- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1323-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00655-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“, LABDAROS IR PARAMOS FONDAS M. K. ČIURLIONIO FONDAS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Š. ir atsakovo Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „M.K. Č. fondas“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį išieškojimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I. GINČO ESMĖ
ieškovė S. Š. pagal teisminio nagrinėjimo metu patikslintą ieškinį prašė priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ 8 533,40 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-01-04 iki 2010-11-19, 8294,37 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 0,06 proc. – 572,38 Lt delspinigių nuo nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-02-17 iki 2010-11-19, vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2010-11-20 po 36,92 Lt į dieną iki galutinio atsiskaitymo; 1200 Lt advokatės atstovavimo išlaidų.
Ieškovė nurodė „M. K. Č. fonde“ visuomeniniais pagrindais pradėjusi dirbti nuo 1997-11-23 (tuometinis fondo pavadinimas – „M. K. Č. muzikos rėmimo fondas“). Už atskirus darbus jai kartais būdavo atlyginama pagal atskirą susitarimą. Tuometiniam fondo vadovui sutikus su ieškovės pasiūlytu fondo veiklos plėtojimu, 1999-10-14 su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1 vadybos direktorės pareigoms pusei etato. 2006-06-06 susiklosčius ypatingoms fondui aplinkybėms (keletas darbuotojų atsiskyrė nuo Fondo ir įkūrė kitą labdaros ir paramos fondą panašiu pavadinimu – „Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“), „M. K. Č. muzikos rėmimo fondo“ steigėjas V. P. pakeitė fondo pavadinimą į „M. K. Č. fondas“, bei įstatus ir paprašė ieškovę formaliai eiti generalinės direktorės pareigas. Darbo funkcijos ir sąlygos nepasikeitė, tik vietoje pusės etato buvo nustatytas visas etatas už minimalų mėnesinį atlyginimą. Tokiomis sąlygomis ieškovė dirbusi iki 2010-11-19.
Ieškovė teigia kai kuriuos kūrybinius darbus atlikdavusi visuomeniniais pagrindais, negaudama už tai jokio papildomo atlygio. Sprendimus visais esminiais fondo veiklos klausimais priimdavo vienintelis fondo steigėjas ir savininkas, ėjęs fondo valdybos vicepirmininko pareigas, V. P.. Darbuotojams darbo užmokesčius bei kitus finansinius mokėjimus, ieškovės teigimu, išimtinai tvarkė V. P.. Nuo 2010 m. sausio mėnesio į fondą buvo priimta naujų darbuotojų, kurie, nesuderinę savo veiksmų su ieškove, jos vardu pasirašydavo paramos sutartis, fondo vardu atlikdavo kitus veiksmus. Ieškovė teigia bandžiusi apie esamą situaciją kalbėtis su fondo savininku V. P., išsakiusi savo nepritarimą kai kuriems darbo metodams, tačiau ir toliau buvusi ignoruojama, be to, ieškovei nustotas mokėti darbo užmokestis. Ieškovė teigia ne kartą kreipusis į V. P., norėdama sužinoti, kada bus išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis, tačiau atsakymo negaudavusi. Ieškovė nurodo, kad užsidirbdavo papildomai, už šiuos papildomus darbus pagal atskirą susitarimą fondo atstovai atsiskaitydavo, tačiau ne visada laiku. 2010-11-19 d., patenkinus ieškovės prašymą atleisti ją iš darbo, darbo sutartis su „M. K. Č. fondu“ buvo nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu). Ieškovė pateikė prašymą atleidimo iš darbo dieną išmokėti visą jai priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį ir užmokestį už nepanaudotas atostogas. Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo baigėsi 2010-11-19 d., tačiau atsakovas, ieškovės teigimu, nėra su ja visiškai atsiskaitęs. Ieškovė teigė, kad fondo steigėjas V. P. paskleidė melagingą informaciją, kad ieškovei darbo užmokestis yra išmokėtas, tačiau ši nepasirašiusi žiniaraščių.
Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „M.K. Č. fondas“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 22-24), nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tiesos. Ieškovė pateikusi klaidingą informaciją apie tai, kad ji nėra gavusi darbo sutarties. 1999-10-14 su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis, iš viso buvo pasirašyti du dokumento egzemplioriai, iš kurių vienas perduotas ieškovei, kad tai patvirtina ieškovės parašas darbo sutartyje (b.l. 5-7). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė, dar iki tapdama generaline direktore, buvo įgaliota priimti ir atleisti darbuotojus (tai patvirtinama įsakymais su kuriais ieškovė ne kartą buvo supažindinta), ieškovės tvarkė visas darbo sutartis, ji buvo atsakinga už šių sutarčių registravimą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių tvarkymą ir kt. Ieškovė už savo atliekamas darbo funkcijas gavo darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį – LR Vyriausybės patvirtintą minimalią algą. Atsakovo teigimu, darbo užmokestis ieškovei, jos pačios nurodymu, buvo išmokėtas - iš viso ieškovei, buvo sumokėti 6785 Lt jai priklausančio darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog ieškovė, eidama generalinės direktorės pareigas ir būdama fondo vienasmeniu valdymo organu, buvo atsakinga už fondo dokumentų tvarkymą. Todėl darbo užmokestis, tinkamas visų fondo dokumentų sutvarkymas arba organizavimas, kad tai padarytų kiti kompetentingi asmenys, buvo ieškovės kompetencija ir darbo užmokestis ieškovei buvo mokamas jos nurodymu. Nors ieškovė, buvusi atsakinga už fondo dokumentų tinkamą tvarkymą, tačiau nėra pasirašiusi žiniaraščių, kuriuose yra pateikti duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Ši aplinkybė buvo pastebėta tik ieškovei nutraukus darbo sutartį su atsakovu. Tačiau darbo užmokestis ieškovei buvo išmokėtas ir tai patvirtinama teikiamose mokesčių inspekcijai mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (b.l.50-55). Šias deklaracijas pasirašė pati ieškovė kaip vadovė, todėl ieškinyje pateikti duomenys apie neišmokėtą darbo užmokestį, paneigiami pačios ieškovės pasirašytais ir pateiktais dokumentais mokesčių inspekcijai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei savo iniciatyva nutraukiant darbo sutartį, ji nenurodė vienos iš darbo sutarties nutraukimo priežasties – laiku nemokamo darbo užmokesčio. Apie tai, kad ieškovė negavo darbo užmokesčio paaiškėjo tik susipažinus su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu ieškovė nepagrįstai prašo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kadangi kiekvienais metais ji atostogaudavo tradiciškai rugpjūčio mėn., tuo metu nevykdydavo savo darbo funkcijų. Kadangi ieškovės funkcijos apėmė teisinių santykių, susijusių su darbo sutartimis tvarkymą, be to ieškovė, kaip generalinė direktorė buvo atsakinga už tinkamą visų fondo dokumentų tvarkymą, jų apiforminimą, dokumentų pateikimą laiku kompetentingoms valstybės institucijoms, atsakovas mano, kad bet koks netinkamas įstatymų reikalavimų vykdymas, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimą buvo tiesioginė ieškovės pareiga. Atsakovo teigimu sprendimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo priimdavo pati ieškovė, todėl priežastinio ryšio su aplinkybe, kad ieškovė negaudavo jai priklausančio darbo užmokesčio su atsakovo veiksmais (neveikimu), atsakovo manymu, nėra, todėl ieškoves reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu (b.l. 106-114) ieškinį tenkino dalinai. Priteisė iš Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ 8 533,40 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-19 d., 8294,37 Lt priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 572,38 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-02-17 iki 2010-11-19 d., 1200 Lt advokatės atstovavimo išlaidų, S. Š. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog už ginčytiną laikotarpį, t.y. nuo 2010-01-01 iki 2010-11-19 d. nėra ieškovės parašų atlyginimo mokėjimo žiniaraščiuose apie jai priklausančio darbo užmokesčio gavimą, todėl sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovei faktiškai buvo sumokėta darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-19 d. Be to teismas nurodė, jog ieškovė buvo paskirta Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ generaline direktore nuo 2006-06-06 d., tačiau iki nurodytos datos šio fondo gen. direktoriumi buvo V. P. (b.l. 41-42), kuris taip pat buvo atsakingas už atostogų suteikimą fondo darbuotojams, tačiau ir iki 2006-06-06 d. nėra duomenų apie kasmetinių atostogų suteikimą S. Š.. Todėl teismas remdamasis minėtais motyvais ieškovės reikalavimus dėl 8533,40 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-19 d. bei 8294,37 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo tenkino visiškai. Teismas nurodė, jog atsakovo pažymoje nurodyta 1681,58 Lt delspinigių suma (b.l. 63) neatitinka įstatymo reikalavimų, nes priskaičiuota už laikotarpį nuo 2010-11-11 iki 2011-05-11 d., t.y. kai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai nutrūko, todėl pagrįstą delspinigių sumą sudaro 572,38 Lt. Teismas laikė, kad atleidimo dieną su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl nuo jos pačios, kaip fondo gen.direktorės, valios priklausančių priežasčių. Nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną kaltas atsakovas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už atsiskaitymo uždelsimą, atmetė.
III. APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS ARGUMENTAI.
I. S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-07-14 pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują spendimą – priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2010-11-20 iki galutinio atsiskaitymo dienos, likusioje dalyje 2011-07-14 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas delspinigius už laikotarpį, kai darbo santykiai nebuvo nutrūkę, tačiau atsisakydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, kai darbo santykiai pasibaigė, priėmė prieštaringą teismo sprendimą, kadangi buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką bei darbuotojo kaltės nustatymo tvarką. Pažymėjo, jog apeliantė, net ir pradėjusi eiti fondo generalinės direktorės pareigas, fondo finansinių išteklių nepėrėmė ir jų netvarkė, fondo finansinius išteklius tiek iki 2006 m., tiek ir po jų visuomet tvarkė išimtinai fondo savininkas V. P., todėl apeliantė neturėjo absoliučiai jokių galimybių išsimokėti sau ar kitiems fondo darbuotojams darbo užmokestį ne tik paskutinę darbo dieną, bet ir tais mėnesiais, kai darbo santykiai dar nebuvo nutrūkę.
Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „M.K. Č. fondas“ atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamoje dalyje dėl priteisimo iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2010-11-14 iki galutinio atsiskaitymo ir delspinigus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisinga, priimta prisilaikant tiek procesinių, tiek materialinių teisės normų bei neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Pažymėjo, jog atsiskaitymo su darbuotojais savalaikis organizavimas buvo išimtinai ieškovės kompetencijoje. Šių funkcijų vykdymo ji neperdavė kitiems asmenims. Todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad ji šių funkcijų nevykdė, todėl nėra jos kaltės, kad su ja laiku buvo neatsiskaityta, nepagrįstas. Ieškovė atleidimo dieną, nors ji pati buvo už tai atsakinga, nepasirūpino suorganizuoti atsiskaitymo su ja. Byloje nėra duomenų, kad fondas ieškovės atleidimo dieną būtų nemokus arba turėtų kokių nors finansinių sunkumų, todėl kliūčių atsiskaityti nebuvo. Be to pati ieškovė atleidimo dieną nesikreipė su prašymu dėl atsiskaitymo su ja, ar išmokėti kokias nors pinigų sumas, kurių jos manymu ji nėra gavusi, ieškovė būdama atsakinga už darbuotojų priėmimą į darbą ir jų atleidimą, o taip pat būdama atsakinga už Fondo apskaitos organizavimą privalėjo pati kreiptis į darbdavį su prašymu paskaičiuoti bei išmokėti jai darbo užmokestį jos atleidimo iš darbo dieną, todėl fondo veiksmuose nėra jokios kaltės, kad atsiskaitymas buvo uždelstas.
