Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo E. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo E. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu E. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį paskirtas įspėjimas už tai, kad 2016 m. birželio 29 d. 9.30 val., nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Abonentinės tarnybos darbuotojai nustatė savavališką nuotekų išvado prijungimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų.

Apeliaciniame skunde apygardos teismui nubaustasis E. V. prašo apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir administracinę bylą jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apelianto tvirtinimu, jis negali būti nubaustas už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų, nes pagal ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalies dispoziciją, atsakomybei už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų kilti reikalaujama, kad prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės (infrastruktūros) prisijungimas įvyktų savavališkai t. y. pažeidimas turi būti padarytas asmens valios pastangomis. Apelianto teigimu, jis tiek iki teismo posėdžio, tiek teismo posėdyje pareigūnams aiškino, kad jis pats jokio veiksmo tam, kad jo vietiniai tinklai būtų sujungti su nuotekų tvarkytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūra, neatliko. Kieme vandentiekis buvo vietinis, t. y. 1980 metais baigęs statyti namą įrengė ir nuotekų šulinį, kai jis prisipildydavo, jį, paprastai už užmokestį, išsiurbdavo. 1993–1994 metais darbininkai tiesdami valdiškus nuotekų tinklus, patys juos įvedė ir į jo nuotekų šulinį. Todėl jo kaltės dėl to nėra.

Apeliantas nurodo, kad ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose ir tiksliai pagal įstatymus (ATPK 7 straipsnio 1, 2 dalys). ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji administracinių nuobaudų skyrimo taisyklė – administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas yra naikinamasis ir pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Apelianto teigimu, pagal teismų praktiką pažeidimai statybų srityje nėra trunkamieji pažeidimai, nes jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Norint savo nuotekų rezervuarą sujungti su nuotekų tvarkytojo infrastruktūra, turi būti atliekami statybos darbai (iškasamos žemės, klojami vamzdžiai, gręžiamos skylės į nuotekų šulinį, laisvų angų užbetonavimo darbai ir pan.). Šiuo atveju nekeliamas klausimas dėl savavališkų statybų, tačiau pagal analogiją galima prieiti bendro loginio principo, kad nuotekų šulinio prijungimas prie nuotekų tvarkytojo infrastruktūros taip pat nėra trunkamasis pažeidimas. Tačiau jei teismas manytų priešingai, tokiu atveju administracinių teismų praktikoje laikoma, kad trunkamo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamas teisės pažeidimas buvo baigtas. Apeliantas akcentuoja, kad vadovaujantis teismų praktika, šiuo atveju trunkamas teisės pažeidimas būtų baigtas, baigus prijungimo tarp jo lokalinio nuotekų šulinio ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros darbus. Pareigūnai atlikę nuotekų šulinio jo sklype apžiūrą nenustatinėjo, kada būtent buvo padarytas ir baigtas pažeidimas (jei, teisine prasme, iš viso šis pažeidimas buvo padarytas). Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo termino (skirti nuobaudą) eiga ir kada terminas baigiasi. Byloje esančių duomenų (pvz. nuotekų šulinys buvo uždengtas ir apsėtas, žemės kasimo darbų nebuvo matyti ir kt.) visiškai pakanka konstatuoti esant pusės metų senatį patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį net nenustatinėjant kaltės. Pagal teismų praktiką, nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. A. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nubaustojo E. V. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad apeliantas iš savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų tinklų du buitinių nuotekų išvadus ir vieną lietaus (drenažo) išvadą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išdavusi apeliantui prisijungimo (techninių) sąlygų jo nuotekų šalinimo įrenginių prijungimui prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat nedalyvavo prijungiant apelianto nuotekų išvadus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Apeliantas nuotekas leido per savavališkai įrengtus nuotekų išvadus, pažeisdamas Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punktą, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.11 punktą ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punktą. Savavališko prisijungimo prie nuotekų šalinimo tinklų faktas buvo nustatytas 2016 m. birželio 29 d., tą pačią dieną nutrauktas nuotekų šalinimas per savavališkai prijungtus nuotekų išvadus. Taigi nuo 2016 m. birželio 29 d. skaičiuotinas ATPK 35 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog suėjo ATPK 35 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. E. V. savavališkai prisijungė prie nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekas leido pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Dėl to apylinkės teismo išvada, jog E. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje, laikytina pagrįsta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovas Š. G. mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, su apeliaciniu skundu nesutinka.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš 2016 m. birželio 29 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akto dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų bei vandens skaitiklių eksploatavimo pažeidimų nustatyta, kad 2016 m. birželio 29 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai V. G., T. K., Ž. T. tikrindami vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų bei vandens skaitiklių eksploatavimo sąlygas, nustatė, kad E. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų išvadas savavališkai prijungtas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų. Išvado diametras 100 mm (b. l. 5).

