko nebebuvo. Gali būti, kad kraustė kišenes ir Ž. B., ir jo draugai. Neturtinės žalos 3 000 eurų ieškinį reikškia už sužalotą veidą, galvą, už patirtą skausmą, kančias. Turtinė žala – 200 eurų, nes iš jo paimta tiek pinigų buvo. Su Ž. B. buvo susitikęs, tačiau jis neatsiprašė nukentėjusiojo, tik paklausė, ar G. K. pranešęs policijai. Policija G. K. grąžino tik “Sony” ir “iPhone” telefonus. Prieš einant į “Kibą”, Ž. B. turėjo “bambalį” alaus ir nukentėjęs iš jo tik truputį išgėrė. Kiek atsimena, „Kiboje“ pirko abiems po 4 bokalus alaus po pusę litro talpos. O vėliau – gal po 0,33 l alaus gėrė, bet jau neatsimena, kiek tiksliai išgėrė, bet kažkur už 40 eurų. Niekas nevertė G. K. gerti – neprisigėręs buvo, tik išgėręs – dėl girtumo, tai viską pamena. Serga depresija, nors ankščiau buvo įtariama šizofrenija, ir sunkios stadijos cukralige. Sveikatos būklė parodymams įtakos neturi – parodymai teisingi. Gydęsis yra Kaune dėl depresijos, po to – Šakių psichikos sveikatos centre, jo gydytojas yra A. S.. Vėliau gydėsi dėl cukraligės. Cukraligę gydo bendrosios praktikos gydytojos D. M. ir D. B.. Džinsų kišenėje buvo įdėti 200 eurų – po kelių smūgių pajuto, kad kišamos rankos į jo kelnių kišenes. Nematė, ar kiti asmenys judėjo link jo. Pirmas smūgis buvo labai stiprus, skaudėjo, beveik prarado nuo jo sąmonę. Ilgai dar po sumušimo skaudėjo. Dabar nesijaučia saugiai po šio įvykio ir dabar išeidamas į miestą – lydi baimės jausmas. Palaiko ieškinį pilnai. Birželio 9 d. jau gydėsi, vartojo vaistais, žino, kad negalima vartoti kartu ir alkoholio, bet kartais taip išeina, kad išgeria. Alkoholis ir vaistai suteikia atsipalaidavimą. Alkoholį vartoja labai retai. Žino, kad Ž. B. pravardė „Č.“. Tą dieną alaus prie “Aibės” negėręs su jokiu Nerijumi, nes su Nerijumi, kuris nėra Ž. B., buvo jis su dviračiu, prieš tai kiemo pusėje, už buvusios universalinės parduotuvės, netoli bankomato gėręs “Šnekorių” alų, kurio stiprumas 7,5 procento. Prie nukentėjusiojo Ž. B. tik vėliau priėjo su “bambaliu” alaus. Su Ž. B. susitiko prie bankomato už “Senukų”. Ž. B. gurkšnojo alų ir pasiūlė G. K. porą gurkšnių. Kai ėjo abu į kavinę “Kibą” jau buvo bankomate nusiėmęs 330 eurų – iš kavinės nėjo į bankomatą. Sąskaitoje pinigus iš viso tikrinęs gal du kartus. Nusipirko mobilų telefoną iš Ž. B., nes jis naujesnis. Pasiūlė aplinkiniams parduoti savo seną telefoną pigiai, bet niekas nepirko. Dar pinigų iš bankomato neturėjo, todėl galvojo parduoti savo telefoną. Dar prieš einant į „Kibą“ Ž. B. bandė parduoti nukentėjusiojo seną telefoną “Sony”. Ž. B. telefoną siūlė žmonėms, bet nepavyko parduoti, todėl grąžino G. K. Po to nukentėjusysis nuėjo į bankomatą, pasiėmė visus pinigus ir pasikvietė Ž. B. į „Kibą“. Pirmas smūgis parke buvo tikrai iš Ž. B.. Ikiteisminio tyrimo metu davė nuotraukas, kad atpažintų buvusius kartu asmenis – juos visus tris atpažino. Nežinąs, iš kur ta pravardė „Guminis“ atsirado – vienu metu pravardes „Guminis“ ir „Čiukčia“ buvo priskyręs vienam asmeniui. Parkelyje kai gėrė, tai G. K. jiems nupirko alkoholio, kad greičiau iš ten galėtų dingti. Mano, kad jo sumušimo tikslas - atėmimas daiktų ir pinigų. Pinigų Ž. B. paskolinti neprašė. Telefono ekranas, kurį nusipirko, nebuvo įskeltas. Kai atėjo Ž. B. mergaitė į “Kibą”, G. K. nupirko jai picą. Ji atnešė telefono įkroviklį ir ausines – pasiėmęs iš mergaitės įkroviklį ir ausines, bet jai nieko nedavė (2 t., b. l. 44-48).

Nukentėjęs G. K., atsakydamas į teisėjo, prokuroro ir kaltinamojo gynėjos klausimus, parodė, kad žino, jog Ž. B. pravardė - „Č.“. Žino ir asmenį, pravarde „G.“ – jo vardas R., tik nepamena pavardės. Su tuo asmeniu (rodo į liudytoją M. M.) gėręs parke alkoholį – sidrą. Asmuo buvo tada, kai mušė G. K. – G. K. tikrai nemeluoja. R. S. buvo su jais parkelyje taip pat, bet jis nemušė nukentėjusiojo. R. S. prie „Rūtos“ parduotuvės dar nebuvo. Jis atvažiavo – lyg su dviračiu. Šio asmens iki to įvykio nepažinojęs – gal vėliau buvo matęs R. S. mieste. Su Ž. B. parodymais nesutinka, kad su G. K. “liepyne” buvo kažkokie jo draugai iš Duobiškių kaimo. Telefoną Ž. B. pasiūlė pirkti, o ne G. K. prašė, kad parduotų – nupirko už 80 eurų. Telefoną „Sony Ericsson“ atidavė, o “Iphone S4” – atėmė. G. K. sužalojo Ž. B.. Jie sėdėjo „liepyne“ ant kelmo, Ž. B. sėdėjo šalia, gėrė sidrą, jis iš alkūnės sudavė G. K. į galvą, šis nugriuvo. Iškraustė daiktus. Iš viso su pačiu nukentėjusiuoju ten buvo keturi asmenys. Jokių G. K. pažystamų asmenų ten nebuvo. Telefoną „Sony Ericsson“ G. K. pats padovanojo Ž. B. dukrai. Padovanojęs beveik prievarta, nes Ž. B. pasiūlė padovanoti telefoną. Jeigu nebūtų atidavęs telefono, tai kiek suprato, būtų buvęs sumuštas. Žinojęs, kad tą dieną jam praveda pinigus už neįgalumą, todėl prie baro laukę kol galės bankomate nusiimti pinigus. Kai G. K. pasiėmė pinigus, Ž. B. sėdėjo bare. Pinigus įsidėjo į piniginę ir į kišenę. Kai mokėjo parduotuvėje už sidrą, pinigus išsiėmė iš kišenės ir iš piniginės. Parduotuvėje gal ir nebuvo išsiėmęs piniginės. Stambios kupiūros buvę piniginėje, o smulkesnės – kišenėje. Tą dieną 330 eurų nusiėmė iš bankomato. G. K. iš baro bandęs važiuoti namo, bet jie dar prašė užpirkti gėrimų, tai ir pripirkęs. Kai ėjo iš parduotuvės link „liepyno“, G. K. ėjo su jais kartu, nes kai turi pinigų, tai nuo tokių, kurie nori dar daugiau išgerti ir atimti pinigus, pabėgti neina (2 t., b. l. 49, 57, 101, 109).

