Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam M. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

1.1 D. S. 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, prieš buto savininkų valią įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį M. ir R. B., ir sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, sukeldamas jam fizinį skausmą.

1.2 Be to, jis 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu M. B. į veidą, po to M. B. sugriebęs rankomis už kaklo bei galvos, parvertė jį ant grindų ir gulinčiam sudavė jam rankomis 4 kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas nedidelę kraujosruvą dešiniajame paakyje, t.y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam M. B.sveikatą.

2.1. Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad norėdamas išsiaiškinti dėl namo šildymo nuėjo pas kaimynus B., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pasibedus į duris, jas atidarė R. B.. Aiškinantis dėl šildymo sistemos be savininkų leidimo įėjo į butą. Tada pradėjo konfliktuoti su M. B., po ko jis jam sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Pats taip pat sudavė atgal 3-4 kartus M. B.. Po šių smūgių M. B. nukrito ant žemės. Nepamena, jog jam būtų sugriebęs už kaklo, bet neneigia, jog taip galėjo būti. M. B. nukritus ant žemės dar 3-4 kartus sudavė. Dėl nusikalstamų veikų gailisi.

2.2. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str.).

2.3. Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pripažįsta, jog 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, prieš M. ir R. B. valią, įėjo į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą M. B. atžvilgiu. Taip pat prisipažįsta, kad konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu M. B. į veidą, po to M. B. nugriuvus ant grindų, dar jam gulinčiam sudavė rankomis 4 kartus į galvos ir krūtinės sritis, ir tokiu būdu sukėlė M. B. fizinį skausmą. Nepamena, kad būtų M. B. sugriebęs rankomis už kaklo ir veido, tačiau neneigia, kad galbūt taip galėjo būti, nes viskas vyko labai greitai ir gali neatsiminti visų momentų. Labai gailisi tokio savo poelgio. Nori patikslinti, kad žodinio konflikto metu M. B. jam pirmas trenkė kairės rankos kumščiu į galvos sritį, pataikydamas į smilkinį. Dėl M. B. suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Konfliktas įvyko tarp jo ir M. B. dėl to, kad 2022-02-20, apie 11 val. 20 min., atvyko pas savo mamą A. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš atvykstant pas mamą, žinojo, kad tarp mamos ir jos kaimynų buvo kilęs žodinis konfliktas, dėl namo šildymo. Atvykęs pas mamą pasiteiravo, kaip gyvena, kaip jaučiasi ir kaip baigėsi konfliktas tarp jos ir kaimynų dėl namo šildymo. Mama ta tema nieko kalbėti nenorėjo, matėsi, kad buvo nusiminusi. Tada nusprendė nueiti pas kaimynus, su kuriais mama konfliktavo, pasiaiškinti, kokia yra situacija ir dėl ko kilo konfliktas. Priėjęs prie durų, į jas stipriai pabeldė dešine ranka. Po keleto sekundžių duris atidarė R. B., už jos stovėjo M. B.. Jis pasisveikinęs su jais užėjo į butą ir paklausė, kodėl minėti asmenys konfliktuoja su jo mama. Iš pradžių buvusį konfliktą su mama jie neigė, vėliau pradėjo sakyti, kad mama vagia jų pinigus dėl šildymo sąskaitų, priekaištavo, kad mama laiko pravirus buto langus. visokiais žodžiais, tokiais kaip „vagis, kurva“, pradėjo vadinti mamą, taip pat jį keikė necenzūriniais žodžiais, dėl ko vėliau naudojo fizinį smurtą (tomas 1, b.l. 83-84, 92).

