Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui J. L. priėmimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo prašė teismo pakeisti ir nustatyti laikiną atsakovo J. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. L. ir Ą. L. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) tvarką, pagal kurią atsakovas pasiima vaikus iš pareiškėjos arba vaikų ugdymo įstaigos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžina juos pareiškėjai ne vėliau kaip 19 val.; atsakovas pasiima vaikus iš pareiškėjos pirmos ir trečios mėnesio savaitės šeštadieniais 12 val. ir grąžina juos pareiškėjai ne vėliau kaip tos pačios dienos 17 val., taip pat pasiima vaikus iš pareiškėjos antros ir ketvirtos mėnesio savaitės sekmadieniais 12 val. ir juos pareiškėjai grąžina ne vėliau kaip tos pačios dienos 17 val.; atsakovas privalo ne rečiau kaip du kartus per mėnesį kartu su vaikais lankytis konsultacijoje pas vaikų ir paauglių psichologę (duomenys neskelbtini), nustatant, kad mokestį už šiuos apsilankymus sumoka atsakovas.

2. Nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ir kilus ginčui dėl vaikų išlaikymo bei atsakovo bendravimo su jais tvarkos, Kauno miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių taikos sutartį, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Šiuo metu galioja teismo patvirtintos sutarties 5.6 punkte nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai būna su atsakovu 11 dienų per mėnesį: pirmos mėnesio savaitės 6 dienas nuo antradienio iki sekmadienio ir trečios mėnesio savaitės 5 dienas nuo trečiadienio iki sekmadienio be pertraukos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos 9 val., grąžinant į jų gyvenamąją vietą paskutinę dieną 19 val. Pagal teismo patvirtintą tvarką atsakovas turėjo vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą 2024 m. kovo 24 d. iki 19 val., tačiau tą dieną pareiškėja gavo jo žinutę, kad vaikai pas pareiškėją negrįš, kadangi prieš vieną iš vaikų ji naudojo fizinį smurtą. Atsakovas, nepateikdamas jokių konkrečių faktų ir su pareiškėja neišsiaiškinęs su vaikais susijusių aplinkybių, vienašališkai nutarė negrąžinti vaikų į jų gyvenamąją vietą ir tokia padėtis tęsėsi iki 2024 m. balandžio 2 d., kuomet pareiškėjai tik padedant pareigūnams pavyko pasiekti, kad atsakovas atiduotų vaikus. Atsakovas 2024 m. kovo 25 d. nenuvedė vaikų pas šeimos gydytoją, tą pačią dieną nenuvedė dukters į suplanuotą apsilankymą pas odontologą, atšaukė suplanuotą vaikų vizitą pas gydytoją psichiatrą, nustojo vesti vaikus į ugdymo įstaigą, eskaluoja motinos atstūmimo sindromo formavimąsi, riboja pareiškėjos galimybę su vaikais bendrauti telefonu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

4. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad 2024 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas ieškovo J. L. ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu su juo pridėta mediatorės R. Č. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl mediacijos civiliniame ginče dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais atlikimo. Kadangi pareiškėja savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, dėl kokių priežasčių nepateikė teismui ieškinio, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių pakartotinai inicijuoja mediacijos procesą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nors mediacija dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jau yra atlikta 2023 m. rugpjūčio mėn. ir J. L. ginčo teisena pateikė teismui ieškinį, teismas atsisakė priimti prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįstas teismo motyvas, jog pareiškėja savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, dėl kokių priežasčių nepateikė teismui ieškinio. Pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 13 punkte nurodyta, kodėl šiuo metu ji negali pateikti ieškinio teismui (nėra pasibaigęs privalomosios mediacijos procesas). Pareiškėja jau buvo pradėjusi ruošti ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau pasikonsultavus su Mediacijos ir teisinių paslaugų centro atstovais sužinojo, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl mediacijos atlikimo galioja tik iki tuo metu kilusio ginčo pabaigos, t. y. ji negalioja neribotą laiką. Šalių ginčas kilo dėl to, kad atsakovas 2024 m. kovo 24 d. negrąžino vaikų pareiškėjai ir tik po 9 dienų, t. y. 2024 m. balandžio 2 d., padedant pareigūnams pareiškėjai pavyko pasiimti vaikus. Tai yra naujos aplinkybės, atsiradusios po 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažymos išrašymo.

1.2. Po 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažymos išrašymo nei viena šalis nesikreipė į teismą, vadinasi, ginčo situacija buvo sureguliuota ir šalys toliau vadovavosi teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodyta bendravimo su vaikais tvarka iki 2024 m. kovo 24 d. atsakovas padarė bendravimo tvarkos pažeidimą.

1.3. Teismo argumentas, jog prašymas atmestinas dėl to, kad atsakovas pateikė ieškinį ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažymą, yra nepagrįstas, nes ieškinys dar nėra priimtas ir galimai bus atsisakyta jį priimti dėl to, kad neįvykdyta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnyje nurodyta sąlyga.