Liudytojas D. M. parodė, kad gyvena V. K. g. 124, Šakiuose, dirba UAB „Minpenta“ autošaltkalviu. Ž. B. ir G. K. pažįsta iš matymo – tuos asmenis sutiko “Aibėje” prie stoties. Tiksliau po pietų susitiko Ž. B. prie parduotuvės, iš jos išeidamas, o G. K. – parduotuvėje. Parduotuvėje G. K. pirko apie 6 butelius alkoholinių gėrimų, buteliai buvo plastikiniai, apie litro talpos, jis buvo tikrai išgėręs, o Ž. B. buvo gal šiek tiek išgėręs. Liudytojas irgi buvo šiek tiek išgėręs. Ž. B. paprašė cigarečių, o vėliau liudytojas išėjo savo reikalais. Nežino, kur nuėjo Ž. B. su G. K.. Su Ž. B. buvo vėliau susitikęs ir jis sakė, kad dėl telefonų kažkas įvyko, sakė, kad G. K. kaltino jį dėl sumušimo. Ž. B. tvirtinęs, kad nemušė G. K.. Nežinąs, kas tą vakarą su jais buvo. Liudytojas nuėjo link gaisrinės, o jie – į priešingą pusę link pėsčiųjų perėjos. Tuo metu jie buvo dviese, nukentėjusysis dar buvo sveikas, kol jį matė. Tą dieną liudytojas jų daugiau nematė. Liudytojas pažįsta M. M., dirbo Danijoje kartu. M. M. nebuvo pasirodęs prie parduotuvės (2 t., b. l. 48-49).

Liudytojas D. M., papildomai atsakydamas į prokuroro ir nukentėjusiojo klausimus, parodė, kad ateinančio M. M. nematė ir apskritai tą dieną M. M. nematė. Kai matė nueinantį Ž. B., jis dar nebuvo perėjęs per perėją, nežino, ar Ž. B. skambino kažkam. Nukentėjusysis nupirko alaus butelį D. M. ir liudytojas išėjo. G. K. buvo labai draugiškas, nes jiedu yra pažįstami. M. M. tą dieną liudytojas nematė ir kas paėmė krepšį su pirkiniais – nematė. Parduotuvėje G. K. pats turėjo su savimi krepšį (2 t., b. l. 52).

Liudytojas M. M. parodė, kad gyvena E. S. g. 14-7, Šakiuose, niekur nedirba – išlaikomas tėvų. Ž. B. pažįsta, teko su juo „baliavoti“, G. K. nepažįsta, – gal matęs kada. Tą dieną susitiko su Ž. B. prie buvusios parduotuvės „Rūta“. Liudytojas buvo išgėręs, jau nepasakys ar jam kas nors paskambino – nepamena. G. K. prisipirko alkoholio ir jie nuėjo į miškelį, atsigėrė. Liudytojas išėjo namo ir G. K. jam davė du butelius sidro – “ant kelio”. Dar buvo kažkoks žmogus atėjęs. Nebuvęs tuo metu, kai G. K. mušė – negalėjęs ten būti, nes liudytojui išeinant, G. K. padavė M. M. du butelius sidro. Neatsimena, kokia valanda buvo, kai grįžo namo. Bet policijoje yra visi duomenys (2 t., b. l. 49).

Teisėjas, liudytojo parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. M. 2017-06-13 parodė, kad 2017-06-09, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo jau pavakarys, jam paskambino pažįstamas Ž. B. ir pasiūlė susitikti išgerti alkoholio. Jis nuėjo prie parduotuvės "Aibė", buvusios "Rūtos", esančios priešais Šakių autobusų stotį. Ten jo jau laukė Ž. B., kurį visi vadina "Č.". Su juo buvo dar vienas asmuo, kurio nepažįsta, kuris su savimi turėjo nusipirkęs pilną krepšį alkoholio. Tuomet jie trise pro autobusų stotį nuėjo į parką gerti. Kiek pamena, išgėrė vieną butelį sidro, liudytojas iš parko išėjo ir daugiau pas juos negrįžo. Kai jis parke buvo kartu su Ž. B. ir minėtu nepažįstamu asmeniu, daugiau kitų asmenų su jais nebuvo. Niekas nesimušė (2 t., b. l. 112-113).

Liudytojas M. M. patvirtino, kad tai iš tikrųjų jo parodymai. Ž. B. jam paskambino, kai liudytojas buvo pagiringas – prieš tai dieną gėrė su tėvu ar su mamos broliu. Nuėjo su Ž. B. ir G. K., išgėrė butelį. Prie jų kompanijos nieko nebuvo, o kai išeidinėjo, atėjo du asmenys, pasiprašė parūkyti. Liudytojo niekas neklausė per apklausą, ar buvo kažkas priėję prie jų. Kai liudytojas ėjo namo, Ž. B. su Ž. K. gėrė alkoholį. Liudytojas neatkreipė dėmesio, ar kažkas parke turėjo telefoną. Pažįsta D. M., bet nebuvo tada jo sutikęs. Nuo “Rūtos” parduotuvės nuėjo trise – liudytojas M. M., Ž. B. ir G. K.. Liudytojas nesuprantąs, kodėl nukentėjusysis sako, kad kartu buvo ir liudytojas, kai mušė G. K.. Jei būtų buvęs šalia, būtų jį gynęs. Kol liudytojas buvo parkelyje kartu su Ž. B. ir G. K., jokio konflikto nebuvo. Ž. B. nebijąs, nekalbėjęs su Ž. B., kad reikia suderinti parodymus teisme. Netiki, kad Ž. B. galėjo nuskriausti G. K. Parkelyje vieni stovėjo, kiti sėdėjo. Parkelyje buvo pusę valandos. Negali atsakyti, kas stovėjo, o kas sėdėjo. Ž. B. ir G. K. dar liko, kai liudytojas išėjo. Ž. B. buvo smarkiai išgėręs, sėdėjo ant kelmo. Kai nuėjo namo, nukentėjusysis stovėjo, nes iš krepšio liudytojui padavė sidro. Nematė, kaip mušė G. K., nes liudytojo ten nebuvo. Nebuvo tiek girtas, kad neprisimintų aplinkybių. Tyrėjai rodė liudytojui filmuotą vaizdo medžiagą – jie galvojo, kad ir liudytojas buvo parduotuvėje, bet prisiartino vaizdą ir pamatė, kad ten kitas asmuo. Apklausą perskaitė pasirašydamas – gal ir ne viską įskaitė. Parkelyje buvo nupjautas rąstas – ten gal dviese būtų galima atsisėsti. Nekreipė dėmesio, ar nukentėjusysis turėjo pinigų, ar juos kažkur persidėjo. Prieš liudytojui išeinant, priėjo kažkokie piemenys ir prašė cigarečių – ar Ž. B., ar liudytojas davė jiems cigaretę. Vėliau iš jų asmuo vienas liko, po to – vėl išėjo. Visi jie buvo susvaigę, Ž. B. buvo apsvaigęs, bet nei vienas negriuvinėjo. Liudytojas mano, kad nėra jokios nesantaikos ir apkalbėjimo motyvo iš nukentėjusiojo pusės M. M. atžvilgiu (2 t., b. l. 50-52).