2.4. Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona R. B.. 2023 m. vasario 20 d., apie 11 val. 33 min., buvo su savo žmona namuose, kai išgirdo, kad kažkas stipriai tranko į jų buto duris. Abu išgirdę stiprų trenksmą priėjo prie durų pažiūrėti, kas vyksta. Žmonai atidarius duris pamatė, kad už durų stovi pažįstamas kaimynas D. S.. Atidarius duris D. S. iš karto įsiveržė į jų buto vidų, asmuo atrodė įpykęs ir pradėjo šaukti: „kodėl užsipuolėt mano mamą? jeigu nežinot - butas yra mano“. D. S. įsiveržė į butą prieš jo ir žmonos valią, o taip pat neturėdamas tam teisėto pagrindo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir žmonai bendros jungtinės nuosavybės teise. D. S., pradėjo žodinį konfliktą su žmona R. B. dėl šildymo sistemos, tada jam priėjus prie jo, buto koridoriuje ir paprašius jo išeiti, jis to padaryti nesutiko, tęsė konfliktą, ir tada, jam paėmus už jo drabužių abejomis rankomis ties krūtine ir bandant jėga išstumti iš buto į laiptinę, D. S. jam vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą. Tada jie susistumdė, po ko D. S.jam abejomis rankomis sugriebęs už kaklo bei galvos, staigiai pasuko galvą, po ko nukrito ant žemės. Kiek tiksliai kartų jam sudavė D. S. gulinčiam ant grindų koridoriuje, pasakyti negali, bet ne mažiau kaip tris ar keturis kartus rankomis į galvos sritį. Kiek kartų rankomis jis sudavė D. S., gindamasis nuo jo užpuolimo, negali pasakyti, bet neneigia, kad galėjo suduoti jam dešine ranka į galvos sritį. Po to, kai atsikėlė nuo žemės, pasiėmė iš tamsaus kambariuko žmonos siūlų medinę lazdelę, kurios pagalba norėjo išprašyti D. S., tačiau atėjusi kaimynė R. B. ją iš jo paėmė ir liepė nustoti konfliktuoti. Žodinis konfliktas tęsėsi iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai (tomas 1, b.l. 9-10, 12-13).

2.5. Iš akistatos protokolo matyti, jog kaltinamasis D. S. bei nukentėjusysis M. B. akistatos metu liko prie savo parodymų dėl pirmo smūgio sudavimo, prieštaravimai akistatos metu nepašalinti (tomas 1, b.l. 97-98).

2.6. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su vyru M. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name bei laiptinėje, 5 aukšte, buto Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė A. S.. 2023-02-17 pas savo kaimynę Z. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) bute, sutiko A. S., kuriai išreiškė pastabą dėl neekonomiško šildymo naudojimo bei pravirų langų jos bute, dėl ko visi kaimynai gauna didesnes sąskaitas. Daugiau su A. S. apie tai nėra kalbėjusi. 2023 m., vasario 20 d., apie 11.30 val., būnant namuose, kartu su vyru M. B. išgirdo didelį triukšmą laiptinėje. Pribėgusi prie lauko durų, jas atrakino ir atidarė. Vyras tuo metu stovėjo koridoriuje, netoli virtuvės durų. Jam atidarius duris, pamatė kaimynės A. S. sūnų D. S., kuris kaire savo ranka nustūmė ją į šoną ir įėjo į koridorių, neturėdamas tam leidimo, sakydamas‘ „ko mano mamą puolei?“. Jam atsakė, kad pasakė teisybę, nes pažeidė šildymo sistemą. D. S. paaiškino, jog jis yra to buto savininkas, o jo mama A. tik nuomininkė. Tada vyras priėjo arti D. ir švelniai ranka stumdamas D. į krūtinę liepė išeiti. Tada D. pastūmė abejomis rankomis jos vyrą, dėl ko vyras pastūmė jį taip pat, abu susistumdė ir tada D. vieną kartą sudavė vyrui ranka į veido sritį, kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. Kuria ranka sudavė D. vyrui į veidą, negali pasakyti, neprisimena, nes tuo metu dėl įsiveržusio nekviesto žmogaus elgesio, ją ištiko nervinis šokas, todėl iš karto puolė į svetainės kambarį, pasiimti savo mobilaus ryšio telefono, kad paskambintų policijai. Tuo metu D. ir M. liko konfliktuoti koridoriuje, todėl nieko nematė, kas ir kam kiek kartų dar sudavė ir trenkė. Grįžus į koridorių, pamatė atbėgusią namo komendantę R. B., kuri liepė skambinti policijai ir pradėjo juos skirti vienas nuo kito. Po skambučio, grįžus į koridorių, vyras kėlėsi nuo žemės. Kaip jis nugriuvo, nematė, tą paaiškinti galėtų komendantė, nes tuo metu ji buvo šalia jų. Prisimena, kad grįžus į koridorių po skambučio, R. paėmė iš M. rankų medinę lazdelę, ant kurios džiovina siūlus. Vyras ta lazdele netrenkė D., tiesiog pagąsdino. Jokių necenzūrinių žodžių kaip durnius, debilas ir kitų, D. S. atžvilgiu nenaudojo nei ji, nei vyras (tomas 1, b.l. 45-46).

