Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK priimto pareiškėjo atžvilgiu Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini)ir registruoti šaunamieji ginklai: graižtvinis šautuvas S.D.M. AK-47, 7,62x39, Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas MKE T94 A2, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas DANIEL DEFENSE DDM4, .223 Remington, Nr. DDM4317569, pistoletas GLOCK G44, .22 LR, Nr. BNDH276, pistoletas HECKLER KOCH SFP 9, 9x19, Nr. 218023608 (ginklas paimtas policijos pareigūnų). Kiti ginklai priduoti į ginklų komisą.

Sprendime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Viešosios tvarkos valdyboje nustatyta, kad Ž. L. būdamas neblaivus disponavo šaunamuoju ginklu. Atlikus patikrinimą buvo nustatytos šios aplinkybės, turėjusios įtakos ginčijamam Sprendimui vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p., 18 str. 2 d. 7 p., 40 str. 1 d. 5 p., 40 str. 1 d. 6 p., 10 p., 41 str. 1 d. 9 p. pagrindu priimti.

2021-11-08 Marijampolės aps. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39062-21, kuriame Ž. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str. (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklų pažeidimo) 1 d. 2022-06-30 Kauno apygardos prokuratūroje vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p. priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal 255 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2022-08-25 Vilniaus aps. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32406-22, kuriame Ž. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 d. ir 255 str. (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklų pažeidimo) 1 d. dėl to, kad jis 2022-08-25, apie 00 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė smūgį kumščiu į veido sritį savo draugui V. S., tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat, 2022-08-25, apie 00 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ž. L., būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 promilių neblaivumas) išėmęs iš seifo savo teisėtai turimą šaunamąjį ginklą - pistoletą HK (HECKLER&KOCH SFP 9, 9x19, Nr. 218023608), demonstravo jį pašaliniams asmenims, t. y. savo draugui V. S. ir jo žmonai A. S., leisdamas jiems minėtą ginklą liesti, imti į rankas, po ko šį ginklą dėl nusikalstamo nerūpestingumo paliko be priežiūros kambaryje ant staliuko, kur jį įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. 2023-06-16 Vilniaus apygardos prokuratūroje vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 4 p. ir LR BK 37 str. priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal 140 str. 1 d. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. 2023-07-21 Vilniaus apygardos prokuratūroje vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p. priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal 140 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl aukščiau nurodyto įvykio aplinkybių 2023-10-11 Ž. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 229 str. 2 d. (Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas). 2022-10-24 Vilniaus aps. VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40501-22, kuriame Ž. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas) dėl to, kad jis 2022-10-22 apie 15.48 val., būdamas viešoje vietoje, daugiabučių namų kieme, esančiame tarp duomenys neskelbtini, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais A. G., rodė jam vidurinį pirštą, o A. G. filmuojant jo veiksmus, sudavė jam kumščiu į veidą, po to suduodamas smūgį kumščiu iš pastarojo rankų išmušė mobilų telefoną, kuris nukrito ant betono trinkelių, dėl ko buvo apgadintas, po to sugriebė už striukės kairės rankovės, kelis kartus smūgiavo A. G. į įvairias kūno vietas, bei toliau vykstant grumtynėms su A. G., kelis kartus sudavė jam į kairės rankos riešo sritį, dešinės rankos plaštaką, įspyrė į kojas, suplėšė striukę, padarydamas A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis dešiniojo žasto, dešinės plaštakos, kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, poodine kraujosrūva su odos nubrozdinimu dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimais abipus plaštakų pirštų srityse, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime nepriimtas. Taip pat nustatyta, kad per 5 metus Ž. L. padarė 27 administracinius teisės pažeidimus: 15 kartų baustas už tai, kad vairuodamas viršijo nustatytą greitį, 2 kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomo draudimo, 1 kartą už reklamos skelbimo be leidimo, 1 kartą už daugiabučio valdymo pareigų neatlikimą, 1 kartą už duomenų pateikimo pažeidimą, 1 kartą už šovinių gabenimo taisyklių pažeidimą, 5 kartus už kitus kelių eismo taisylių pažeidimus, 1 kartą už darbo laiko apskaitos pažeidimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato šio Įstatymo tikslą – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 18 str. 2 d. 7 p. numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.

Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (šis reikalavimas netaikomas mokant asmenis naudotis ginklu per šaudymo varžybas, pratybas, mokymus).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6 – 10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinami kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 41 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

LVAT yra konstatavęs, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-896-858/2017).