Liudytoja K. E. (įtariamojo Ž. B. sugyventinė) parodė, kad duos parodymus teisme, žino, kad gali ir neduoti. Su Ž. B. gyvena 12 metų, šeimoje auga trys vaikai, savo bendrų vaikų neturi, sutaria normaliai. Duodama parodymus kalbėsianti objektyviai. G. K. mato pirmą kartą. 2017-06-09 grįžo iš darbo, sutiko dukrą, kuri ruošėsi eiti į restoraną „Kiba“. Liudytoja išėjo iš namų, o grįžusi rado Ž. B. ir R. S. prie namo laiptinės (2 t., b. l. 54-55).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito K. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja K. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apklausiama liudytoja žino savo teises atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimuosius. 2017-06-09 iš darbo grįžo apie 17.30 val. Grįžtant namo, prie namų sutiko dukrą V. E., gimusią 2006 m., kuri sakėsi einanti į kavinę "Kiba", V. K. gatvėje, kur yra patėvis ir jos sugyventinis Ž. B.. Ar V. E. su savimi ką nors nešėsi – nematė. Dukra namo grįžo gal po pusvalandžio. V. E. sakė, kad jos sugyventinis kavinėje buvo su nepažįstamu vyru ir juos iš kavinės dėl girtumo išvijo padavėja. Tą pačią dieną, kiek valandų buvo – nežino, bet jau temo, jai paskambino sugyventinis ir paprašė jį parsivesti namo, kadangi jis dėl girtumo nesugeba pats pareiti. Tuomet ji Ž. B. parsivedė namo iš miesto. Su savimi jis turėjo savo mobilaus ryšio telefoną “Iphone S4”, bei 70 euro centų. Daugiau pinigų jis su savimi neturėjo, nes ji jį nurengė ir dėdama plauti rūbus apžiūrėjo kišenes. Apie tai, kad jis įtariamas apiplėšęs kokį nors vyrą sužinojo iš policijos pareigūnų, kuomet jį sulaikė. 2017-06-13 kratos metu jos namuose policijos pareigūnai rado mobilaus ryšio telefoną “Sony Ericsson”, juodos – pilkos spalvos korpusu. Iš kur jis atsirado jų namuose – nežino, jį greičiausiai turėjo parsinešti Ž. B. Mobilaus ryšio telefonas “Iphone S4” priklauso jai, kadangi šį telefoną nusipirko pati. Namuose kratos metu pareigūnai paėmė šio telefono tinklo įkroviklį ir ausines. Kuomet pirko telefoną, jis buvo komplektuojamas su minėtomis ausinėm ir pakrovėju. Apie tai, kad sugyventinis tą telefoną kam nors ketino parduoti, nežino, jai apie tai Ž. B. nieko nėra sakęs. Kad policijos komisariate būtų apklausiama jos mažametė dukra kategoriškai nesutinka (1 t., b. l. 109-110).

Liudytoja K. E. patvirtino, kad iš tikrųjų jos parašas po parodymais. Parodymai liudytojos, bet tikrai taip nesakiusi, kaip parašyta. Pasirašydama neperskaičiusi parodymų iki galo. Pareidama rado Ž. B. ir R. S. prie laiptinės. Ž. B. tą dieną neskambino jai. Nemeluoja čia, duodama parodymus, sako tiesą. 2017-06-13 ją greitai apklausė, nieko nesupratusi. Apklausinėjo ir ją, ir dukrą policijoje, bet liudytoja pasakė, kad neleidžia apklausinėti dukros. 2017-06-13 duoti parodymai yra neteisingi per skubėjimą. Tikrai nesuderino parodymų su Ž. B. Dukra iš kavinės grįžo po pusės valandos. Grįžusi dukra pasakė, kad Ž. B. su nepažįstamu vyru išvijo iš „Kibos“, minėjo, kad „Kiboje“ dukra valgė picą. Dukrą sutikusi jau išeidinėjančią iš namų. Nežino, kada Ž. B. grįžo namo, nes buvo išėjusi pas savo draugę K. P., gyvena V. K. g., Šakiuose, yra 29 metų amžiaus. Kai parėjo namo, Ž. B. su R. S. sėdėjo prie laiptinės. Buvo apie devynios valandos vakaro, kai grįžo liudytoja. Ž. B. jau buvo stipriai girtas. Ž. B. kišenėse rado 0,70 euro centų ir telefoną, “iphone 4S”, įdėtą į įdėklą, kai jį nurengė ir ruošėsi skalbti drabužius. Telefono ekranas buvo sudaužytas. Prieš tai dieną telefonas buvo sveikas. Kišenėje buvo arba ausinės, arba įkroviklis. Daugiau telefonų kišenėse nebuvo. Po dviejų parų buvo daroma krata jų namuose. Kratos metu rado telefoną, bet nežinanti, kaip jis atsirado pas juos. Neklausiusi Ž. B., iš kur telefonas yra, kurį rado kratos metu – po apklausos nešnekėjo su juo apie telefoną (2 t., b. l. 55-56).

Liudytoja R. K. parodė, kad Šakiuose gyvens V. K. g. 102-38. Nukentėjusysis yra liudytojos brolis, neigiamos įtakos parodymams tai nedarys. Su broliu sutaria gerai, sveikata jo yra prasta – brolis turi neįgalumą dėl psichinės ligos ir diabeto. Dirba liudytoja sporto klube „Audra“ ir meno mokykloje valytoja. Kaltinamojo Ž. B. nepažįsta. 2017 m. birželio 9 d., kažkur tarp septintos iki aštuntos valandos vakaro, parėjo namo ir rado brolį lauke sėdintį, visą patinusį, lyg suspardytą, sumuštą. Nepamena, ar G. K. buvo atėjęs pasiskolinti pinigų tą dieną. Ant brolio rūbų matėsi spyrių vietos. Brolis sakė, kad jį sumušė ir atėmė pinigus. Jis tik pasakė, kad neskambintų ir nepraneštų. Liudytoja paskambino mamai pasitarti ir ši suskambino greitajai pagalbai. Jis nesakė, kas jį sumušė (2 t., b. l. 56).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų, jam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straispnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jos brolis, kuris gyvena su tėvais Duobiškių kaime, Šakių rajone. Brolis yra neįgalus, I grupės invalidas, serga cukriniu diabetu ir yra psichiškai nesveikas. 2017-06-09 apie 13.30 val. jis buvo atvažiavęs pas ją į svečius – prašė paskolinti 5 Eur cigaretėms. Sakė, kad jam turi pravesti pinigus už invalidumą. Tuomet jis buvo blaivus. Broliui paskolinus 5 eurus, jis kažkur išėjo. Tą dieną, apie 19.30 val., grįždama iš bažnyčios, prie savo namo laiptinės, V. K. g. 102, Šakiuose, pamatė lauke, ant laiptinės laiptų sėdintį brolį. Matėsi, kad jis yra sužalotas – kraujavo iš galvos, buvo sutinęs veidas, suodinais rūbais ir pan. Paklaustas, kas atsitiko, pasakė, kad jį kažkas sumušė ir atėmė visus jo dokumentus ir daiktus su pinigais. Tuomet ji paskambino motinai ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai brolį pristatė į priėmimo skyrių, kur jam suteikus pirmąją pagalbą, jis buvo išleistas. Brolis po sužalojimo truputį atsigavo tik apie 21.00 val., tuomet jis pasakojo, kad jį sumušė kažkoks vyras pravarde "G.", dar minėjo kažkokį "Č." (1 t., b. l. 106).

Liudytoja R. K. patvirtino, kad tai iš tikrųjų jos parodymai. Tą „G.“ minėjo, o vėliau sakė, kad ne „G.“ jį sumušė. Nepamena, ar pinigų buvo atėjęs pasiskolinti, nes dažnai ateina, todėl nesureikšmina to. Vėliau brolis nieko nepasakojo, nes su juo nekontaktavo. Kai važiavo į ligoninę, jis jokių daiktų su savimi neturėjo. Nežino, ar tą dieną, kai skolinosi pinigų, jis su savimi turėjo kažkokių daiktų. Mama sakė, kad brolio sveikata pablogėjo po to įvykio. Nežino kiek laiko brolis sėdėjo lauke prie liudytojos namų. Kažkur prie brolio ausies, galvoje, buvo kraujo.

Jų mama - M. K.. Mama geriausiai žino apie G. K. sveikatą ir jos pablogėjimą (2 t., b. l. 56-57).

