Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Ieškovo pagrindiniai ieškinio motyvai:

3.1. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog sutarties 4.5.3.4 p. įtvirtinta kainodara neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, Metodikos 4.6 p., VPĮ 2 str. 44 d., neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo tikslo (VPĮ 17 str. 2 d.).

3.2. Ieškovė ginčija tai, jog sutarties 4.14 p. neteisėtai įtvirtinta tvarka dėl žalos atlyginimo, atliekant įskaitymus.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) nuo 2022 m. balandžio 15 d. vykdo viešąjį tarptautinį atvirą konkursą „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 596474. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ susipažinusi su pirkimo sąlygomis 2022 m. balandžio 25 d. atsakovei pateikė pretenziją. Atsakovė 2022-05-03 raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti pretenziją kaip nepagrįstą.

6. Ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, kad įvertinusi atsakovės paslaugų pirkimo pasiūlymą, pateiktą pirkimui, ieškovė konkurso sąlygas laiko neteisėtomis.

7. Perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

11. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti neteisėtu konkurso sąlygų sutarties 4.5.3.4 p. dėl įkainių perskaičiavimo termino (kartą per 12 mėn.) ir indekso pokyčio dydžio (10 proc.). Ieškovė prieštarauja šiai sąlygai, motyvuodama tuo, ši sutarties sąlyga yra neteisėta ir nepagrįsta.

12. Atsakovė nurodo, jog sudarydama konkurso sąlygas ne tik laikėsi VPĮ nuostatų, bet ir rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S – 95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 53.3 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad peržiūra galima kai peržiūros sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant peržiūros momentą bei dažnumą. Peržiūros momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Nustatant peržiūros momentą, reikia įvertinti laiką, kuris būtinas statistinių rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė tiksliai ir nedviprasmiškai sutarties projekto ginčijamame punkte nustatė, kad sutarties įkainių peržiūra bus atlikta praėjus 12 mėnesių po sutarties pasirašymo ir tai visiškai atitinka kainodaros taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, kad pateiktas kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje pavyzdys su galimais ieškovės minimais 5 procentais, nėra privalomas atsakovei. Be to, atsakovė atsakydama į pretenziją papildomai paaiškino, jog jeigu sutarties vykdymo metu kiltų papildomi kariniai neramumai ar atsirastų kitos nenumatytos, tačiau svarbios aplinkybės, kurios turėtų tiesioginės įtakos paslaugų teikimui, kainodarai, paslaugų gavėjas įsipareigoja sąžiningai ir atsakingai svarstyti pateiktus prašymus. Teismas laiko, jog atsakovė šiuo atveju pirkimo sąlygose nenustatė jokių išskirtinių teisės aktams prieštaraujančių reikalavimų.

13. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti neteisėtu konkurso sąlygų sutarties 4.14 p. dėl žalos atlyginimo, atliekant įskaitymus. Ieškovė nurodo, kad sutarties 4.14 p. nurodytos 2 skirtingos sumos, kurios gali būti išskaičiuotos iš mokėtinų sumų: baudos ir nuostoliai. Teigia, jog neginčijo, kad baudos būtų išskaičiuotos iš mokėjimų (sutarties 8.2.3 p.), tačiau nesutiko, jog neaiškaus, pačios perkančiosios organizacijos pasirinkto dydžio nuostoliai, kurių atsiradimo aplinkybės nėra tinkamai nustatytos ir priskirtos paslaugų teikėjo kaltei, būtų taip pat išskaičiuoti iš mokėtinų sumų.

14. Atsakovė teigia, jog ieškovės reikalavimas naikinti šią sutarties sąlygą yra nepagrįstas, Teismas laiko, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog paslaugų teikėjas turi pareigą atlyginti žalą ir ją nustačius tinkamai turi ją atlyginti pats ir tik neatlyginus geranoriškai gali būti atliktas įskaitymas. Jei paslaugų teikėjas savanoriškai neatlygins žalos, nepadengs netesybų, tuomet paslaugų gavėjas galės išskaičiuoti mokamas sumas pagal sutarties projekto 4.14 punktą, o jei nebus iš ko išskaičiuoti, tuomet galės pasinaudoti daliniu sutarties įvykdymo užtikrinimu pagal sutarties projekto 7.5.2 punktą.

15. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti neteisėtu sutarties 5.1.18 p. reikalavimą sukurti viešą prieigą dėl informacijos skelbimo apie paslaugų teikimą. Ieškovė nurodo, kad pretenzijoje teigė, jog reikalavimas viešinti paslaugų teikimo vaizdą (asmenų atvaizdą), viešinti asmenų, talpinančių nuotraukas ir paliekančių komentarus, duomenų valdymas prieštarauja Bendrojo duomenų apsaugo reglamento nuostatoms, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 str. Taip pat nurodė, jog sutarties 5.1.18 p. yra neaiškus, netikslus, kadangi perkančioji organizacija nenustatė, kokiu būdu turi būti viešinama informacija paslaugas teikiant rankiniu būdu, kai asmenys neturi GPS siųstuvų (juos paslaugų teikėjas įmontuoja tik į valymo įrenginius/ transporto priemones); kaip turi būti užtikrinama vieša prieiga, t. y. kiek bus prisijungimų; kaip suprantamas terminas „realiu laiku turi būti matomas paslaugų teikimas“; koks yra tokio įrankio sukūrimo terminas ir pateikimas. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji nėra informacinių sistemų kūrėja, o teritorijų tvarkymo paslaugų teikėja, todėl neturėtų būti verčiama teikti kitos srities paslaugas. Be to, ieškovė teigia, jog reikalavimas yra perteklinis, kai tas pats tikslas – suteikti galimybę interesantams pateikti atsiliepimus, pasiekiamas perkančiosios organizacijos jau turimu sprendiniu/įrankiu „Tvarkau miestą“.

17. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti neteisėtu sutarties 5.4.2 p. dėl perkančiosios organizacijos teisės parengti kokybės kontrolės taisykles. Ieškovė teigia, jog perkančioji organizacija iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo. Ieškovė nurodo, kad nei iš sutarties 5.4.2 p., nei iš perkančiosios organizacijos sprendimo lieka neaišku, ar atsakovė lokaliuose teisės aktuose gali tik kodifikuoti reikalavimus jau ir taip nurodytus konkurso sąlygose, ar visgi gali sukurti naujus reikalavimus ir jais privalės vadovautis paslaugų teikėjas. Tvirtina, kad sutarties 5.4.2 p. yra netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas, todėl laikytinas neteisėtu.

18. Atsakovė nurodo, jog sutarties projekto 5.4. punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas turi teisę 5.4.2. p. nustatyti kokybinius paslaugų teikimo reikalavimus pagal paslaugų gavėjo patvirtintas kokybės kontrolės taisykles ir jomis vadovaujantis kontroliuoti paslaugų teikimą. Visi kokybiniai reikalavimai paslaugų teikimui pateikti konkurso sąlygose, tačiau paslaugų gavėjas pasilieka teisę tuo klausimu pasirengti lokalius teisės aktus, juos paviešinti ir jais vadovautis. Atsakovė pagrįstai nurodo, jog sutarties projekto 5.1.1. punkte numatyta paslaugų teikėjo pareiga sutartyje nurodytas paslaugas teikti kokybiškai ir laiku iki nurodytos paslaugų teikimo pabaigos, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, susijusių su paslaugų teikimu, šioje sutartyje, paslaugų viešojo pirkimo konkurso sąlygose ir sutarties 1 priede nurodytuose paslaugų aprašymuose (techninėje specifikacijoje), kurie yra neatskiriami šios sutarties dalis, nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai paslaugų gavėjas nurodo kitaip. Todėl teismas laiko, jog nėra pagrindo nepritarti atsakovės teiginiams, kad atsakovės institucijos turi teisę leisti taisykles, susijusias su perkamomis paslaugomis, kurios privalomos ir paslaugų teikėjams, tačiau jomis nebus keičiamos esminės pirkimų sąlygos. Atsakovė nurodo, jog visada laikysis tik sutartyje numatytos sutarties pakeitimo tvarkos, todėl visi ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

22. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti neteisėtu sutarties 8.1.4 p. dėl baudų dydžių sutartyje. Ieškovė nesutinka su sutarties 8.1.4 p. įtvirtintais baudų dydžiais, kurie jos nuomone yra neproporcini, nepagrįsti perkančiosios organizacijos. Ieškovė teigia, kad tokie baudų dydžiai yra pertekliniai, neatitinka netesybų tikslų ir baudiniai, o ne skirti atlyginti atsakovės patiriamus nuostolius, dalis baudų neatitinka CK reguliavimo, jog negalima kartu reikalauti ir prievolės įvykdymo ir netesybų, todėl baudos turi būti sumažintos.