Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. Administracinės komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 10 dalį buvo nubaustas 240 eurų bauda, už tai, kad 2015 m. gegužės 19 d. 17 val. savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje neįrengė įspėjamojo ženklo su užrašu „Atsargiai bitės“ ir prieš atlikdamas avilių priežiūrą ir kitus bityno priežiūros darbus žodžiu neįspėjo asmenų, kurie tikėtinai gali nukentėti nuo bičių, kurios tuo metu sugėlė A. B. gyvulį (telyčaitę). Bitės sugėlė ir A. B. ir G. B., kurie gynė gyvulį nuo bičių. Tuo pačiu nutarimu Administracinė komisija įpareigojo P. V. atlyginti A. B. pastarosios patirtą 15 eurų materialinę žalą.

P. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

P. V. Administracinės komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį. ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus. To paties straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Minėta teisės norma yra blanketinė, t. y. šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto dispozicijoje. Gyvūnų laikymo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-687-(8.2) 30 punkte nurodyta, kad prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“. Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris. Tų pačių taisyklių 36 punkte nurodyta, kad prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.

ATPK 302¹¹ straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl P. V. kaltės padarius ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta liudytojų N. I., R. V., V. B., A. B., V. Š., S. J. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais: veterinarijos gydytojo A. A. pažyma, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse užfiksuotais duomenimis, įvykio dislokacijos plane užfiksuotais duomenimis. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad byloje kaip liudytojai apklausti asmenys buvo suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, byloje nėra, todėl šis P. V. skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Priešingai, iš liudytojų parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa, be to, juos patvirtina jau minėti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens P. V. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų, vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nei paties P. V. paaiškinimas, nei I. R. pareiškimas pastarojo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog P. V. padarė ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą, jis pagrįstai įpareigotas atlyginti A. B. padarytą 15 eurų turtinį nuostolį.

Kaip minėta, P. V. Administracinės komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 8 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą buvo nubaustas 240 Eur bauda. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi P. V. paskirtą baudą sumažino iki 170 Eur. Apeliantas skunde prašo apskritai panaikinti jam paskirtą nuobaudą.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-10-2014 ir kt.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės siejami su išskirtinių aplinkybių byloje konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas P. V. paskirtos nuobaudos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastarasis metų eigoje jau buvo baustas už Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus, taip pat P. V. iš kaltinimo pašalino tai, kad jis prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje nebuvo įrengęs įspėjamojo ženklo su užrašu „Atsargiai bitės“, ir pagrįstai pastarajam sumažino paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. P. V. skunde nurodytų aplinkybių, kad jo pajamos yra mažos, jam reikia išlaikyti du vaikus, bylos duomenys nepatvirtina, be to, tokios aplinkybės, susijusios su gaunamomis pajamomis bei šeimos patiriamais nepatogumais teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apskritai neskirti administracinės nuobaudos. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose administracinių teisės pažeidimų bylose ne kartą yra nurodęs, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2AT-9-746/2015). Taigi darytina išvada, kad P. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, teismo paskirta nuobauda, kuri yra mažesnė negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos šios nuobaudos vidurkis, yra teisinga, ne per griežta ir tinkama įgyvendinti administracine nuobauda siekiamus tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje. Tenkinti P. V. skundą ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą nėra teisinio pagrindo.

Kadangi P. V. skundo argumentai, susiję su A. B. ir V. B. galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, nėra šios bylos dalykas, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nepakeistą ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.