Pažymėtina, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, nubaustasis E. V. nurodė, kad prieš 30 metų buvo iškasęs rezervuarą, nutiesęs nuotekų vamzdžius. Kai buvo tiesiami nuotekų tinklai, buvo pasinaudota jo nuosavybės teise priklausančioje žemėje esančiu rezervuaru (b. l. 2).

Iš E. V. pasiaiškinimo nustatyta, kad jis namą pasistatė 1982 metais. Patvirtino, kad nuotekų vamzdžius ir rezervuarą savo sklype išsikasė 1980 m. 1988–1993 m. nuotekas iš rezervuaro išveždavo Tauragės įmonė ,, (duomenys neskelbtini) “. Per jo žemę ir rezervuarą buvo nuvestas valdiškas nuotekų vamzdis. Gal 1995–1997 m., kai rezervuare pradėjo nuotekos mažėti, jis nuvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir norėjo viską sutvarkyti. Abonentų skyriuje jam pasakė, kad jeigu jų nuotekų vamzdis yra jo privačioje žemėje, tai jis gali juo naudotis. Kai bus planai, tada ir tvarkys. Taip buvo apie 20 metų. Dabar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbantys specialistai teigia, kad jis savavališkai prijungė nuotekų rezervuarą (b. l. 9).

Teismo posėdyje nubaustasis E. V. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą, jis paaiškino, kad 1980 m. pasistatė namą, pats iškasė rezervuarą (šulinį), nuotekų vamzdžiai iš jo namo buvo nuvesti į tą šulinį. Tuo metu nuotekų vamzdžiai nebuvo prijungti prie kanalizacijos tinklo. Nuotekų ištraukimo paslaugas už pinigus atlikdavo (duomenys neskelbtini) įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Sklypo plane nurodyta, kur įrengtas šulinys, visa tai yra jo žemėje. Kai 1993–1994 m. tiesė valdiškus nuotekų tinklus, pramušė į jo rezervuarą dvi skyles ir pridėjo savo vamzdžius. 1995 m. kanalizacinė trasa ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. 1994–1995 m. buvo nuėjęs pas (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio atstovą, klausė, ką padarė su jo rezervuaru. Jam buvo atsakyta, kad buvo pasinaudota jo rezervuaru, kad jis gali juo naudotis ir toliau, liepė užkimšti, kad nebėgtų dar toliau. Tais laikais jokių sutarčių su juo niekas nesudarė. 1996–1997 m. buvo nuėjęs į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Abonentų skyrių, sakė, kad nori įteisinti nuotekų tinklus, kadangi jo vandenys sutekėdavo į kanalizaciją. Jo paklausė, ar jis yra prijungęs vandenį. Jam atsakius, kad ne, gavo atsakymą, jog jie negalės pastatyti skaitiklio, nes nuotekas skaičiuoja pagal suvartoto geriamo vandens kiekį. Liepė ateiti tvarkyti dokumentų, kai bus planai, patvirtinimai, priimta kanalizacija. Po prisijungimo į buitinių nuotekų tinklus, jam nebereikėjo ištraukinėti jų šulinio, sąskaitų už nuotekų pašalinimą negaudavo. Iki šios dienos naudojasi savo vandeniu ir kanalizacija. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atvykęs T. K. paklausė, kur yra kanalizacijos šulinys. Jis atsakė, kad jokio kanalizacijos šulinio nėra, paaiškino, kad yra tik buvęs rezervuaras. T. K. pasakė, kad už tai, jog šulinys yra privačioje teritorijoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam galbūt sumokės kompensaciją, jie nori nustatyti servitutus. E. V. paaiškino, kad rezervuaras yra užkastas, apsodintas medžiais ir ten nieko nėra, tačiau geranoriškai atkasė šulinį, nes jis nebuvo paslėptas. Darbuotojas, atidaręs šulinį, matė, kaip yra viskas prijungta. Birželio 29 d. atvažiavo keturi asmenys ir pasakė, kad dar kartą nori pažiūrėti šulinį. V. G. liepė pasirašyti aktą. Jis pasirašė aktą jo neskaitęs, nes galvojo, kad aktas surašytas dėl servituto nustatymo, kompensacijos jam sumokėjimo. Jis visą laiką galvojo, kad jis mokės mokestį atskirai, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam mokės nuomos mokestį už rezervuarą, esantį jo žemėje. E. V. nuomone, neliktų problemų, jei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užplombuotų savo vamzdžius ir paliktų jo rezervuarą, o nuotekų ištraukimu jis pasirūpintų pats (b. l. 23–24).

