- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-827-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36884-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Vilbeksa“
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų antstolės D. M., UAB „Vilbeksa“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys - UAB „Vilbeksa“, antstolė D. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) pateikė antstolei D. M. (toliau – antstolė) skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti priverstinį skolininko turto pardavimą iš varžytinų iki kol bus baigti teisminiai ginčai tarp skolininko (pareiškėjo) ir paskolos davėjo UAB „Vilbeksa“ bei bus nustatytas naudojimosi žemės sklypu servitutas, įkeisto sklypo daliai įvertinti paskirti nepriklausomą ekspertą suderinus su turto savininku, panaikinti gyvenamojo vienbučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą ir draudimą disponuoti turtinėmis teisėmis. Nurodė, kad antstolė 2013-10-15 patvarkyme dėl turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą arešto ir turto arešto akto patikslinimo be jokio teisinio pagrindo areštavo pareiškėjo turtines teises į vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas). Pagal 2010-06-16 paskolos sutartį ir jos 2011-11-30 pakeitimą, sutartinės hipotekos lakšto pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) prievolei užtikrinti buvo įkeičiama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis (toliau - Žemės sklypas), o ne vienbutis gyvenamasis namas, todėl antstolės patvarkymas dėl gyvenamojo namo arešto yra neteisėtas. Teisme turi būti nustatytas realizuojamo iš varžytynių įkeisto Žemės sklypo servitutas tam tikslui, kad, pardavus Žemės sklypą, pareiškėjas galėtų pilnavertiškai naudotis savo gyvenamuoju namu. Pareiškėjas prieštarauja antstolės atliktam Žemės sklypo ir gyvenamojo namo įkainojimui, nes turto vertinimą atliko tas pats šališkas turto vertintojas UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, kuris vertino žemės sklypą ir anksčiau. Pareiškėjas nesutinka su Žemės sklypo pardavimu iš varžytynių, nes nėra išspręstas naudojimosi parduodamu Žemės sklypu servituto klausimas. Pareiškėjas nesutinka su jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pardavimui iš varžytinių, nes namas nėra hipoteka įkeistas ir jo areštas yra neteisėtas.
Suinteresuotas asmuo antstolė su skundu nesutiko ir 2013-11-05 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad vykdydama Vilniaus m. 26 notarų biuro 2013-03-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3-1308/13 dėl 243 833,78 Lt skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) išieškotojui UAB „Vilbeksa“ 2013-08-22 patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto ½ dalies Žemės sklypo vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“. 2013-09-20 ekspertizės aktu Nr. 13/09-E21 nustatyta, jog aukščiau nurodyto turto rinkos vertė yra 13 000,00 Lt, todėl 2013-10-08 patvarkymu turto arešto aktas patikslintas, areštuoto turto rinkos verte rodant eksperto nustatytąją. 2013-10-11 antstolė gavo UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pranešimą nesivadovauti Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 13/09-E21 nustatyta turto rinkos verte, kadangi turto vertintojui nebuvo pateikta pilna informacija apie sklype esantį nekilnojamąjį turtą, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antstolei buvo pateikta 2013-10-11 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 13/10-E23, kuria nustatyta, kad ½ dalies Žemės sklypo su nebaigtu statyti, neregistruotu pastatu - vienbučiu gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 196,16 kv. m., rinkos vertė yra 409 000,00 Lt. Antstolės vertinimu, sutartinės hipotekos lakšto 2011-04-11 pakeitimu įkeistame Žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas ir kiti būsimi statiniai turi būti įkeisti UAB „Vilbeksa“ skolininko prievolei užtikrinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad 2010-06-16 paskolos sutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais) pareiškėjas patvirtino, kad pagal jo turimą statybos leidimą įkeistame Žemės sklype buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas (kuris nebuvo nei inventorizuotas, nei įregistruotas jo dalinis baigtumas), ir, kad šis namas kartu su kitais būsimais pastatais yra įkeičiamas kreditoriui UAB „Vilbeksa“, užtikrinant paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal 2010-06-16 paskolos sutartį įvykdymą. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad buvo įkeista tik Žemės sklypo dalis, o ne gyvenamasis namas, jo teiginius paneigia 2011-04-11 sudarytas hipotekos lakšto (kodas 01120100009097) pakeitimas. Žemės sklypas šalių susitarimu buvo įkainotas tik 120 000,00 Lt suma, o įkeitimu buvo užtikrinta 395 562,19 Lt dydžio paskola. Tai įrodo, kad vien Žemės sklypo vertės neužtenka paskolos grąžinimui užtikrinti, ir kad UAB „Vilbeksa“, išduodama pradinę paskolos sumą ir vėliau išduodama papildomas sumas pagal paskolos sutarties pakeitimus, hipotekos objektu laikė ne vien Žemės sklypą, bet ir ant jo statomą gyvenamąjį namą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies: panaikino antstolės 2013-10-15 patvarkymą dėl turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą arešto ir turto arešto akto patikslinimo, kuriuo buvo nutarta areštuoti pareiškėjui priklausančias turtines teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą; kitoje dalyje skundo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus m. 26 notarų biuro 2013-03-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3-1308/13 dėl 243 833,78 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui UAB „Vilbeksa“. 2010-06-18 sutartinės hipotekos lakštu užtikrinta 2010-06-16 paskolos sutartis, įkeičiant Žemės sklypą. 2011-04-11 sutartinės hipotekos lakšto pakeitimu skolininkas pareiškė, jog jam yra išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą Žemės sklype, kuris ateityje bus įkeistas paskolos davėjui pagal sudarytą paskolos sutartį ir, vadovaujantis CK 4.171 str. 2 ir 12 dalimis, laikoma, kad ateityje gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurie bus pastatyti įkeistame Žemės sklype, bus įkeisti paskolos davėjui tai pačiai prievolei įvykdyti. 2013-08-22 patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę areštuoto turto – ½ dalies Žemės sklypo vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“. 2013-09-20 ekspertizės aktu Nr. 13/09-E21 nustatyta, jog aukščiau nurodyto turto rinkos vertė yra 13 000,00 Lt, todėl 2013-10-08 patvarkymu turto arešto aktas patikslintas, areštuoto turto rinkos verte nurodant eksperto nustatytąją. 2013-10-11 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 13/10-E23 nustatyta, kad ½ dalies Žemės sklypo su nebaigtu statyti, neregistruotu pastatu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 196,16 kv. m., rinkos vertė yra 409 000,00 Lt. Atsižvelgiant į sutartinės hipotekos lakšto 2011-04-11 pakeitimus, 2013-10-15 patvarkymu turtinė teisė į gyvenamąjį namą areštuota ir turto arešto aktas patikslintas nustatant, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies Žemės sklypo ir turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas pagal statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387 yra 196,16 kv. m., rinkos vertė yra 409 000 Lt. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 12-665/13 medžiagos nustatė, jog 2010-06-16 sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir kredito davėjo UAB „Vilbeksa“ užtikrinimui šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2010-06-18 hipotekos lakštu kredito gavėjas (pareiškėjas) įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Įkeičiant Žemės sklypą gyvenamojo namo jame nebuvo. 2011-04-11 sutartinės hipotekos lakšto pakeitimu paskolos gavėjas pareiškė, jog jam yra išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą Žemės sklype, kuris ateityje bus įkeistas paskolos davėjui pagal sudarytą paskolos sutartį ir, vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalimis, laikoma, kad ateityje gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurie bus pastatyti įkeistame Žemės sklype, bus įkeisti paskolos davėjui tai pačiai prievolei įvykdyti. Teismo vertinimu, sutarties šalys suvokė, kad sukurtiems nekilnojamojo turto objektams – pastatams, turės būti registruojama nauja hipoteka ar atitinkamai keičiamas jau registruotos hipotekos lakštas. Hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, tuo tarpu ginčo objektas – naujai pastatytas gyvenamasis namas – Nekilnojamojo turto registre buvo neįregistruotas, todėl šiam pastatui hipoteka galėjo būti įregistruota tik po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas sutiko su antstolės argumentais, jog pakartotinei ekspertizei paskirti būtina sąlyga yra motyvuoti prieštaravimai dėl eksperto išvados, tačiau nagrinėjamu atveju motyvuoti prieštaravimai dėl turto ekspertizės išvados nepateikti, todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog įkeisto turto vertė buvo nustatyta neteisinga, atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde antstolė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad hipotekos sutarties šalys, tardamosi dėl hipotekos objekto, orientuojasi į užtikrinamos prievolės dydį ir parenka tokį turtą, kurio vertės pakaktų skolai padengti. Įkeitimu buvo užtikrinta 395 562,19 Lt paskola, įkeičiamas Žemės sklypas įkeitimo metu įkainotas 120 000,00 Lt, todėl akivaizdu, kad hipotekos objektas turėtų būti ne tik Žemės sklypas, bet ir gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl ir hipotekos objektu jis negali būti – būtent dėl šios priežasties buvo areštuotos turtinės teisės į neregistruotą statinį, kurios turėtų būti realizuojamos kartu su areštuota Žemės sklypo dalimi. Be to, antstoliui nustačius, jog lėšų, numatomų gauti pardavus įkeistą daiktą, nepakaks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis gali ir turi areštuoti kitą neįkeistą skolininko turtą. Todėl teismas pripažinęs, kad gyvenamasis namas nėra hipotekos objektas, negalėjo panaikinti turtinių teisų į namą arešto.