2.7. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-02-20, apie 12.00 val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo didelį garsą, po to vyrų balsus, jų rėkavimus laiptinėje. Išėjusi į laiptinę, pamatė atidarytas kaimynų B. buto duris, kurios yra tiesiai priešais jos buto duris. B. bute Nr. (duomenys neskelbtini), jų koridoriuje, pamatė kaip M. B. ir D. S. mušasi, t. y. matė kaip M. B. su D. S. kumščiais trankė vienas kitam į veidą, jie susikabinę nebuvo, kiek smūgių vienas kitam sudavė vyrai, nežino, tačiau tikrai ne mažiau kaip tris kartus kiekvienas iš jų vienas kitam. Iš karto priėjo prie D. S. ir pradėjo jį raminti, tačiau jis įpykęs paėmė abejomis rankomis M. B. už sprando ir parvertė ant žemės. Parvertęs ant žemės dar kelis kartus kumščiais sudavė M. B. į galvos sritį. Bandė dar kartą D. nuraminti ir jis po kurio laiko aprimo. Po to, M. B. atsistojo ir iš sandėliuko išsitraukė lazdą, norėjo pulti D. S., tačiau spėjo iš kito galo pagriebti lazdą ir jam sutrukdyti ją panaudoti. Po to, D. S. pagrasino M. B., kad jis dar sugrįš su pagalba ir grasino problemomis. Maždaug tuo pačiu metu atvažiavo policijos pareigūnai ir konfliktas buvo nutrauktas. Kas pirmas sudavė, nematė, nes konflikto pradžioje nedalyvavo, o tik atėjo tuo metu, kai tarp jų jau vyko muštynės. Konflikto pradžią galėjo matyti R. B., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Konfliktas tarp jų įvyko todėl, kad R. B. išreiškė pretenzijas D. S. mamai dėl nuimtų šildymo termostatų jos bute. Kiek jai žinoma, šiuo metu D. S., po konflikto, atstatė termostatus ir dėl to niekas iš namo gyventojų pretenzijų neturi (tomas 1, b.l. 51-52).

2.8. Liudytoja A. S. ikiteisminio metu parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena viena, tačiau dažnai ją lanko sūnus D. S.. 2023 m. vasario mėn., gali būti, kad 19 dieną, tarp jos ir kaimynės R. B. įvyko žodinis konfliktas. Ji ją išvadino „vagilka šilumos“, priekaištavo, kad būdama vagimi vaikščioja į bažnyčią ir t.t. Dėl šitų išsakytų žodžių labai susinervino, apie konfliktą telefonu pasipasakojo sūnui D. S.. Todėl jis kitą dieną atvažiavo pas ją ir nieko nelaukdamas nuėjo pas B. į namus pasiaiškinti, kodėl jie taip elgiasi su manimi ir kokiu pagrindu ją vadina vagile. Pati konflikto tarp M. B. ir sūnaus nematė, nes buvo namuose, tačiau vėliau grįžęs sūnus buvo labai susijaudinęs ir pasakė, kad susipyko su M. B. ir konflikto metu susistumdė bei sudavė keletą kartų M. B., o M. B. jam (tomas 1, 57-58).

2.9. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint M. B. veido sritį, po dešine akimi matomas paraudimas, kraujosruva, nubrozdinimas (tomas 1, b.l. 36).

