- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- e2-14454-328/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12077-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 522,00 Eur žalos atlygnimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas su draudėja V. K. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). 2015-01-31 pranešimu ieškovas informuotas apie draudėjos turtui padarytą žalą dėl patalpų užliejimo (b.l. 6). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 522,00 Eur dydžio žalą (b.l.8,9 ), kurią draudėja patyrė 2015-01-31 dėl atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 15), įvykusios vandentiekio avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjos patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Atsakovui priklausantis butas yra virš draudėjos patalpų. Ieškovas nurodo, jog atsakomybė už padarytą žalą tenka buto valdytojui (savininkui), todėl įgyvendindamas savo regreso teisę ieškovas išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovo. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs skolą, ar reiškęs ieškovui pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, nėra.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Todėl asmuo savo teisėmis privalo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.
Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
Formaliai įvertinus byloje turimus duomenis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas adresu Statybininkų pr. 22-89, Klaipėdoje. Iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto buvo užlietos žemiau esančios ieškovo apdraustos patalpos, ieškovas įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo draudimo išmoką, todėl pripažintina, jog įgijo teisę reikalauti jos atlyginimo regreso tvarka iš asmens, atsakingo už žalą (Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovas padengė įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad jog patalpos buvo užlietos iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, dėl įvykio trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas, išmokėjęs 522,00 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovo, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas regreso teise tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 522,00 Eur išmokėta draudimo suma, pažymint, jog įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškinio rezoliucinėje dalyje formuojant ieškinio reikalavimą byvo pdaryta aiški rašymo apsirikimo klaida nurodanr 520,00 Eur dydžio reikalavimą.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,84 Eur, mokestis už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur, iš viso 16,70 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 522,00 Eur (penki šimtai dvidešimt du Eur 00 ct) žalos atlygnimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 522,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,70 Eur (šešiolika Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.