Atskirajame skunde UAB „Vilbeksa“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad paskolos sutartyje ir hipotekos lakšto pakeitime yra aiškiai išreikšta skolininko valia įkeičiant Žemės sklypą, įkeisti jame statomą gyvenamąjį namą ir kitus būsimus statinius. Hipotekos lakšte esančios nuorodos į CK 4.171 straipsnio 12 dalį liudija, kad skolininkas įkeičiamame sklype esančius ir būsimus pastatus laikė Žemės sklypo priklausiniais, kurie pagal nurodytą teisės normą įkeičiami kartu su Žemės sklypu. Tai, kad gyvenamasis namas neregistruotas viešame registre, dar nereiškia, kad į šį faktiškai egzistuojantį Žemės sklypo priklausinį, teisės į kurį priklauso skolininkui, antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo. UAB „Vilbeksa“, skolininkui neįkeitus statomo gyvenamojo namo, nebūtų išdavusi jam tokio dydžio paskolos (250 359,00 Lt).
Atsilipime į antstolės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ prašė skundą tenkinti.
Atsilipime į antstolės atskirąjį skundą pareiškėjas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Vilbeksa“ 2010-06-26 paskolos sutartimi su vėlesniais pakeitimais suteikė pareiškėjui 200 562,24 Lt paskolą, kuri buvo užtikrinta ½ Žemės sklypo įkeitimu. Antstolė klaidina teismą teigdama, kad hipoteka užtikrinta 395 562,19 Lt. Paskolos suteikimo momentu Žemės sklypo rinkos vertės visiškai užteko paskolos grąžinimui garantuoti. Neregistruotas gyvenamasis namas yra daug vertingesnis objektas, dėl jo įkeitimo paskolos sutarties šalys nesitarė.
Atsilipime į UAB „Vilbeksa“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ½ dalis 0,1000 ha ploto žemės sklypo, esančio Skersinės sodų 9-oji g. 12, Vilniuje (toliau - Žemės sklypas), hipoteka įregistruota sutartinės hipotekos pagrindu (vykd. b. l. 11-13). Sudarydami hipotekos sutartį, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ susitarė įkeisti Žemės sklypą. Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2010-06-16 tarpusavyje pasirašytos paskolos sutarties sąlygų įvykdymas (su visais galimais ir būsimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais). Hipotekos lakšte Nr. 01/1/2010/0009097 nenurodyta, kad įkeičiami Žemės sklypo priklausiniai, jame nurodyta pastaba, kad Žemės sklype stovintis sodo pastatas, priklausantis kitam asmeniui, šiuo sutartinės hipotekos lakštu neįkeičiamas. Bylos duomenimis, įkeičiant Žemės sklypą, gyvenamojo namo jame nebuvo, statinys Žemės sklype buvo pastatytas vėliau, todėl hipotekos lakštu buvo įkeistas tik Žemės sklypas, nurodant gyvenamojo namo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisinius argumentus konstatuoja, kad apeliantų teiginiai, jos antstolė turėjo teisę areštuoti ir Žemės sklypo priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuris, jų manymu, laikytinas įkeistu remiantis CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalimis, yra nepagrįstas.