1.4. Teismo nutartis iš esmės prieštarauja Civilinio proceso kodekse ir Mediacijos įstatyme įtvirtintam principui, jog šeimos bylose yra skatinama susitarti ir, jei būtina, tam pasinaudoti mediacija, nes teismas tarsi pripažįsta, jog šiame ginče mediacija jau nebereikalinga (dėl to, kad vis dar galioja 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažyma).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir nustatyti laikiną skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

10. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

11. Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

8.1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino pareiškėjų A. Š. ir J. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytą Taikos sutartį, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina (šioje byloje pareiškėja); 2 punktu pareiškėjas (vaikų tėvas) įsipareigoja nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d., t. y. kol vaikams sueis 3 metai, arba iki pareiškėja įsidarbins ar pradės vykdyti veiklą, susijusią su pelno siekimu, priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyks anksčiau, kas mėnesį kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirti po 500 Eur, paskiriant pareiškėją vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. arba nuo kada pareiškėja įsidarbins ar pradės vykdyti veiklą, susijusią su pelno siekimu, priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyks anksčiau, kas mėnesį kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirti po 400 Eur, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikų motiną vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

8.2. Kauno apylinkės teisme 2024 m. balandžio 2 d. gautas ieškovo J. L. ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškinys teisėjos 2024 m. balandžio 11 d. rezoliucija priimtas, užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

8.3. Kauno apylinkės teisme 2024 m. balandžio 9 d. gautas ieškovės A. Š. ieškinys atsakovui J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Šio procesinio dokumento pagrindu teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. Š. ieškinį; išaiškino ieškovei, kad ji procesinius dokumentus (prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešieškinį ir kt.) turi teikti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais išsprendimo. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su vaikais. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

13. Apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių nepateikė teismui ieškinio, nors pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodyta, kad ji šiuo metu negali pateikti ieškinio teismui, nes nėra pasibaigęs privalomosios mediacijos procesas; 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl mediacijos atlikimo galiojo tik iki tuo metu kilusio ginčo pabaigos; po šios pažymos išrašymo nei viena šalis nesikreipė į teismą, vadinasi, ginčo situacija buvo sureguliuota; atsakovas 2024 m. kovo 24 d. negrąžino vaikų pareiškėjai ir tai yra naujos aplinkybės, atsiradusios po 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažymos išrašymo; atsakovo ieškinys nėra priimtas ir galimai bus atsisakyta jį priimti dėl to, kad neįvykdyta Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodyta sąlyga.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Nors pareiškėja, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir nurodė, kad šiuo metu ieškinys negali būti pareikštas dėl to, kad nėra pasibaigęs privalomosios mediacijos procesas, visgi iš kartu su prašymu pateiktos 2023 m. rugpjūčio 14 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 10 d. sprendimu dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti Nr. (11.7Mr)(M-P-23- 4025)MSP-04158 civiliniame ginče dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo buvo mediatore paskirta R. Č.. Mediatorė patvirtino, kad privalomoji mediacija yra baigta 2023 m. rugpjūčio 11 d. vienai iš šalių pasitraukus iš mediacijos proceso; požymių, kad šalys naudojasi mediacija nesąžiningai ar mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, nenustatyta.

16. Pažymėtina, kad Mediacijos įstatyme nėra nustatytas terminas, per kiek laiko po mediacijos pabaigos šalis privalo kreiptis į teismą, todėl šiuo konkrečiu atveju svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su teismui pateiktoje pažymoje nurodomu ginču bei šioje byloje spręstinu ginču. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos 2023 m. rugpjūčio 14 d. mediacijos pažymos, mediacija buvo vykdoma dėl ginčo, susijusio su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pareiškėja kreipėsi dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo iki ieškinio pareiškimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys jau yra pasinaudoję privalomąja mediacija dėl ginčo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių pakartotinai inicijuoja mediacijos procesą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei nepateikė teismui ieškinio, nors mediacija dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jau yra atlikta 2023 m. rugpjūčio mėn. Nors savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pareiškėja ir nurodo aplinkybes, atsiradusias po šios pažymos išdavimo, tačiau tai nereiškia, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tikslinga vykdyti pakartotinę privalomąją mediaciją.

17. Nesutiktina su apeliante, kad teismo nutartis iš esmės prieštarauja Civilinio proceso kodekse ir Mediacijos įstatyme įtvirtintam principui, jog šeimos bylose yra skatinama susitarti ir, jei būtina, tam pasinaudoti mediacija, kadangi teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, yra aktyvus, todėl turi galimybę nagrinėjant bylą iš esmės ir pats pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad šalys dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

18. Kaip minta nutarties 13.2 punkte, Kauno apylinkės teisme šiuo metu jau nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š. (šioje byloje pareiškėjai) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip teisingai išaiškino Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendžiant ieškovės A. Š. ieškinio atsakovui J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo priėmimo klausimą), ieškovė procesinius dokumentus (prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešieškinį ir kt.) gali teikti į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi teise šioje byloje pateikti prašymą dėl šioje byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje buvo pareiškęs tik ieškovas (apeliacine tvarka tikrinamoje byloje atsakovas), kurio prašymas buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, prieš tai pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl nepilnamečių vaikų tėvo prašymo.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja vertinimų dėl skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.