Iš aptartų nubaustojo E. V. paaiškinimų visumos nustatyta, kad E. V. neneigė paties fakto, jog jo namo nuotekų išvadas prijungtas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų, iki to laiko nuotekas iš rezervuaro išveždavo (duomenys neskelbtini) įmonė ,, (duomenys neskelbtini) “. E. V. nepripažįsta aplinkybės, kad jis nuotekų išvadą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų prijungė savavališkai. E. V. tvirtinimu, kai buvo pastatytas jo namas, nuotekų vamzdžiai iš jo namo buvo nuvesti į rezervuarą (šulinį). 1993–1994 m., kai buvo tiesiami valdiški nuotekų tinklai, buvo pramuštos į jo rezervuarą dvi skylės ir pridėti jų pačių vamzdžiai. E. V. teigimu, atvykęs T. K. jam pats pasakė, kad už tai, jog šulinys yra jo privačioje teritorijoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ juo naudojasi, todėl jam galbūt sumokės kompensaciją. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nubaustasis E. V. taip pat neigia tik tai, kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus dėl to, jog jo vietiniai tinklai būtų sujungti su nuotekų tvarkytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūra. Tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad E. V. būtent savavališkai jam nuosavybės teise priklausančio namo vietinius tinklus sujungė su nuotekų tvarkytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūra. Tokią aplinkybę patvirtina apklaustų kaip liudytojais T. K., V. G., Ž. T. išsamūs parodymai.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. K. parodė, kad jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų inžinieriumi. Birželio 26 d. patikrinimą dėl namo (duomenys neskelbtini) nuotekų tinklų prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūros atliko dėl to, nes direktoriaus pavaduotojas R. V. gavo anoniminį laišką. Dieną prieš tai, jis, E. A. ir K. N. nuvykę pas E. V. prisistatė ir pasakė, kad nori apžiūrėti nuotekų tinklus. Pats šeimininkas parodė, kur yra šulinys, kadangi jis buvo šiek tiek paslėptas – apkastas žemėmis, buvo matyti tik jo bordiūrai. E. V. leido atkasti šulinį. Atkasę ir atidarę šulinį pamatė, kad nuo sklypo, nuo gyvenamojo namo pusės, nuvesti vamzdžiai. Atskirais vamzdžiais buvo nuvesti trys išvadai. Vienas vamzdis ėjo nuo gyvenamojo namo pusės, kitas iš sklypo ir papildomai, nuo garažo pusės, buvo prijungtas drenažas. Kur vamzdžiais nubėga vanduo, jie patikrino į drenažą įpylę vandens. Kitą dieną, jis, Ž. T. ir V. G. nuvykę pas E. V. paaiškino, kad jie atvyko surašyti aktą dėl to, kad nelegaliai prijungti nuotekų išvadai. E. V. asmeniškai įteikė aktą, jis jį pasirašė. E. V. turėjo galimybę aktą perskaityti. E. V. aiškino, kad per jo sklypą eina kanalizacija, jis gali ja naudotis už paslaugą nemokėdamas. E. V. niekada neturėjo nuotekų abonento. Magistralinė trasa nuvesta ties sklypo riba, kadastrinių matavimų jie neturi. E. V. savo šulinį pastatė ant einamos trasos ir savavališkai prijungė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ E. V. šulinys nepažymėtas (b. l. 24).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Abonentinio skyriaus viršininke. Vadovavosi Aplinkos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo pakeitimo 2015 m. spalio 15 d. įsakymu 23 punktu. E. V. techninių sąlygų dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų nebuvo išsiėmęs, kada jis prisijungė, jie nedalyvavo ir nežinojo, todėl ir buvo surašytas aktas. Kai nuvažiavo surašyti aktą, jie su E. V. bendravo, klausė kaip čia viskas padaryta. E. V. sakė, kad yra prisijungęs prie tinklo, todėl daugiau nieko neklausę surašė aktą. Daugiau klausimų nekilo, nes vyrai atvykę iš tinklų matė, jog nuotekos teka iš namo, lietaus kanalizacija taip pat teka į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tinklus. E. V. buvo atvykęs į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsivežė parodyti kolūkio laikų dokumentus, tačiau pavaduotojas jam paaiškino, kad nematė, jog juose būtų parašyta, kad be apskaitos prietaisų galima naudotis vandentiekio tinklais. E. V. aiškino, kad tarybiniais laikais buvo galima taip pasidaryti ir naudotis. Visi E. V. kaimynai (duomenys neskelbtini) jungiasi prie nuotekų tinklų teisėtai pagal techninius projektu. Gal E. V. to akto atidžiai ir neperskaitė, tačiau suprato po kuo pasirašo. Liudytojos nuomone, jį šokiravo jam pateikta sąskaita. Už nuotekas buvo paskaičiuota 6273,22 Eur bauda (b. l. 25).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Ž. T. parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Abonentinės tarnybos meistru. Liudytojas patvirtino, kad iš E. V. namo trys vamzdžiai buvo prijungti prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų. E. V. pasakė, kad vamzdis išvestas iš namo, kitas vamzdis skirtas lietaus kanalizacijai. Aktas buvo surašytas dėl savavališko prisijungimo prie tinklų, nes niekam apie tai nebuvo pranešta, jis naudojosi trasa neteisėtai. E. V. šulinys planuose nepažymėtas. Liudytojas netikėjo tuo, kad šulinys buvo pastatytas ne E. V. iniciatyva, nes šuliniai yra statomi kas 50 metrų. E. V. sakė, kad sovietiniais laikais buvo galima prisijungti prie nuotekų tinklų ir nieko nemokėti (b. l. 25).

