Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai doku­men­­­­­tai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu 2015-10-12 paskelbiant specialiame interneto tinkla­­­la­­pyje www.teismai.lt. Atsakovas per nu­­s­ta­­­­ty­tą 30 dienų terminą be pateisina­mos prie­žasties ne­pa­­teikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, nein­for­muo­­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiū­­­­­­ros skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. gavo Veisiejų regioninio parko direkcijos raštą, kuriuo pranešta apie Veisiejų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Dumblinio ežere galimai neteisėtai pastatytus lieptus. Skyriaus Statybos valstybinės priežiūros posky­rio vyriausiasis specia­listas 2014 m. lapkričio 25 d. patikrino faktines aplinkybes ir 2014 m. gruodžio 5 d. surašė statybos patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog Veisiejų regioninio parko terito­ri­joje, Dumblinio ežere, ties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatytas ir atsakovo Ž. S. naudojamas lieptas (ilgis – 13,40 m, bendras plotas – 22,96 kv. m, aukštis ~ 1,90 m). Nekilnojamojo turto registro duome­­­nimis, žemės sklypui įrašytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: hidro­gra­fi­niai draustiniai (Ilgininkų hidrografinis draustinis), nacionaliniai ir regioniniai parkai (Veisiejų regio­ninis parkas), paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (Dumb­­linio ežero), miško naudojimo apribojimai. Atsakovas 2014 m. lapkričio 25 d. paaiš­ki­no, kad lieptą įgijo 2014 m., kai tėvas K. S. padovanojo žemės sklypo dalį, ties kuria ir pasta­ty­tas lieptas. 2014 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad minėtas lieptas 2005 m. birželio mėnesį pastatytas savavališkai. Statybos rūšis – nauja statyba. Statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. 2014 m. gruodžio 22 d. surašytas privalo­ma­sis nurody­mas, kuriuo iš atsa­ko­vo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d. savo lėšomis paša­linti savavališkos statybos pada­rinius – nugriauti savava­liš­kai pastatytą lieptą. Nurodyta, jog asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduo­dan­čius subjektus dėl statybą leidžian­čio dokumen­to išdavi­mo Staty­bos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2015 m. birže­lio 30 d. surašytas privalo­mo­jo nuro­dy­mo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog atsakovas nurodymo neįvykdė – liepto nenugriovė.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtinamos prie ieškinio pridėtais dokumentais: Veisiejų regioninio parko raštu Nr. 324(1.8), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-2580-(14.2), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, atsakovo paaiškinimu, sava­va­liš­kos statybos aktu Nr. SSA-10-141209-00038-(14.12), pranešimu dėl savavališkų statybų Nr. 2D-19611-(14.17), privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-141222-00035-(14.51), privalomo­jo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdy­mo patikrinimo aktu Nr. NPA-10-150630-00031-(14.51).

Po savavališkos statybos akto surašymo atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento ir nenugriovė savavališkai pastatyto liepto, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).

Statybos procesą reglamentuojančiame teisės akte – Statybos įstatyme nusta­tyti visų stato­mų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techni­­nio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su staty­ba susijusios veiklos priežiū­ros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė. Stati­nio projektavimo, staty­bos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reika­la­vimus, taisykles, bendruo­sius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techni­niai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių staty­bos techninių doku­­mentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesio­­­giai arba nuoro­domis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyk­les. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems staty­bos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susi­sie­­kimo komu­ni­kacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą regla­mentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstaty­mo nuosta­­­tų įgyvendi­ni­mą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkre­ti­zuoti regla­mentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti staty­bos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir parei­­­gas, apsaugoti asme­nų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus.

Ginčo statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas įgyvendinančio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (nuo 2010-10-01 neteko galios) 5 punktas detalizavo, kad nesudėtingi statiniai, kuriems statyti arba griauti statybos leidimas nerei­kalingas, taip pat reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra išvardyti statybos techniniame reglamente STR „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“. Statybos techninis regla­mentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtintas Lietuvos Respub­­likos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (nuo 2010-10-01 neteko galios). Šio Reglamento 1 priede pateiktas nesudėtingų statinių sąrašas, į kurį įtrauktas lieptas (1 priedo 2 lentelė „Inžineriniai statiniai“, eil. Nr. 20), priskiriant jį, atitinkamai pagal jo ilgį nuo kranto linijos ir didžiausią užimamą plotą, I arba II grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal Regla­men­to STR 1.01.07:2002 12.2 punktą I grupės nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje taiko­mos šios išimtys: neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, tačiau turi būti atliekama statinio projekto vykdymo priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, nepriva­lo­ma atlikti stati­nio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnoja­mo­jo turto registre. Siekiant teisėtai statyti nesudėtingą statinį saugomoje teritorijoje turė­jo būti rengia­mas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administraci­jos valsty­bės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urba­nis­­ti­nius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgalio­­­tas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezer­va­te (12.2.1.1 punktas); savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nusta­tyti stati­nio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir regiono aplinkos apsau­gos departamento įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose draustiniuose (12.2.1.2 punktas); savi­val­dybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus – statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugan­čio­se) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose (12.2.1.3 punktas); nereika­lin­gas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų, išvardytų 12.2.1 papunktyje, prita­rimai (12.2.2 punktas).

Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas nesudėtingų statinių statybai statytojui priklausan­čiame žemės sklype yra numatytas ir pagal Reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (įsigaliojo nuo 2010-10-01) nuostatas, t. y. ketinant statyti nesudėtingą statinį reikalinga parengti supa­prastintą statybos projektą, kuriam reikalingas rašytinis pritarimas (Regla­men­to STR 1.01.07:2010 14 punktas).

Ginčo statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis nustatė, kad savavališka statyba – statinio statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesu­dė­tingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto doku­mento, kai statybos leidimas neprivaloma. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Staty­bos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, nustatančioje, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį doku­­men­tą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Kadangi nagrinėjamu atveju lieptas stovi saugomoje teritorijoje – Dumblinio ežere, Ilginin­kų hidrografiniame draustinyje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, statybai taip pat taiky­ti­nas Saugo­mų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas apribojimas, kad gamti­niuo­se ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusi­ju­sius stati­nius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių stati­nių ir (ar) sodų lieka­nų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nusta­tant juri­di­nį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuo­se planuose, staty­ti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Be to, pagal Saugomų teritorijų įstaty­mo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, valstybiniuose parkuo­se draudžiama statyti naujus gyvena­muo­sius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus <...>, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, <...>. Statiniai valstybiniuose parkuo­se projektuojami, statomi ar rekonstruo­ja­­mi vado­­vau­jan­tis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų sprendiniais, atsižvel­giant į mieste­­lių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).