Nagrinėjamu atveju kaip nustatyta, ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis būtent tuo, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąvokos, įtvirtintos Įstatyme, be to, savo elgesiu kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Nustatytos aplinkybės ir faktiniai duomenys apie pareiškėjo sistemingus teisės pažeidimus tiek apie administracinius pažeidimus: t.y. Administracinių nusižengimų registro (toliau – Registras) duomenimis Ž. L. per pastaruosius 5 metus 31 kartą baustas pagal įvairius LR ANK straipsnius, iš kurių didžioji dauguma (17 administracinių nusižengimų) pagal LR ANK 416 str. „Nustatyto greičio viršijimas“, t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemones pažeidė Kelių eismo taisykles ir viršijo nustatytą greitį (dviem atvejais 2023-09-06 ir 2022-02-18 nustatytas greitis buvo viršijamas daugiau nei 30 km/h, atitinkamai 37 ir 35 km/h, ROIK 23222288104 ir ROIK 22175963804) Administraciniai nusižengimai, kurie padaromi vairuojant transporto priemones ir viršijant leistiną greitį pagal savo pobūdį laikomi keliančiais realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Taip pat, minėtu laikotarpiu, Ž. L. du kartus 2022-09-22 ir 2023-11-13 nubaustas pagal LR ANK 229 str. „Ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas“ 2 d., nes: - 2021-09-10 netinkamai laikė (paliko automobilyje ant priekinės panelės) vieną 9x19 mm Luger šovinį. Paskirta 15 eurų bauda, kuri sumokėta 2022-09-22, (ROIK 22175825953); - 2022-08-25 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmęs iš seifo savo teisėtai turimą B kategorijos ginklą-pistoletą HK Nr. 218023608, rodė šį ginklą V. S. ir A. S., kurie trumpam buvo paėmę jį į rankas, po ko Ž. L. šį ginklą paliko be priežiūros kambaryje ant staliuko, kur jį įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Paskirta 40 eurų bauda, Registro duomenimis nesumokėta. (ROIK 23222706063). Šiuo metu administracinė byla nagrinėjama teisme. Taip pat nustatyti faktiniai duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu, nepaisant to, kad kai kurie jų buvo nutraukti nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. y. 2021-11-08 Marijampolės aps. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39062-21, kuriame Ž. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str. 1 d. (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklų pažeidimo). 2022-06-30 Kauno apygardos prokuratūroje vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p. priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal 255 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) ar nutrauktas dėl mažareikšmiškumo: t. y. 2022-08-25 Vilniaus aps. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32406-22, kuriame Ž. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 d. ir 255 str. (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklų pažeidimo) 1 d. dėl to, kad jis 2022-08-25, apie 00 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė smūgį kumščiu į veido sritį savo draugui V. S., tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat, 2022-08-25, apie 00 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ž. L., būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 promilių neblaivumas) išėmęs iš seifo savo teisėtai turimą šaunamąjį ginklą - pistoletą HK (HECKLER&KOCH SFP 9, 9x19, Nr. 218023608), demonstravo jį pašaliniams asmenims, t. y. savo draugui V. S. ir jo žmonai A. S., leisdamas jiems minėtą ginklą liesti, imti į rankas, po ko šį ginklą dėl nusikalstamo nerūpestingumo paliko be priežiūros kambaryje ant staliuko, kur jį įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. 2023-06-16 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu, vadovaujantis LR BK 37 str., Ž. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 255 str. 1 d., padarymą dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2023-06-26 Ž. L. Vilniaus apygardos teismui apskundus minėtą 2023-06-16 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą, teismas 2023-07-18 nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikindamas 2023-06-16 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo dalyje dėl LR BK 255 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, o kitą prokurorės nutarimo dalį dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 1 d., mažareikšmiškumo paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad BK 37 straipsnyje nurodyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo – padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas padaro išvadą, kad padarytas veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėm ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Pažymėtina, kad Ž. L. padarė tyčinį nusikaltimą panaudojęs fizinį smurtą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mažareikšmiškumą, todėl jo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pagrįstai panaikintas, nes jam taikomi Įstatymo 18 str. 2 d. 7 p. apribojimai ir Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. nuostatos.

Taip pat nustatyta, kad 2023-10-11 Ž. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 229 str. 2 d. (Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas). 2023-11-13 administracinė byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas, pareiškėjui skirta bauda 40 Eur.