CK 4.171 straipsnio 2 dalis taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ir galintis turėti priklausinį, kurio todėl nagrinėjamam atvejui CK 4.171 straipsnio 2 dalis apskritai netaikoma. Atvejus, kada hipotekos objektas yra žemė, reglamentuoja CK 4.171 straipsnio 12 dalis, kurioje numatyta, jog įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose <...>. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, CK 4.171 straipsnio 12 dalis neaiškintina tokiu būdu, kad įkeitus žemės sklypą, savaime yra įkeičiamas visas ant jo esantis ir būsimas nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012).
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665 esančio sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01/1/2010/0009097 2010-10-25, 2010-11-19, 2011-04-11, 2011-11-30 pakeitimų matyti, kad bendru pareiškėjo ir UAB „Vilbeksa“ susitarimu buvo pakeisti sutartinės hipotekos lakšto 6, 7 punktai: prievolės dydis, palūkanos ir prievolės įvykdymo terminas. Sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01/1/2010/0009097 2011-04-11 pakeitimu, be kita ko, paskolos gavėjas (pareiškėjas) pareiškė, jog jam yra išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą Žemės sklype, kuris ateityje bus įkeistas paskolos davėjui pagal sudarytą paskolos sutartį ir, vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalimis, laikoma, kad ateityje gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurie bus pastatyti įkeistame Žemės sklype, bus įkeisti paskolos davėjui tai pačiai prievolei užtikrinti (vykd. b. l. 6). Akivaizdu, kad 2011-04-11 hipotekos lakšto pakeitimu nebuvo pakeisti įkeičiami daiktai, o paskolos ir hipotekos sutarties šalys aiškiai aptarė, kad gyvenamasis namas ir kiti būsimi statiniai, kurie bus pastatyti įkeistame Žemės sklype, bus įkeisti UAB „Vilbeksa“ ateityje (CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalys, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Šiame kontekste svarbu tai, jog tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, privaloma laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų. CK 4.185 straipsnis, galiojęs ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu, nustatė reikalavimus sutartinės hipotekos įforminimui ir įregistravimui: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, tvirtina notaras; hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu. Pagal CK 4.185 straipsnio 4 dalį, hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka kaip ir hipoteka. Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo viešame registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkamai įrašai (CK 4.187 straipsnis). Bylos duomenimis, pareiškėjas neįregistravo naujos sutartinės hipotekos ar hipotekos lakšto pakeitimo dėl gyvenamojo namo, todėl šis turtas liko neįkeistas, o priverstinis išieškojimas iš neįkeisto turto negali būti pradėtas ir vykdomas.
Antstolė atskirajame skunde vykdymo veiksmus pareiškėjui priklausančio ir hipotekos kreditoriui neįkeisto turto – turtinių teisių į gyvenamąjį namą areštą atžvilgiu teisino tuo, jog iš vykdomojoje byloje atlikto turto vertinimo išvadų matyti, jog lėšų, numatomų gauti pardavus Žemės sklypą, nepakaks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolė galėjo ir turėjo areštuoti kitą skolininkui priklausantį turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Galimybė skolininko neįkeisto turto atžvilgiu taikyti priverstinio vykdymo veiksmus bei apribojimus anksčiau, nei yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, tik po kurios gali paaiškėti, jog neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti, bei esant kreditoriaus, pasinaudojusio CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra tvarka, išreikštai valiai vykdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto, teisės aktuose nenumatyta. Todėl antstolė, neužbaigusi išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, negalėjo areštuoti neįkeisto pareiškėjo turto. Antstolė apeliuoja į CPK 675 straipsnio 2 dalį nurodydama, kad šio straipsnio pagrindu turi teisę areštuoti turtą, kurio reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, likusi neišieškota suma paaiškėja tik realizavus įkeistą turtą, todėl iki šio momento negalima nustatyti, kokia apimtimi patenkintas kreditoriaus reikalavimas, ir tuo pačiu negalima įvertinti, kokia apimtimi turi būti taikomi suvaržymai skolininko neįkeisto turto atžvilgiu, siekiant nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, draudžiančio antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Remiantis aukščiau išdėstytu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.