Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-350/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
1A-44-350/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis, Kristina Latožienė
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-350/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16815-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Kristinos Latožienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. skirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-12-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (2 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo) ir nustatyta galutinė subendrinta 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: augalinės kilmės narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 2,500 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 9,2 %, laikė ir gabeno automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 vnt. folijos lankstinukuose, iš kurių 3 vnt. laikė, užsikišęs už trumpikių, o 1 vnt. laikė megztinio kišenėje, bei narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurios masė yra 0,822 g laikė bespalviame plastikiniame maišelyje už trumpikių, iki kol 2024 m. gegužės 4 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistai patikrinimo metu rado ir paėmė šias narkotines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti skirtą arešto bausmę į baudą arba arešto bausmės vykdymą atidėti, nes buvimas laisvės atėmimo vietoje daro jam neigiamą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde neneigia kaltinime nustatytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, tačiau teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekį, tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, pagal kurią V. V. pripažintas kaltu, o skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Reikia pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Individualizuodamas bausmę, teismas įstatymo nepažeidė, atsižvelgė į V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat nutraukti baudžiamąjį procesą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-1214/2024, Nr. 2K-240-788/2023, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-247-303/2016, Nr. 2K-635-976/2015).

9. Pakeistas BK 259 straipsnis nuteistojo teisinės padėties nekeitė (šio straipsnio 2 dalies sankcija nesikeitė – pasikeitė tik bausmių išdėstymo tvarka). Tačiau BK 61 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tuo tarpu iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi matyti, kad panaikinta taisyklė, pagal kurią bausmė skiriama skaičiuojant nuo jos vidurkio. Todėl V. V. skirta bausmė peržiūrima vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Teismas nustatė vieną V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, kad teistas net 9 kartus, teistumas neišnykęs, veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka, didžiosios dalies paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b.l. 106-114), nedirba. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė, todėl pagrįstai jam skyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat nuteistąjį charakterizuojančias bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismo paskirta mažesnė nei vidurkis arešto bausmė yra teisinga, atitinka pakeistos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą ir negali būti laikoma aiškiai per griežta, juolab, kad ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinta trečdaliu. Bendrindamas šią bausmę su bausme, skirta ankstesniu nuosprendžiu BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta tvarka, teismas įstatymo taip pat nepažeidė.

11. Skundo argumentu, kad buvimas laisvės atėmimo vietoje apeliantui daro neigiamą įtaką, švelninti skirtą bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, žino jos neigiamus aspektus, tačiau elgesio nekeičia, todėl privalo prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes.

12. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisDonatas JatužisKristina Latožienė