Apeliantas (atsakovas) Labdaros ir paramos fondas „M.K. Č. fondas“ apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimą ir S. Š. ieškinį atmesti visiškai, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą bei vertindamas šalių pateiktus įrodymus privalėjo atsižvelgti į ieškovės užimamas pareigas. Nuo 2006-06-06 ieškovė užėmė gen.direktorės pareigas. Todėl darbo užmokestis, jo savalaikis mokėjimas, atostogų suteikimas ir jų apiforminimas, tinkamas visų kitų Fondo dokumentų sutvarkymas arba suorganizavimas, kad tai padarytų kiti kompetetingi asmenys, buvo ieškovės kompetencijoje. Todėl ir darbo užmokestis buvo mokamas ir atostogos suteikiamos ieškovės nurodymu, o tai, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas ir neapiformino reikiamų dokumentų, negali būti pagrindas tenkinti ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Be to teismas privalėjo įvertinti tai, kad ieškovė netinkmaai vykdė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojmus, o taip pat įvertinti, kiek ieškovė turėjo galimybių juos vykdyti netinkamai ir kad iš esmės tai ji galėjo daryti savo nuožiūra, kurį laiką niekieno nekontroliuojama. Pažymėjo, jog ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis, viso 6 785 Lt. Kasos knyga, mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos patvirtina, kad ieškovė gavo darbo užmokestį. Ieškovė, eidama direktorės pareigas ir pati būdama atsakinga už tinkamą dokumentų įforminimą, įskaitant įsakymus apie darbuotojų atostogas, to nepadarė, tačiau savo teisę į atostogas yra realizavusi, todėl teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi iš esmės sprendimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo priimdavo pati ieškovė, todėl ta aplinkybė, kad ji ne visada laiku gaudavo darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį – nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo kalte, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius – nepagrįstas.
I. S. Š. atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė niekuomet neturėjo priėjimo nei prie fondo banko sąskaitų, nei prie fondo kasos. Visus piniginius srautus valdė ir fondo lėšomis disponavo išimtinai fondo steigėjas ir vienintelis savininkas V. P., kuris ieškovei tapus fondo direktore, buvo fondo iždininkas ir kasininkas. Pažymėjo, jog atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai pasirašyti pagal faktą, atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. yra nepasirašyti todėl, kad atlyginimas ir nebuvo išmokėtas, o deklaracijų pildymas bei pateikimas mokestinėms institucijoms įrodė ieškovės teisę į minėtas išmokas, bet ne paties darbo užmokesčio išmokėjimo faktą. Be to pirmos instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad atsakovas neįrodė kasmetinių atostogų suteikimo ieškovei fakto, kadangi dokumentų, patvirtinančių ieškovės buvimą atostogose, nebuvo įforminta ne tik tuo laikotarpiu, kai ieškovė ėjo direktorės pareigas, bet ir ankstesniais laikotarpiais, kai fondo gen.direktoriaus pareigas ėjo fondo steigėjas ir vienintelis savininkas V. P.. Ieškovė pažymėjo, nors ir ėjo fondo gen.direktorės pareigas bei prisiėmė atitinkamą atsakomybę už fondo veiklos organizavimą, tačiau niekuomet neturėjo absoliučios laisvės.
Motyvuojamoji dalis
IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs pateiktus įrodymus, priėjo pagrįstos išvados jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų gavusi atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 sausio iki 2010 11 19, kai buvo atleista pačiai prašant, taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo jog byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodė, kad ieškovei buvo suteiktos atostogos. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyt teiginiai, kad ieškovė būdama vadove, pati pagal pareigas privalėjo rūpintis tinkamu atostogų įforminimu ir savalaikiu darbo užmokesčio išmokėjimu, negali paneigti ieškovės teisės gauti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, Be to pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovės pareiginiai nuostatai nebuvo tinkamai įforminti, todėl kilus ginčui, kas faktiškai disponavo Fondo lėšomis ar vienintelis Fondo dalininkas ir steigėjas V. P. ar ieškovė, tenka spręsti iš į bylą pateiktų Fondo įstatų kitų rašytinių įrodymų, bei šalių paaiškinimų. Pagal Fondo įstatus (t.1,b.l. 26-36) aukščiausias fondo organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas, jei Fondo steigėjas ar dalininkas yra vienas asmuo jo sprendimai prilygsta visuotinio susirinkimo sprendimams. Šiuo atveju šalys nurodė, kad būtent V. P. ir yra vienintelis Fondo dalininkas ir steigėjas, todėl jo sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams ir jo išimtinei kompetencijai, pagal įstatų 5.4. punktą priskirta teisė rinkti ir atšaukti fondo revizorių, skirti ir atleisti fondo valdybą ir fondo generalinį direktorių. Ieškovė nurodė jog tiek iki jos paskyrimo direktore, tiek ir vėliau, Fondo pajamomis disponavo tik V. P., šią aplinkybę pripažino ir pats V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Šalys nurodė, kad tik V. P. turėjo teisę pervesti pinigus ar juos išgryninti iš banko sąskaitų. Iš pateiktų kasos knygos duomenų matyt, kad už laikotarpį kai ieškovė teigia negavusi atlyginimo, ne tik žiniaraščiuose apie išmokėtą darbo užmokestį, bet ir kasos knygoje, kurioje fiksuojami pagal žiniaraščius išduoti pinigai ir už buhalterį ir už kasininką pasirašė V. P.. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad ji neturėjo realios galimybės išsimokėti atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atostogos ieškovei nebuvo suteikiamos ir iki ieškovės paskyrimo direktore, t.y. tuo metu kai Fondo direktoriumi buvo V. P.. Pateikti į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiai taip pat patvirtina jog ieškovei atostogos nebuvo suteikiamos.