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015-10-15 įsakymo Nr. D1-744 redakcija), 23.2 punktą, savavališku prisijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant. Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punkte numatyta, kad per savavališkai prijungtą nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atjungia.

Iš aptartų liudytojų T. K., V. G., Ž. T. parodymų neginčytinai nustatyta, kad iš namo (duomenys neskelbtini) sklypo buvo išvesti net trys išvadai ir prijungti prie nuotekų tvarkytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūros. Šios aplinkybės neginčija ir pats E. V., tvirtindamas, kad jis tai padarė nesavavališkai. Pažymėtina, kad patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui gavus anoniminį skundą, iki to laiko aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) sklype išvesti trys išvadai ir prijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų infrastruktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad E. V. teisingai ir pagrįstai, nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, administracinė nuobauda buvo paskirta nuo pažeidimo padarymo paaiškėjimo dienos, t. y. 2016 m. birželio 29 d.

Tai, jog E. V. žinojo ir suprato, kad už naudojimąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų infrastruktūra reikia mokėti mokestį, nuotekų infrastruktūros nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant laikomas savavališku, aiškiai matyti iš jo paties paaiškinimų, kur jis teigė, kad dar seniai buvo nuvykęs pas (duomenys neskelbtini) kolūkio atstovą, taip pat į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir norėjo viską sutvarkyti. T. A. skyriuje jam neva pasakė, kad jeigu jo namo nuotekų vamzdis yra jo privačioje žemėje, tai jis gali juo naudotis. Toks E. V. paaiškinimas vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti ne tiek administracinės nuobaudos paskyrimo, kiek didelės baudos paskyrimo už naudojimąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų infrastruktūra iki to laiko, kai buvo nustatytas pažeidimas. E. V. jokių duomenų dėl to, kad jam neva buvo leista nemokėti mokesčio už nuotekų tvarkymą, nepateikė, ir tokių duomenų pateikti negalėjo, nes tai tik jo paties sugalvotas pasiteisinimas, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms. Kad E. V. prijungė išvadas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų infrastruktūros savavališkai, parodo ir ta aplinkybė, kad net būnant abonentu, pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 2.11 punktą ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 5 punktą prie nuotekų tinklo, esant atskirtajai nuotekų sistemai, draudžiama jungti drenažo ir paviršiaus nuotekų tinklą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų T. K., V. G., Ž. T. parodymais nustatyta, kad E. V. iš savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų tinklų du buitinių nuotekų išvadus ir vieną lietaus (drenažo) išvadą.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu E. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.