Liudytojas R. S. parodė, kad gyvena Vytauto g. 17-505, Šakiuose, Ž. B. pažįsta iš senai, G. K. nepažįsta. Praėjusių metų birželio mėnesį, tą dieną, išėjęs pasivaikščioti su mintimi, kad su kažkuo išgers. Praėjo pro paežerę, pamatė Ž. B. ir dar tris nepažystamus asmenis. Ž. B. pasiūlė eiti su juo atsigerti alaus. Nusipirko alaus ir prie Ž. B. laiptinės gėrė. Alų pirko “paukštyno” parduotuvėje. Gal už liudytojo sėdintis asmuo (G. K.) buvo parkelyje. M. M. ten nebuvo. Nekreipė dėmesio, kas buvo su Ž. B. Buvo alaus atsigėręs tą dieną – Ž. B. ir trys asmenys “liepyne” girtavo. Pats neprisijungė, nes jų nepažinojo – Ž. B. pasivadino išgerti ir jiedu išėjo. Ž. B. su buvusia liudytojo žmona turi vaikų. Tačiau jiedu susitinka su Ž. B., pasikalba. Buvo diena. Išgėrė abu su Ž. B. alaus prie laiptinės – pirko stiprų alų “bambaliais”. Grįžo Ž. B. sugyventinė, jis išėjo namo, jiedu išsiskirstė. Tą dieną vėliau jo nebematė. Vėliau buvo susitikę ir pakalbėjo apie tai, kad reikės liudyti. Neprašė nieko sakyti, tik pasakyti kaip buvo. Apie telefonus nieko nežinąs. Ž. B. jau strapaliojo, kai jie išsiskyrė. Nematė, ar turėjo Ž. B. daiktų su savimi. Nežino, ar nukentėjusysis buvo toje kompanijoje. Tvirtai negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo su Ž. B. ir su kitais asmenimis parkelyje. Alų pirko liudytojas. Susitiko abu per pietus, vakarop išsiskirstė – kalbėjosi, gurkšnojo. Liudytojas namo grįžo apie šeštą. Išgėrė iš viso du “bambalius” alaus. Kai su Ž. B. susitiko po to, jis užklausė liudytojo, ar pamena, kaip jį pasivadino iš paežerės. Ž. B. prašė liudyti po mėnesio, bet nieko nepasakojo apie telefonus ir apsikeitimus.

Nežinojo, kad pas Ž. B. sugyventinę K. E. buvo daroma krata po įvykio. Nežinojo, kad pagrobti daiktai buvo išimti iš K. E. buto (2 t., b. l. 53-54).

Liudytojas R. S., atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad parėjo K. E. namo ir jiedu su Ž. B. išsiskirstė. Mano, kad tuo metu buvo apie šešta valanda vakaro. Nepamena, ar jau galėjo temti. Su Ž. B. nebuvo parkelyje – liudytojas pasivadino Ž. B. iš parkelio, kad šis eitų gerti su R. S.. Gal nukentėjusysis kažką nusišneka, nes R. S. parkelyje su jais kartu negėręs. Nematęs liudytojas ir jokių muštynių. Negalėjo taip būti, kad Ž. B. būtų išėjęs be liudytojo – jiedu kartu gėrė alų. Jį galėjo nebent pamatyti, kai ėjo pirkti antro butelio alaus – tvirtina, kad Ž. B. su R. S. buvo visą laiką, iki kol atėjo K. E. (2 t., b. l. 57).

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Marijampolės apskriteis VPK Šakių RPK tyrėju, šioje byloje kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik pagal tarnybą. Yra dalyvavęs, darant šioje byloje kratą kaltinamojo namuose, yra kažką apklausęs, bet neprisimena tiksliai ką. Prisimena tik, kad įrašus apžiūrėjo, gautus iš parduotuvės “Gulbelė” miesto centre – matėsi du asmenys, o įraše nuo buvusios parduotuvės “Rūta” – matėsi M. M.. Įrašai buvo reikalingi atpažinti asmenis, kurie dalyvavo įvykiuose. Filmuota medžiaga nebuvo niekam parodyta. Paprastai su apklausiamais asmenimis liudytojas kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su vykdoma apklausa, neaptarinėja, jokių išvadų ir apibendrinimų nedaro, tad negalėjo būti, kad būtų kalbėjęs su apklausiamu asmeniu – M. M., apie tai, kokia suma galėjo būti pagrobta iš nukentėjusiojo, o kokia galėjo būti jo prasivaišinta. Jeigu apklausiamas asmuo per apklaus ką sakė, tas ir buvo užrašyta, ko nesakė – to ten ir nebūna. Paprastai tyrėjas užduoda klausimus ir užrašo asmens teikiamus paaiškinimus, kurie ir fiksuojami apklausos protokole. Konkrečiai neprisimena, kaip vyko liudytojo M. M. apklausa. Vaizdo įrašą žiūrėjo jau po kurio laiko, tikrai ne tą pačią dieną. Pirmiausia pasiprašė medžiagos. Įrašus žiūrėjo tik liudytojas, daugiau jų niekam nerodė. Ž. B. telefoną parsinešė į namus – pareigūnams taip sakė jo draugė, kai buvo vykdoma krata. Ž. B. bute tuo metu nebuvo. Nukentėjusysis paminėjo pavardę asmens, jį sumušusio, pareigūnai galimai kaltus asmenis nustatė, perskaitę nukentėjusiojo apklausų protokolus ir paskui peržiūrėję vaizdo įrašus (2 t., b. l. 84-85).

Liudytojas Č. B. parodė, kad dirba Marijampolės apskriteis VPK Šakių RPK vyr. tyrėju, šioje byloje kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik pagal tarnybą. Gal ir apklausė papildomai nukentėjusį G. K. – neprisimena. Neprisimena ir liudytojos K. E. apklausos, tačiau ten neabejotinai turėjo būti užrašyta viskas taip, kaip apklausiama K. E. ir sakė, kadangi liudytojas visada taip daro. Jeigu jos vėlesni parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jos pačios duotiesiems, reiškia ji keičia parodymus savo artimo žmogaus – kaltinamojo Ž. B., savo sugyventinio naudai. Neprisimena, kad būtų vykdęs asmens atpažinimo procedūrą, nors galėjo tokia ir būti buvusi. Jeigu darė, tai tikrai ne iš vieno asmens rodomos nuotraukos – tyrėjas gerai žino, kaip tai turi būti daroma. Yra šios bylos tyrimo metu pavedęs sau pavaldiems darbuotojams gauti ir susipažinti su vaizdo įrašais iš parduotuvių – nepasakys tiksliau kam pavedė, nes nepamena. Pašaliniams asmenims vaizdo įrašų nerodė (2 t., b. l. 85).