2.10. Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint medicininius dokumentus specialistas R. L. padarė išvadą, kad M. B. padaryta nedidelė kraujosruva dešiniojo paakio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b.l. 68-69).

2.11. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. B. (tomas 1, b.l. 42).

2.12. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog D. S. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, prieš savininko valią, neteisėtai įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal BK 165 straipsnio 1 dalies sudėtį, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šios veikos neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis).

2.13. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis D. S. pripažino, jog norėdamas išsiaiškinti su kaimynais dėl namo šildymo sistemos, be leidimo įėjo į kaimynų butą, kuriame vėliau žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Nukentėjusysis M. B. nurodė, jog išgirdus triukšmą laiptinėje bei beldimą, žmona atidarė buto duris, o prie durų buvęs D. S. be leidimo įsiveržė į butą. Šias aplinkybės taip pat patvirtino R. B.. Tai rodo, jog D. S. be buto savininkų sutikimo ar leidimo įėjo į buto vidų, taip tyčia pažeidė busto neliečiamumą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalies sudėtį.

2.14. Be to, kaltinamasis kaltinime nurodytu būdu ir nurodytomis aplinkybėmis sudavė smūgius nukentėjusiajam M. B., pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs kaltinime nurodytą kiekį smūgių nukentėjusiajam. Jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, asmens apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu bei specialisto pateikta išvada. Visuma šių įrodymų leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. S. tyčia smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, nežymiai jį sužalojo, o tokie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

3.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.2. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nors įrašytas į psichiatro ar priklausomybių įskaitą, tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą.

3.1. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, padarytų veikų pavojingumą - padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą, todėl jam kaip nedirbančiam, turinčiam neįgalumą skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Tokia bausmės rūšis, su suderintais draudimais ir įpareigojimais, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti D. S. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, D. S. kartu su laisvės apribojimu skirti intensyvią priežiūrą netikslinga, kadangi bausmės skyrimo tikslų galima pasiekti paskyrus tik teismo įpareigojimus.

3.3. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kadangi toks bendrinimo būdas pirmą kartą teisiamam asmeniui labiausiai atitiks teisingumo, protingumo principus.

3.4. Bylą užbaigus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

3.5. Kaltinamasis D. S. bei jo gynėjas E. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. nustatyta tvarka ir bylą nutraukti. Prokuroras bei nukentėjusiojo atstovė baigiamosiose kalbose taip pat siūlė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu.

3.6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

3.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018, Nr. 2K-181-788/2021).

3.8. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju laikoma, kad asmuo padarė vieną veiką, tai leidžia svarstyti taikymą ir tokių baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų, kurios gali būti taikomos tik padariusiems vieną veiką asmenims.

3.9. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad D. S. padarytos dvi nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes jų pobūdis yra skirtingas ir tai nebuvo situacija, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padarė du nusikaltimus, nustatytus skirtinguose BK straipsniuose ar jų dalyse. Taigi, nėra vienos iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos atleidimuo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, t. y., kad D. S. padarė vieną nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, prašymas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, netenkintinas.

4.1. Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

5.1. Nukentėjusysis M. B. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo D. S. priteisti 15 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b.l. 24, 28, 193-197).

5.2. Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. S. sumokėjo nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (tomas 1, b.l. 28, 201), o nukentėjusysis M. B. atsisakė nuo civilinio ieškinio (tomas 1, b.l. 202)V. Esant šioms aplinkybėms, civilinis procesas dėl M. B. ieškinio nutrauktinas.

6.1. Nukentėjusiojo M. B. atstovė advokatė S. M. – Š. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą, kuriuo prašoma išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo, t.y. 270 Eur (tomas 1, b.l. 189-191).

6.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

6.3. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį atstovavo advokatė S. M. – Š. ir jai teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą susidarė 270 Eur dydžio išlaidos, kurios priteistinos iš kaltinamojo D. S..

7.1. CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu (tomas 1, b.l. 153), paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. S. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį procesą pagal M. B. ieškinį nutraukti.

Priteisti iš D. S. 270 Eur valstybės naudai už nukentėjusiajam M. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.