Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Ž. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Veisiejų regioninio parko direkcijai, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

2014 m. lapkričio 18 d. atsakovui paskambino iš Lazdijų savivaldybės, statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas K. J., dėl liepto stovinčio Veisiejų regioninio parko teritorijoje,(duomenys neskelbtini). Draugiškai buvo susitarta susitikti 2014 m. lapkričio 25 d. minėtoje teritorijoje. Susitikimo metu buvo apžiūrėtas, išmatuotas lieptas. Atsakovas paaiškino, kad lieptą įgijo kai tėvas K. S. padovanojo žemės sklypo dalį, o šis savo ruoštu įgijo iš savo tėvo Z. S., irgi pagal dovanojimo sutartį. Lieptas buvo statytas dar Z. S. gyvenimo toje teritorijoje laikais. Taigi nutartyje išsakytam teiginiui, kad statybos rūšis - nauja statyba atsakovas prieštarauja. Tiltas per eilę metų buvo remontuotas, nenorint sukelti grėsmės aplinkiniams. Pirmo susitikimo metu vyriausias specialistas K. J. buvo gerai nusiteikęs, o kalbos apie tilto nugriovimą net nebuvo. Atsakovo senelis Z. S. pasakojo, kad kai buvo statomas tiltas žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) neturėjo specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų, taip pat nereikėjo statybos leidimo norint pasistatyti lieptą prie namų. Tai gali patvirtinti ir dabar. Taigi atsakovas nemano, kad tai galima laikyti savavališka statyba. Vėliau vyriausias specialistas K. J. nurodė, jog atsakovas turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Buvo renkami žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų parašai dėl prieštaravimų nebuvimo išsaugoti lieptą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viena iš bendrasavininkių (iš viso yra 10 bendrasavininkų) surinko parašus anksčiau ir gavo leidimą kito tilto statybai, minėtas prašymas nebuvo teiktas. 2005 metais Z. S. jau buvo surinkęs ir pateikęs tuometiniam Lazdijų savivaldybės architektui, dokumentą dėl bendrasavininkų prieštaravimų nebuvimo įteisinti lieptą su tuometinių bendrasavininkų parašais, tačiau atsakymo negavo. Taigi teoriškai dėl minėto liepto įteisinimo yra kreiptasi pirmiau. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija yra 11,82 ha ir turi 10 bendrasavininkų, kol kas minėtas žemės sklypas yra vienas bendras vienetas, kas neleidžia turėti daugiau, nei vieną tiltą. Tačiau ateityje planuojama suskirstyti šį žemės sklypą į atskiras dalis, kas leistų kiekvienam sklypui po tiltą. Tačiau kol kas viskas yra procese.

Teismas registruota pašto siunta, laikydamasis CPK 122 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio reikalavimų, priėmus Inspekcijos ieškinį, 2015 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė atsakovui (į atsakovo gyvenamąją vietą, vėliau ir į atsakovo darbo vietą) ieškinio ir jo priedų kopijas. Nepavykus atsakovui įteikti atsakovo gyvenamojoje ir darbo vietose, teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi byloje, pagal CPK 130 straipsnio nuostatas, esant Inspekcijos ieškinyje nurodytam prašymui, atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje www.teismas.lt paskelbiant nustatyto turinio pranešimą. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai „tikrai nuolatos netikrinu šio puslapio. <...> 2015 m. spalio 7 d. tapau tėvu, o dėl vaiko negalavimo, net ir žinojęs apie teismo posėdį 2015 m. lapkričio 18 d. būčiau negalėjęs atvykti <...>“ nelaikytini svarbiomis priežastimis, kurios objektyviai trukdė atsakovui pateikti atsiliepimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas atskirajame skunde nurodo būtent tokį gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo nurodytas Inspekcijos ieškinyje, ir kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus (kurių atsakovas iš pašto nepasiėmė), todėl akivaizdu, jog atsakovo gyvenamosios vietos adresas teisingas ir teismas turėjo pagrindą (esant ieškovo prašymui) nuspręsti imtis kito procesinių dokumentų įteikimo būdo - viešo paskelbimo. Be to, Inspekcijos 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovui surašytame ir įteiktame privalomajame nurodyme iki 2015 m. birželio 22 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-141222-00035-(14.15), paaiškinta, jog neįvykdžius privalomojo nurodymo bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Atsakovas, galėjo ir turėjo tikėtis, kad Inspekcijos ieškinys jam bus pareikštas teisme, būdamas rūpestingas bei atidus, gavęs tiek gyvenamojoje vietoje, tiek ir darbo vietoje pašto pranešimą (juolab, teismui suteikus maksimalų - 30 dienų - terminą atsiliepimui pateikti), galėjo ir turėjo pasidomėti jam teikiamais dokumentais bei pateikti atsiliepimą į Inspekcijos ieškinį ir toliau tinkamai dalyvauti teisminiame procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas motyvuoja tuo, jog sprendimas priimtas už akių jam neįteikus procesinių dokumentų, su procesinių dokumentų įteikimu viešojo paskelbimo būdu nesutinka, nes nuolat šio puslapio netikrina. 2015 m. spalio 7 d. tapo tėvu, todėl į teismo posėdį atvykti nebūtų galėjęs.