Liudytoja M. K. parodė, kad yra nukentėjusio G. K. motina, gyvena kartu su juo Duobiškių kaime, Šakių seniūnijoje 12 metų. Sūnus yra ligonis – turi nervų ligą, nuolat gydosi, nelengva su juo – liudytojai tenka daug kur jam nusileisti, daug su kuo taikstytis. Sūnus nuo vaikystės buvo kitoks – mokykloje užsidaręs, nerandantis draugų, dažnai aplinkinių skriaudžiamas, nepajėgiantis save apginti. Gal čia ir ji prisijaučianti kiek kalta – vis sakydavusi, “vaikeli, nepristoks tu prie jų, nusileisk, duok jiems kelią”. Prisimena, kaip prėjusių metų birželio mėnesį sūnus buvo sumuštas. Tada jis važiavo į Šakius, į bankomatą atsiiimti neįgalumo pašalpos. Dar dieną jam skambino, jis atsiliepė, viskas buvo gerai, paskui pradėjo niekas neatsiliepinėti į skambučius. Kai namo neparvažiavo paskutiniu autobusu, skambino dukrai, kuri papasakojo, kas nutikę – radusi sužalotą brolį prie savo namų durų. M. K. paskalbino policijai, paskui liudytojos dukra G. K. parvežė į namus M. K.. Liudytoja paskambino policijai. Iš sūnaus vėliau sužinojo, kad tą vakarą sūnus buvo smarkiai sumuštas, iš jo atimti pinigai, kortelė, dokumentai, telefonas. Sūnus minėjo jį sumušusio asmens pravardę, bet liudytoja jos neatsimena. Sūnus pasakė, kad tai tie patys asmenys, kurie jau ne pirmą kartą jį sekioja. Šiandien, kai liudytoja su sūnumi pamatė kaltinamąjį, tai sūnus jai pasakė, jog tai tas asmuo (rodo į kaltinamąjį Ž. B.). Sūnus jo jau prieš tą sumušimą bijodavo. Jis pasakojo, kad turėjęs jiems pirkti išgerti ir užkandos. Po to sumušimo G. K. sveikata smarkiai pablogėjo – jis ėmė labai visko bijoti, naktį pas jį visada dega šviesa, visada užsikabina duris, sakydavo, kad gali vėl jį pasigauti Šakiuose ir nuskriausti. Kartą, dar prieš tą sumušimą liudytojai rodė Ž. B., sakydamas, kad šis prie jo kabinėjasi, verčia sūnų jam pirkti alų. Sūnus nėra labai vaišingas – jeigu ką pirko ir vaišino kitus, tai greičiau ne iš vaišingumo, bet iš baimės, kad tokiu būdu išvengs prievartos savo atžvilgiu.Tada sūnus iš bankomato pasiėmė, kaip ir visad pasiima, 330 eurų, o po gėrimo ir vaišinimų sakė, kad liko 200 eurų, kurie iš jo buvo pavogti. Geria sūnus ne dažnai – kokius 4-5 butelius alaus per mėnesį. Sūnus nėra sveikas – jam gali rodytis garsai ir vaizdai, kurių kiti negirdi ar nemato. Šiaip jis uždarokas, o jei kalba ir pasakoja ką kasdienybėje, tai nelinkęs ko pameluoti ar prisigalvoti (2 t., b. l. 86).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” gydytoju ir šios įstaigios vadovu, kaltinamasis jam nepažįstamas, nukentėjusysis pažįstamas, jis yra jau virš 20 m. liudytojo gydomas nuo paranoinės šizofrenijos. G. K. neblogai lankosi pas gydytoją, vaistus geria pastoviai. 2017-06-19 jis buvo centre, tačiau apie konkretų įvykį nieko nepasakojo, tik matėsi akivaizdžiai, jog jo sveikata buvo pablogėjusi. Atsirado baimė, buvo paūmėjusi jo liga. Jis nelinkęs meluoti, labiau linkęs nutylėti ir nieko nepasakyti. Jeigu jau kalba, tai pasako viską ir nėra pagrindo tuo netikėti. Mažai tikėtina, kad jam kas nors iš šalies galėtų ką įteigti, palenkti jį sakyti taip kaip reikia – jis daugiau klauso savo vidinės būsenos. Kartais pasireiškia jam emocinio pobūdžio kliedesiai bei haliucinacijos, tačiau jis nėra pripažintas neveiksniu, jam neapribota kažkaip tai judėjimo laisvė, galimybė disponuoti pinigais ir pan. Jeigu jis nuėjo į restoraną ar kavinę, tai tikrai ne tam, kad kažkokį kontaktą užmegzti ar palaikyti – tiesiog galėjo būti tik jam vienam žinomi ir suprantami motyvai, susiformavę galbūt emociniu pagrindu. Bylos įvykio metu patirti sumušimai galėjo sukelti G. K. padidintą baimę, nerimą. Kai jo yra bloga psichinė būklė, tuomet jis gali bet kada bandyti pasigerinti tą būklę, išgerdamas alkoholio. Ši liga, jos negydant, linkusi progresuoti – sumažėja ligonio emocijos, paaštrėja kita simptomatika. Bet G. K., kadangi reguliariai lankosi pas gydytoją, vartoja vaistus, dar palyginti neblogai tvarkosi su liga. Vaistų poveikį iškreipia vartojamas alkoholis – jie gali tieisiog neveikti, bet 4-5 buteliai alaus per mėnesį, nesvarbu ar tai išgerti vienu metu, ar per kelis kartus, tikrai neturi jokios įtakos tokiam ligoniui (2 t., b. l. 86-87).

Liudytoja K. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis – buvusios bendradarbės K. E. sugyventinis. K. E. gal apie metus laiko dirbo, dabar jau nedirba, tačiau liudytoja su ja bendrauja, kai K. E. grįžta iš Vokietijos. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2017 m. K. E. buvo atėjusi, kai grįžo iš Vokietijos, tačiau nepamena ir tikrai nepasakys nei mėnesio, nei dienos. Ji pas liudytoją užtrunka ilgiausiai apie valandą. Kad visą dieną išbūtų – taip nėra buvę. Būna, jog ryte susitinka, būna, kad ir po pietų. Vasaros laiku yra buvę, kad išėjo vakare 21 val. K. E. nieko neprašė pas liudytoją – kad byloje paliudyti jų naudai. Liudytoja su Ž. B. nebendrauja. Birželio mėnesį buvo atėjusi, bet kada buvo – tvirtai negali pasakyti (2 t., b. l. 100).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kiti įrodymai

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje yra mobilaus ryšio telefonas ,,Sony Ericsson", mobilaus ryšio telefonas ,,Iphone S4", telefono ausinės ir telefono kroviklis, grąžinti nukentėjusiajam G. K., įpareigojant juos saugoti iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme (1 t., b. l. 36-37); vokas su 5 vnt. DVD laikmenų su vaizdo įrašais, prie bylos Nr. 01-1-28567-17 – įrašai 2018-04-23 ir 2018-05-08 teisiamuosiuose posėdžiuose viešai peržiūrėti pagal prokuroro ir kaltinamojo gynėjos prašomus vaizdo įrašų laikotarpius, dalis vaizdo įrašų, dėl techninių galimybių nebuvimo – negalimumo jų atkurti teisiamojo posėdžio metu, pasiūlyta procese dalyvaujantiems asmenims susipažinti su jais, darant pertrauką teismo posėdyje. 2017-06-19 apžiūros protokole iš esmės užfiksuoti ir aprašyti vaizdo įrašuose matomi vaizdai, todėl teismas jų aprašymo nebekartoja;

Duomenimis, kuriais prokurorai grindžia kaltinimą ir įrodinėja kaltinamojo Ž. B., kaltę, yra:

- 2017-06-09 apžiūros protokolas su fotokortelėmis, kuriuose užfiksuota įrodinėjamo nusikaltimo vieta – parko dalis prie tvenkinio Šakių mieste (1 t., b. l. 10-12; 13);

- 2017-06-13 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad buto savininkė K. E., pareikalavus pateikti nutarime daryti kratą įvardintus daiktus, policijos pareigūnams savanoriškai pateikė G. K. daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“, mobilaus ryšio telefono ausines ir mobilaus ryšio telefono „Iphone S4“ kroviklį (1 t., b. l. 16-18); šie daiktai aprašyti 2017-06-19 apžiūros protokole su fotokortelėmis (1 t., b. l. 27; 29-30);

- 2017-06-12 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas mobilaus ryšio telefono „Iphone S4“ paėmimas iš Ž. B. (1 t., b. l. 31), kuris aprašytas 2017-06-19 apžiūros protokole (1 t., b. l. 32; 34);

- 2017-06-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas 4 vnt. DVD laikmenų su 2017-06-09 12.30 val. – 19.00 val. vaizdo įrašais iš parduotuvių „Gulbelė“ ir „Rūta“ prieigų pateikimas (1 t., b. l. 40-41);

- 2017-06-19 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų optiniuose diskuose apžiūra, aprašant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus faktinius vaizdus: įtariamasis Ž. B. ir nukentėjęs G. K. susitiko – prasilenkė prie parduotuvės „Gulbelė“ 13:46:31 val.; Ž. B. nuėjo tuo pačiu keliu paskui G. K. 13:51:17 val.; jie kartu atėjo nuo Šakių turgavietės prie „Gulbelės“ parduotuvės 13:55:14 val.; aprašomas tolimesnis šių asmenų judėjimas prie „Gulbelės“ parduotuvės, parduotuvėje, prie kavinės „Kiba“ ir „Swedbanko“ bankomato prieigų, tai yra Ž. B. pirko alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis nuėjo kelis kartus į bankomatą 15:02:30 val., 15:10:51 val., 15:19:11 val., 16:03:50 val; Ž. B. lūkuriavo prie „Kibos“ ir abu nuėjo į kavinę, išėjus iš jos G. K. pirko cigaretes „Gulbelėje“ 16:52:15 val.; mergaitė priėjo prie besėdinčių lauke Ž. B. ir G. K. ir perdavė kažkokį daiktą Ž. B. 16:47 val.; po ko visi trys užėjo į kavinę; mergaitė išėjo iš kavinės ir nuėjo link V. K. gatvės; Ž. B. ir G. K. išėjo iš „Kibos“ ir nuėjo link Šakių autobusų stoties; parduotuvėje „Rūta“ kamerų vaizdo įraše užfiksuota: akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio G. K. pirko alkoholinius gėrimus, bendravo su nežinomu vyriškiu ir kartu išėjo iš parduotuvės, kai tuo metu Ž. B. laukė prie „Rūtos“ parduotuvės (1 t., b. l. 42-43);