Atsakovas apeliaciniame skunde savo poziciją, jog ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas rėmė faktu, kad pati ieškovė ginčo laikotarpiu buvo užpildžiusi Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMĮ )1 straipsnio 1 dalis numato, kad GPMĮ nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką. Minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato jog mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. GPMĮ 24 straipsnio 3dalis nustato jog pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje. Taigi GPM deklaracijos užpildymas yra duomenų apie darbdavio mokėtino GPM dydį mokesčiu administratoriui pateikimo būdas ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad su darbuotoju realiai atsiskaityta.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 06 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007, kurioje buvo kilęs ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo atleidimo iš pareigų įforminimą ir išeitinės išmokos atleidžiamam administracijos vadovui mokėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, pažymėjo, kad visais atvejais darbdavys yra įmonė, o įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas, dirbantis įmonės naudai.
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui kai kurios sumos nebuvo išmokėtos, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Dėl to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.
Aiškindamas pastarąją normą kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Šios normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „ Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „ Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).
Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitinka teisės normos tikslus, nėra neprotingai didelis ir yra adekvati sankcija darbdaviui. Tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).
Taigi, LAT formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sankcija darbdaviui ir kompensacija darbuotojui turi būti adekvati padarytam pažeidimui. LAT nutartyse pabrėžiama, kad pagrindas taikyti DK141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Ieškovas neįrodė, kad negalėjo su ieškove atsiskaityti dėl kokių nors ieškovės nesąžiningų veiksmų, kaip matyti pats atsakovo dalininkas ir steigėjas 2010 metais vedė kasos knygą pasirašydavo kasos išlaidų orderius bei disponavo Fondo lėšomis, atlyginimas ieškovei nebuvo išmokėtas beveik už 11 mėnesių, taigi pagal aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą pavėluotą atsiskaityti laiką pripažintina proporcinga baudine priemone darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas nustatęs jog su darbuotoja nebuvo atsiskaityta priėmė prieštaringą sprendimą ir nustatęs darbdavio kaltę dėl neatsiskaitymo su darbuotoja nepagrįstai netaikė sankcijos darbdaviui, priėjo nepagrįstos išvados neva ieškovė pati galėjo pasirūpinti, kad su ja būtų atsiskaityta tinkamai. Todėl šioje dalyje sprendimas keistinas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas atsakovo atmetamas.
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, apeliacinėje instancijoje apmokėti sudarančios 1200 Lt (t.1,b.l.131), valstybės naudai, vadovaujantis 96 straipsnio 1 dalimi priteistinas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas pakeisti ir priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ ieškovės S. Š. naudai vidutinį darbo užmokestį po 36, 92 Lt (trisdešimt šešis litus 92 centus) už darbo dieną, neatskaičius mokesčių už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką nuo 2010 m. lapkričio 20 d iki galutinio atsiskaitymo. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ ieškovės S. Š. naudai 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „M.K. Č. fondas“ Valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.