Be to, nustatyta, kad 2022-10-24 Vilniaus apskr. VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40501-22, kuriame Ž. L. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamo veikos, numatytos LR BK 284 str. „Viešosios tvarkos pažeidimas“ dėl to, kad jis 2022-10-22 apie 15.48 val., būdamas viešoje vietoje, daugiabučių namų kieme, esančiame tarp duomenys neskelbtini, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškiančiu tuo, kad įžeidinėjo necendzūriniais žodžiais A. G., rodė jam vidurinį pirštą, o A. G. filmuojant jo veiksmus, sudavė jam kumščiu į veidą, po to suduodamas smūgį kumščiu iš pastarojo rankų išmušė mobilųjį telefoną, kuris nukrito ant betono trinkelių, dėl ko buvo apgadintas, po to sugriebė už striukės kairės rankovės, kelis kartus smūgiavo A. G. į įvairias kūno vietas, bei toliau vykstant grumtynėms su A. G., kelis kartus sudavė jam į kairės rankos riešo sritį, dešinės rankos plaštaką, įspyrė į kojas, suplėšė striukę, padarydamas A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį poodinėmis kraujosruvomis dešiniojo žasto, dešinės plaštakos, kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinė blauzdos srityje, odos nubrozdinimais abipus plaštakų pirštų srityse, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Integruoto baudžiamojo proceso sistemos duomenimis baudžiamoji byla 2023-06-20 užbaigta kaltinamuoju aktu ir perduota į teismą. Šiuo metu byla dar neišnagrinėta.

Visi šie faktiniai duomenys, pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad egzistuoja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 40 str. 1 d. 6 p., 10 p., 41 str. 1 d. 9 p. nustatytos, sąlygos, leidžiančios pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, bei asmeniu keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad konfliktinis pareiškėjo elgesys įvairiose situacijose charakterizuoja jį kaip galintį kelti grėsmę visuomenės saugumui, t. y. kyla pagrįstų įtarimų, jog neprognozuojamas ir teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis. Dėl minėtų sistemingai daromų teisės pažeidimų Sprendime ir buvo konstatuota, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nuolatiniu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniais (automobiliu, ginklu, šaudmenimis) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles.

LVAT yra kontatavęs, kad surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui sistemingai buvo pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose ir nors tam tikrais atvejais jie būdavo nutraukiami, tačiau tai nepaneigia fakto, kad buvo fiksuoti duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, pabrėžtina, kad aptariama teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir toks, kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (greičio viršijimas vairuojant automobilį, nesilaikymas ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimų) sietini su pavojumi asmens sveikatai, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1857-629/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 11 d. administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018 pažymėjo, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime pažymėjo, kad „pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai). Nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo“. „Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaryta galimybė taikyti atitinkamas teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ribojimo priemones tik tinkamai įvertinus individualią konkretaus asmens situaciją, be kita ko, įvertinus visas aplinkybes (nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos atsirado), kurios sudaro prielaidas abejoti dėl to, kad konkretus asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ir (ar) leidimą laikyti ginklus, turėdamas tokį (-ius) leidimą (-us), gali kelti arba kelia pavojų sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai“.

2022-10-12 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. eA-578-575/2022 atkreipia dėmesį ir pažymi: ,,Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362- 502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355- 438/2018)“. Priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimo, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422- 602/2021).

Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, tiek pareiškėjo paaiškinimus ir argumentus, tiek atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, esančius rašytinius įrodymus bei aktualų ginčui išnagrinėti teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, būtent vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. ir 18 str. 2 d. 7 p. nuostatomis, kadangi Ž. L. neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamų reikalavimų bei gali kelti ir kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad skunde nurodyti pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo vertintini kritiškai. Tai, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo teisenoje nebuvo inkriminuota tariama faktinė ir ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje, būtų padaręs neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, šiuo atveju neįtakoja Sprendimo pagrįstumo. Kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju priimant Sprendimą buvo vertinamos visos su pareiškėjo asmeniu susijusios aplinkybės ir įrodymai dėl jo grėsmės ir nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo darbinę veiklą, aktyvią bendruomenės narystę ir kiti duomenys taipogi savaime nepaneigia jo biografijos faktų dėl neatsakingo elgesio, kuris netoleruojamas viešo intereso apsaugos kontekste.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, motyvai Sprendime išdėstyti nenuosekliai, neaiškiai, netiksliai. Sprendimas priimtas remiantis atskirais pavieniais faktais, o ne reikšmingų faktų visuma.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010). Taigi VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pasisakęs, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.“

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, jame yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisinis Sprendimo pagrindas, Sprendimo motyvai yra aiškūs, jų išdėstymas adekvatus ir pakankamas. Skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, be to, jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl tiek remiantis nurodytais pareiškėjo argumentais skunde, tiek kitais jo naikinti nėra pagrindo. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.