- 2017-06-15 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas DVD laikmenos (1 vnt.) su 2017-06-09 vaizdo įrašu Šakių autobusų stoties prieigų paėmimas (1 t., b. l. 44-46);

- 2017-06-19 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, aprašant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus faktinius vaizdus: 2017-06-09 įtariamasis Ž. B. ėjo Aušros gatve 18:34:13 val., jam iš paskos ėjo du asmenys – G. K. ir vyriškis, kuris nebuvo fiksuojamas ankstesniuose apžiūrėtuose vaizdo įrašuose, remiantis G. K. parodymais – M. M.; Ž. B. padėjo ant šaligatvio maišelį, kurį pėmė iš paskos ėjęs M. M. 18:34:25; visi nuėjo šiaurės kryptimi, į už autobusų stoties esantį parką 18:35:00 val; pašaliniai asmenys vaikščiojo kamerų filmavimo lauke, tačiau nei vienas asmenų nėjo į parką iki 19:12:18 val., kuomet pasirodė nuo parko pusės ateinantis svirduliuojantis G. K. bei matomas jo blaškymasis stotyje, pastebima kraujuojanti žaizda galvoje ir sumuštas veidas (1 t., b. l. 47);

- 2017-06-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. K. pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame matomas grynųjų pinigų – 330 Eur nuėmimas 2017-06-09 bankomate V. K. 61/1, Šakiai 16.16 val. (1 t., b. l. 83; 84);

- 2017-06-09 VšĮ Šakių ligoninės Medicinos dokumentų išrašas, kuriame užfiksuota pirminė diagnozė, nustatyta nukentėjusiajam G. K. – galvos, kairės ausies, apatinio žandikaulio sumušimai ir nubrozdinimai, smakro žaizda, girtumas (1 t., b. l. 63);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G 198/2017(10), kurioje konstatuota, kad G. K. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, kaktoje, dešiniame antakyje-skruoste, kairiame užausyje, nosyje, poodinės kraujosruvos nosyje, kairėje ausyje-smilkinyje, kairiame žande-pažandyje su sumušimu, kairiame peties sąnaryje. Sužalojimai padaryti kietai bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ar pan. Sužalojimai padaryti mažiausia aštuonių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 2-4 paros iki tyrimo pradžios. Poodinės kraujosruvos nosyje su odos nubrozdinimu, kairėje ausyje-smilkinyje su odos nubrozdinimu užausyje, kairiame žande-pažandyje su sumušimu, kairiame peties sąnaryje galėjo būti padaryti smūgiuojant, o kiti sužalojimai galėjo gautis ir krentant, griūnant. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l. 66).

Kaltinamojo administraciniai teisės pažeidimai ir nusižengimai:

Ž. B. yra baustas administracine tvarka 14 kartų: 1) 2012-07-26 Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau tekste – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 15 dienų administracinio arešto; 2) 2013-02-22 pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – įspėjimas; 3) 2013-08-06 pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 75 Lt (22 Eur) bauda; 4) 2013-08-19 pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda 100 Lt (29 Eur) bauda; 5) 2013-09-18 pagal ATPK 50 straipsnį paskirta nuobauda – 500 Lt (145 Eur) bauda; 6) 2013-09-17 pagal ATPK 50 straipsnį paskirta nuobauda – 500 Lt (145 Eur) bauda; 7) 2013-11-26 pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį paskirta nuobauda – 30 Lt (9 Eur) bauda; 8) 2014-05-07 pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda – 20 dienų administracinis areštas; 9) 2015-01-08 pagal ATPK 50 straipsnį paskirta nuobauda – 20 dienų administracinis areštas; 10) 2015-02-03 pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį paskirta nuobauda – 5 Eur bauda; 11) 2016-06-16 pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 65 Eur bauda; 12) 2017-04-24 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį paskirta bauda – 195 Eur bauda; 13) 2017-08-08 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį paskirta bauda – 220 Eur bauda; 14) 2017-09-06 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį paskirta bauda – 230 Eur bauda (1 t., b. l. 171-176).

Ž. B. psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose nėra įrašytas (1 t., b. l. 179).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskiros kardomosios priemonės: 2017-06-14 – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137-138) ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 140).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. 2017-06-12 12.48 val. buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 140 str., paleistas – 2017-06-14 10.55 val. (1 t., b. l. 125; 136).

Civilinis ieškovas (nukentėjęs) G. K. byloje pareiškė 200 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 89; 90) ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 67-70); civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 19,19 Eur civilinį ieškinį dėl G. K. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 70-71; 73).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl byloje turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad asmuo, šiuo atveju kaltinamasis Ž. B., atlikdamas straipsnio dispozicijoje numatytus aktyvius veiksmus, tai yra 2017-06-09 apie 19.30 val. Aušros gatvėje, Šakių mieste, parke prie Šakių autobusų stoties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė mažiausia 8 smūgius nukentėjusiajam G. K. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kaktoje, dešiniame antakyje-skruoste, kairiame užausyje, nosyje, poodines kraujosruvas nosyje, kairėje ausyje-smilkinyje, kairiame žande-pažandyje su sumušimu, kairiame peties sąnaryje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš G. K. striukės ir džinsų kišenių pinigus – 200 Eur, mobilaus ryšio telefoną "Sony Ericsson" – 15 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną "Iphone 4S" – 80 Eur vertės, Ežio SIM kortelę – 1,50 Eur vertės, piniginę su asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu ir „Swedbank“ banko kortele, mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir ausines, tuo nukentėjusiajam padarydamas 296,50 Eur turtinę žalą.

Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė, kad 2017-06-09 maždaug nuo 13 val. nukentėjęs G. K. atvyko į Šakius psiimti iš bankomato gaunamą neįgalumo išmoką – 330 eurų. Laukdamas banko sąskaiton įplaukiančių pinigų, išgėrė alaus su tokiu Nerijumi, po to susitiko kaltinamąjį Ž. B., išgėrė su juo alaus, nuėjo į kavinę-piceriją “Kiba” – ten viską (tiksliai nenustatytą kiekį alaus, patiekalų) abiems pirko, vaišino G. K.. Ten pat G. K. už 80 eurų nupirko Ž. B. telefoną „Iphone 4S“. Kaltinamasis pardavė jam telefoną „Iphone 4S“ ir paprašė nepilnametės dukters, kad ši į “Kibą” atneštų mobilaus ryšio telefono ausines ir mobilaus ryšio telefono „Iphone S4“ kroviklį, nes parduotas telefonos aparatas tuoj po sandorio išsikrovė. G, Kalpukevičius apie 17 val. atėjusiai kaltinamojo nepilnametei dukrai pats atidavė savo telefoną „Sony Ericsson“. Demonstruodamas, koks atsparus smūgiams „Iphone 4S“, Ž. B. trinktelėjo juo į stalą, nuo ko šio telefono aparato ekranas įtrūko. G. K. atsisakė pirkti pažeistą telefoną, todėl kaltinamasis jam atidavė 50 eurų, o G. K. – telefono aparatą „Iphone 4S“ sugrąžino Ž. B. Iš “Kibos” kaltinamasis ir nukentėjusysis nuėjo į buvusią parduotuvę “Rūta”, dabar “Gulbelės” parduotuvę. Eidamas į šią parduotuvę Ž. B. iš telefono aparato „Iphone 4S“ savo kortele paskambino M. M. ir su juo susitiko prie parduotuvės. G. K. į parduotuvę ėjo vienas, susitiko ten su D. M., nupirko mažiausiai 6 vnt., o daugiausia – 10 vnt. alkoholinių gėrimų plastikiniuose buteliuose. Po to G. K., Ž. B. ir M. M. su tais gėrimais apie 18.30 val. nuėjo į už Šakių autobusų stoties esantį parką. Apie 19.12 val. nuo parko pusės svirduliuojantis G. K., blaškėsi autobusų stotyje, jo veide pastebėta kraujuojanti žaizda galvoje ir akivaizdžiai sumuštas veidas. Apie 19.30 val., R. K. prie savo namo laiptinės, V. K. g. 102, Šakiuose, pamatė lauke, ant laiptinės laiptų sėdintį brolį G. K.. Matėsi, kad jis yra sužalotas – kraujavo iš galvos, buvo sutinęs veidas, suodinais rūbais ir pan. R. K. paskambino motinai ir iškvietė policiją, kurios pareigūnai G. K. pristatė į priėmimo skyrių, kur jam suteikus pirmąją pagalbą, jis buvo išleistas namo. VšĮ Šakių ligoninės 2017-06-09 Medicinos dokumentų išraše užfiksuota pirminė diagnozė, nustatyta nukentėjusiam G. K. – galvos, kairės ausies, apatinio žandikaulio sumušimai ir nubrozdinimai, smakro žaizda, girtumas.