CPK 288 str. 4 d. numato teismo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. CPK 285 str. 3 d. numatytų pagrindų, kuriems esant netenkinamas šalies prašymas priimti sprendimą už akių, šioje byloje nenustatyta. Byloje yra aktualus CPK 285 str. 3 d. 1 p., numatantis, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kiti CPK 285 str. 3 d. numatyti pagrindai byloje neįrodinėjami. Teismas pirmiausia procesinius dokumentus siekė įteikti registruota pašto siunta ir juos siuntė paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu –(duoemnys neskelbtini). Nepavykus atsakovui įteikti atsakovo gyvenamojoje vietoje, 2015-09-23 procesiniai dokumentai išsiųsti ir jo darbo vietos (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Atsakovas nurodytais adresais nerastas, todėl procesinių dokumentų įteikti CPK 123 str. 3, 4 d. numatyta tvarka nepavyko. Tokiu atveju procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 str. numatyta tvarka (CPK 124 str. 4 d.). CPK 130 str. 1 d. numato, kad procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu. Teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi byloje, pagal CPK 130 str. nuostatas, esant Inspekcijos ieškinyje nurodytam prašymui, atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje www.teismas.lt paskelbiant nustatyto turinio pranešimą. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo ieškovė, kad pats atsakovas atskirajame skunde nurodo būtent tokį gyvenamosios vietos adresą –(duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas Inspekcijos ieškinyje, ir kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus (kurių atsakovas iš pašto nepasiėmė), todėl akivaizdu, jog atsakovo gyvenamosios vietos adresas teisingas ir teismas turėjo pagrindą (esant ieškovo prašymui) nuspręsti imtis kito procesinių dokumentų įteikimo būdo - viešo paskelbimo. Toks teismo procesinių dokumentų įteikimas apeliantui laikomas tinkamu įteikimu. Be to, Inspekcijos 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovui surašytame ir įteiktame privalomajame nurodyme iki 2015 m. birželio 22 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-141222-00035-(14.15), paaiškinta, jog neįvykdžius privalomojo nurodymo bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad teismas pareigą tinkamai įteikti šaliai procesinius dokumentus įvykdė. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, iki nustatyto termino nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o tai yra įstatyminis pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog CK 287 straipsnyje nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti ne tik nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat turi vertinti ar ištyrus apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, būtų pagrindas išvadoms, kad teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įvertino tuos pačius įrodymus pateiktus byloje, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas už akių bei pasisakė dėl pareiškime sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių.

Apeliantas, nesutikdamas su sprendimu už akių tik deklaratyviai nurodo, kad lieptą įgijo kai tėvas K. S. padovanojo žemės sklypo dalį, o šis savo ruoštu įgijo iš savo tėvo Z. S., irgi pagal dovanojimo sutartį. Lieptas buvo statytas dar Z. S. gyvenimo toje teritorijoje laikais. Tiltas per eilę metų buvo remontuotas, nenorint sukelti grėsmės aplinkiniams. Atsakovas, apsiribodamas atskirajame skunde nurodytais teiginiais, nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų galinčių tokias aplinkybes pagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. gruodžio 9 d. surašant savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-141209-00038-(14.12) buvo nustatyta, kad lieptas pastatytas 2005 m. birželio mėnesį, šią aplinkybę patvirtino ir prie ieškovės atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėti palydovo užfiksuoti ginčo vietos žemės vaizdai, iš kurių matyti, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. ginčo liepto atsakovo sklype nebuvo, jis fiksuotas tik 2008 m. birželio 3 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šią aplinkybę, o jo pareiškime nurodoma aplinkybė apie siekį įteisinti liepto statybą 2005 m., pridėtas 2005 m. birželio 10 d. sutikimas šią ieškovės ieškinyje nurodomą aplinkybę tik patvirtina. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtinamos prie ieškinio pridėtais dokumentais: Veisiejų regioninio parko raštu Nr. 324(1.8), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-2580-(14.2), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, atsakovo paaiškinimu, sava­va­liš­kos statybos aktu Nr. SSA-10-141209-00038-(14.12), pranešimu dėl savavališkų statybų Nr. 2D-19611-(14.17), privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-141222-00035-(14.51), privalomo­jo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdy­mo patikrinimo aktu Nr. NPA-10-150630-00031-(14.51). Po savavališkos statybos akto surašymo atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento ir nenugriovė savavališkai pastatyto liepto, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Įvertinus tai, atsakovo argumentai, kad lieptas nėra savavališka statyba, niekuo nepagrįsti, statybą leidžiančio dokumento atsakovas nepateikė. Taigi, šiuo atveju, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei sąlygotų jo panaikinimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įvertino tuos pačius įrodymus pateiktus byloje, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas už akių bei pasisakė dėl pareiškime sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių.

Atskirojo skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes kaip jau nurodyta, visos aplinkybės ir atsakovo argumentai yra teismo išanalizuoti. Pažymėtina, kad atsakovas nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.