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Dėl nukentėjusio G. K. parodymų keitimo, dėl jų nepatikimumo, atsižvelgus ir į kaltinamojo procesinį statusą bei jo pasirinktą gynybinę įvykio versiją, teismas, nepasirėmęs kita bylos medžiaga, negalėtų išskirti ir vertinti nei vienų iš betarpiškai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų ir aiškinimų kaip besąlygiškai patikimų. Todėl tik visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog iš esmės teisingi yra kaltinamojo Ž. B. ir jiems iš neprieštaraujantys teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusio G. K., liudytojų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys.

Iš pačio nukentėjusio G. K. ne vieną kartą duotų ir pakartotų, tačiau netgi esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje ir kitai objektyviais įrodymais paremtai medžiagai prieštaraujančių parodymų akivaizdu, kad jis 2017-06-09 visą dieną savo noru girtavo su įvairiais asmenimis. G. K. tą dieną atvykęs pasiimti iš bankomato pinigų – 330 eurų, kurie paprastai nurodytu laiku pervedami į jo sąskaitą už negalią, buvo susitikęs ne tik kaltinamąjį Ž. B., tačiau ir kitus nenustatytus asmenis, su kuriais girtavo. Pats nukentėjusysis nurodo, kad prieš susitikdamas ir gerdamas su Ž. B., jis gėrė kiemo pusėje, už buvusios universalinės parduotuvės, netoli bankomato su tokiu Nerijumi, kuris buvo su dviračiu, – gėrę “Šnekorių” alų, kurio stiprumas 7,5 procento. Nukentėjęs G. K., kaip akivaizdžiai matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, po pirmųjų kontaktų su Ž. B., laukdamas pinigų įplaukimo į savo sąskaitą, turėjo ilgą, laisvą ir ne vieną laikotarpį bendrauti su aplinkiniais, kreiptis pagalbos į aplinkinius žmones ir pareigūnus, jeigu jam iš kaltinamojo pusės buvo iškilusi, kaip kad jis nurodo, kokia nors fizinio susidorojimo grėsmė. Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad G. K. pats apsisprendžia, kada kur išeiti, kada pareiti ir pan. Vaizdo kamerų įrašai iš esmės paneigia G. K. nurodomą Ž. B. jam keliamą baimę, prievartą, realaus fizinio susidorojimo su juo grėsmę. Iš video medžiagos matyti, kaip Ž. B. pirmas įeina į kavinę-piceriją, rūkyti iš ten visada išeina pirmas nukentėjusysis ir tik po to – Ž. B.; grįžta į kavinę Ž. B. pirmas, o nukentėjusysis iš nuseka jam įkandin. Kai G. K. ilgai sėdi prie bankomato, Ž. B. arti jo net nėra. G. K. turėjo visas galimybes nusiėmęs iš nakomato pinigus apsipirkti ir išvažiuoti namo. Beje, tokia pati situacija kartojosi, kur jau buvo einama į parkelį prisipirkus alkoholinių gėrimų parduotuvėje “Gulbelė” – nukentėjusysis niekieno nevedamas, neraginamas tiesiog bėgo paskui Ž. B., nors čia pat autobusų stotis, žmonės, į kuriuos galima būtų kreiptis pagalbos, jei tam būtų buvęs realus poreikis. Kaltinamasis ir nukentėjusysis ilgam laikotarpiui iš vaizdo kamerų akiračio dingo, patekdami į kavinės-picerijos “Kiba” vidų, kur, pagal jų pačių aiškinimą, toliau girtavo ir užkandžiavo, vaišinant G. K., tarp jų vykdo telefonų aparatų dovanojimo, pirkimo-pardavimo, atsipirkimo sandoriai – vertinant visus byloje duotus parodymus matyti, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklesni, labiau atitinkantys kitas bylos aplinkybes, nei preištaringi nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas neturi pagrindo čia nesiremti Ž. B. versija. Pagal ją, nukentėjusysis, belaukdamas įplaukiančių sąskaiton pinigų, ne kartą buvo išėjęs iš “Kibos” tikrinti sąskaitos, savo noru perleido jo sugyventinės dukrai telefono aparatą “Sony Ericsson” bei nurodytomis aplinkybėmis nupirko iš kaltinamojo telefono aparatą “Iphone S4”, kurį kaltinamasis, po to netyčia įskėlęs jo ekraną ir taip jį sugadinęs, vėliau atsipirko. Tai patvirtina ir vaizdo įrašai, patvirtinantys, jog kaltinamojo sugyventinės K. E. nepilnametė dukra V. E. buvo atėjusi į kavinę, kažką jiems atnešė, ir aplinkybė, jog Ž. B., jau išėjęs iš “Kibos”, skambino iš savo telefono aparato su savo kortele M. M. – tai įrodo, jog “Iphone S4” buvo kaltinamojo, o ne nukentėjusiojo žinioje, tad nukentėjęs G. K. ir negalėjo jo prarasti, kaip kad jis aiškina, vėliau “liepyne”. Kad G. K. atidavė savo telefoną – prašomas padovanojo Ž. B. sugyventinės dukrai, jis ne kartą aiškino, tai patvirtino ir baigiant bylos nagrinėjimą ((2 t., b. l. 109), tačiau tuoj pat pridurdamas apie vėlgi niekaip nepagrįstą susidorojimo su juo grėsmę iš Ž. B. pusės, jei G. K. to nebūtų padaręs. Byloje šio epizodo dalyje yra ir daugiau G. K. parodymų, kurie vieni kitiems prieštarauja ir niekaip nepatvirtina Ž. B. kaltės. Štai G. K. nurodo, kad kai ėjo abu į kavinę “Kibą”, jis jau buvo bankomate nusiėmęs 330 eurų – iš kavinės nėjęs į bankomatą. Tačiau tam prieštarauja kaip Ž. B. aiškinimas, taip pat ir vaizdo įrašai. Tačiau netrukus ir pats G. K., prieštaraudamas savo ankstesniam aiškinimui, teismui jau teigė, jog dar pinigų iš bankomato neturėjo, todėl galvojo parduoti savo telefoną “Sony Ericsson”. Tą aplinkybę, kad G. K. buvo jau nereikalingas jo telefonas “Sony Ericsson” ir kad jis galėjo lengvai atiduoti jį kaltinamojo sugyventinės nepilnametei dukrai V. E., į kavinę atnešusiai jau kito, – tuo metu parduodamo-perkamo telefono aparato “Iphone S4” priedus, matyti, kai pats G. K. teismui aiškino, jog jis pasiūlė aplinkiniams parduoti savo seną telefoną pigiai, bet niekas nepirko. Dar prieš einant į „Kibą“ ir Ž. B. bandė parduoti nukentėjusiojo seną telefoną “Sony Ericsson” (2 t., b. l. 47-48). Esant tokioms aplinkybėms, Ž. B. ir jo sugyventinės K. E. bute kratos metu surasti abu telefonai tik patvirtina kaltinamojo versiją ir nebetenka apkaltinamųjų įkalčių Ž. B. atžvilgiu reikšmės.

Esant specifinėms aplinkybėms, kai pagrindiniu įrodymu byloje yra pačio nukentėjusiojo parodymai, labai svarbus jų nuoseklumas, neprieštaringumas nei tarpusavyje, nei elementariai logikai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad būtent nukentėjusiojo G. K. kaip pirminiuose, taip ir vėlesniuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose bei atsakymuose į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, yra gausu reikšmingų prieštaravimų, parodymai itin nenuoseklūs.

Taip G. K. parodymų pagrindu pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad G. K. sumušė iš matymo pažįstami trys vyriškiai. Pirminiuose parodymuose G. K. nurodo, kad jam nuvykus į Šakius prie bankomato laukė trys vyrai, o jam nusiėmus pinigus vyrai pareikalavo nupirkti jiems alkoholio. Nupirkus alkoholio liepė eiti į parką už autobusų parko, kur visi keturi girtavo. Begeriant, pradėjo jį mušti – tik kuris pirmas iš trijų vyrų pradėjo smūgiuoti, jis neprisimena. Nukentėjusysis 2017-06-13 apklausos protokole jau nurodė, kad jis buvo apiplėštas trijų asmenų, vieną iš jų atpažįsta, tai buvo vyras pravarde „Čiukčius“ ir jau čia bandoma jį apibūdinti – kai kurie išvaizdos požymiai tiktų ir Ž. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė kaip jį sumušusį ir apiplėšusį asmenį pravarde “Guminis”, vėliau nurodė, kad tokio asmen nežino, dar vėliau – kad tai tas pats asmuo kaip ir turintis pravardę “Čiukčia”, nors nei Ž. B., nei kiti asmenys nepatvirtino, kad kaltinamasis kada nors turėjjo ar turi tokią pravardę. Po kurio laiko, prieštaraujant elementariai logikai, jog praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio paprastai vis mažiau ir konkrečiau prisimenamos to įvykio aplinkybės, nukentėjusiojo pradėta prisiminti ir teismui aiškinti, jog pirmą smūgį sudavė tikrai šalia sėdėjęs Ž. B., o kiek asmenų ir kas konkrečiai toliau mušė, kas kraustė kišenes – nežino. Iš prieštaringų G. K. aiškinimų – vienu atveju “liepyne” iš viso buvę trys, kitu atveju – keturi asmenys, nėra galimybės nustatyti kiek jų ir kas ištikrųjų ten buvo. Pagal vaizdo kamerų įrašus į parką pro autobusų stotį gerti G. K. vėlgi savanoriškai nupirkto sidro (byloje be paties nukentėjusiojo aiškinimo, nėra jokių kitų duomenų, kad kas nors būtų vertęs, įkalbinėjęs pirkti tuos alkoholinius gėrimus) nuėjo pats G. K., Ž. B. ir prie parduotuvės “Gulbelė” prie jų prisijungęs M. M.. Buvo ar nebuvo ten R. S. ar kiti asmenys, galėję į taip vadinamą “liepyną” patekti ir pro vaizdo kamerų stebėjimo zonas neapimančias vietas, atsakyti nėra galimybės, kaip ir nėra galimybės paneigti kaltinamojo nurodomą aplinkybę, jog parke nebuvo daugiua kitų priėję galimai pažįstamų ar nepažįstamų asmenų prie girtaujančios kompanijos ar jau prie likusio vienu G. K.. Vėlgi, be nukentėjusiojo aiškinimo nėra kitų duomenų, paneigiančių kaltinamojo Ž. B. ir liudytojo M. M. parodymus apie jų pasitraukimą iš “liepyno” dar iki G. K. sužalojimo.

Laikotarpiu tarp nuėjimo į “liepyną” ir grįžimo iš ten, nukentėjęs G. K. neginčijamai patyrė akivaizdžiai vaizdo įraše pastebimus veido sužalojimus. Tačiau atsižvelgiant į esmingai prieštaringus išgertuvių “liepyne” dalyvių pasakojimus apie tai, kas ir kaip ten vyko, į tai, kad vien tik nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo čia besąlygiškai remtis kaip vieninteliais teisingais, kadangi iš aptartų kitų įrodymų vertinimo matyti, kad jie tokiais negali būti pripažinti, nėra galimybės įrodyti, kad kaltinamasis tikrai dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltamą veiką.

G. K. yra nurodęs, kad nusikaltimu jam padaryta turtinė žala vien tik “liepyne” dėl iš jo pagrobtų grynųjų pinigų yra 200 eurų, tačiau iš bylos medžiagos neaišku, kaip yra apskaičiuota tokia žala. Neginčijamai įrodyta, jog G. K. tą dieną pasiėmė iš bankomato 330 eurų, tačiau kokia suma iš šių pinigų buvo išleista kavinėje-picerijoje “Kiba”, parduotuvėje “Gulbelė”, kaip neblaivus G. K. po to tvarkėsi su turimais pinigais, dėliodamas vienas kupiūras po kišenes, kitas – į piniginę, ir ar jų kur nors nepametė, kaip ir savo asmens dokumentų, – byloje nėra nustatyta ir aišku.

Teismui įvertinus kaltinimą, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kaltinamojo Ž. B. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra kaltinamajam inkriminuota BK 180 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodams fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kaip kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Liudytojais apklausti gydytojas A. S., G. K. sesuo R. K., motina M. K., o ir pats nukentėjęs G. K. patvirtino, kad nukentėjusysis turi rimtų sveikatos problemų. Iš G. K. ligų, kaip turinti esminės įtakos jo parodymų patikimumui, atsižvelgus ir į nukentėjusiojo mentalitetą, į jo neblaivumą įvykio dieną, išskirtina jau virš 20 m. gydoma paranoinė šizofrenija. Sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalimi teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais – jais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais surinktais duomenimis neįrodyta kaltinamojo kaltė jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Teismo nuomone, visų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia Ž. B. dalyvavimo jam inkriminuotoje BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytoje nusikalstamoje veikoje. Tokią išvadą patvirtina teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų motyvuotas įvertinimas. Teismo vertinimu, surinkti papildomus Ž. B. kaltės įrodymus praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo įvykio, teismui nėra jokios galimybės, tokio prašymo nereiškė ir prokurorai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013). Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, iš kurio kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuojama, jog Ž. B. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra neginčijamai įrodyta.

Reziumuojančiai vertindamas byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių Ž. B. padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t.y. kad jis 2017-06-09 apie 19.30 val. Aušros gatvėje, Šakių mieste, parke prie Šakių autobusų stoties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė mažiausia 8 smūgius nukentėjusiajam G. K. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kaktoje, dešiniame antakyje-skruoste, kairiame užausyje, nosyje, poodines kraujosruvas nosyje, kairėje ausyje-smilkinyje, kairiame žande-pažandyje su sumušimu, kairiame peties sąnaryje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš G. K. striukės ir džinsų kišenių pinigus – 200 Eur, mobilaus ryšio telefoną "Sony Ericsson" – 15 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną "Iphone 4S" – 80 Eur vertės, Ežio SIM kortelę – 1,50 Eur vertės, piniginę su asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu ir „Swedbank“ banko kortele, mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir ausines, tuo nukentėjusiajam padarė 296,50 Eur turtinę žalą.

Kadangi Ž. B. išteisinamas nurodytu pagrindu, civilinių ieškovų G. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos kaltininkui pareikšti civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, Ž. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus, o daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vokas su 5 vnt. DVD laikmenų su vaizdo įrašais paliktini prie bylos; mobilaus ryšio telefonas “Sony Ericsson" ir mobilaus ryšio telefonas ,,Iphone S4", telefono ausinės ir telefono kroviklis, ikietsiminio tyrimo metu grąžinti nukentėjusiam G. K. ir jo tvirtinimu kaip menkaverčiai ir sugadinti prietaisai neišsaugoti, nors jam ir buvo įpareigojimas juos saugoti iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus galutinai gražintini G. K.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Ž. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje – mobilaus ryšio telefoną ,,Sony Ericsson", mobilaus ryšio telefoną ,,Iphone S4", telefono ausines ir telefono kroviklį, grąžintus nukentėjusiajam G. K., įpareigojant juos saugoti iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti G. K..

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje – voką su 5 vnt. DVD laikmenų su vaizdo įrašais, prie bylos Nr. 01-1-28567-17, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar asmenims nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.