- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-199-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01354-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Rimas Švirinas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. P., D. L.
- Nukentėjusysis
- I. J., L. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė, Jurgita Mačiulskienė
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-199-498/2016;
Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01354-2015-4;
2016 m. balandžio 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistojo A. P. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistojo D. L. gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistųjų A. P. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo
A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 180 str.1 d.,178 str. 2 d. ir taikant LR BK 56 str. nuteistas laisvės atėmimu:
pagal LR BK 180 str. 1 d. – 4 (ketveriems) metams, pagal LR BK 178 str. 2 d. – 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.
Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį laisvės atėmimo bausmės – 2 (dvejus metus) šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2015-01-22 iki 2015-01-23, suėmime nuo 2015-01-23 iki nuosprendžio paskelbimo ir bausmės, atliktos pagal 2014-12-08 apeliacinio teismo nuosprendį.
A. P. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
D. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas jį laisvės atėmimu:
pagal LR BK 180 str. 1 d. – 3 (trejiems) metams; pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-02-26 iki 2015-02-27 bei suėmime nuo 2015-02-27 iki nuosprendžio paskelbimo. D. L. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai. Priteista iš nuteistųjų solidariai: nukentėjusiajai I. J. - 483,66 eurų turtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai L. M. - 611 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteista solidariai iš nuteistųjų 150,54 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 54 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant nuteistuosius nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamųjų gynybą nepriteista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu A. P. ir D. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. sausio 7 d., apie 16.39 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto A. P. sukūrus nusikaltimo planą, parinkus nusikaltimo objektą - I. J. paskambinus jai ir pakvietęs susitikti, o 2015-01-07 apie 20.40 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. J. atvykus automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, susitikus su A. P. ir jam nurodžius važiuoti netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur atvykus, atėjo D. L., I. J. išlipus iš automobilio, D. L. stovint šalia, A. P. grasinant į nukentėjusiąją I. J. nukreipė daiktą panašų į šaunamą ginklą-revolverį, taip sudarant nukentėjusiajai bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimant galimybę priešintis, A. P. pareikalavus atiduoti visus vertingus daiktus, pinigus, A. P. paėmus jos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį vėliau jai grąžino, kad negalėtų išsikviesti pagalbos, po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus-2015-01-07 apie 21.00 val. kaltinamieji įsėdo į I. J. automobilį ir nurodė važiuoti link (duomenys neskelbtini) prospekto, o atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kaltinamiesiems išlipus iš automobilio, D. L. stovint šalia, A. P. apieškojo I. J. kišenes bei automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavo atiduoti pinigus, I. J. paklusus ir įvykdžius reikalavimą, nuvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur A. P. ir I. J. išlipus iš automobilio, nuėjus į degalinę A. P. iš I. J. gavo 100 Lt (28,96 Eur), o D. L., būdamas I. J. automobilyje, išdaužė I. J. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinių durelių stiklą, 20,27 Eur vertės ir pagrobė I. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Ipad“, Nr. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur vertės, kartu kaltinamieji pasišalino, tuo bendrais veiksmais I. J. padarė 483,66 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Be to, kaltinamieji A. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. sausio 15 d., apie 17.30 val., L. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, A. P. melagingai nukentėjusiajai L. M. prisistačius policijos pareigūnu, atliko kratą jos namuose, atvirai, L. M. akivaizdoje D. L. iš rankinėje buvusios piniginės pagrobus 576 Eur, A. P. paėmus jos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 43,44 Eur vertės, dujų balionėlį, 35,00 Eur vertės, kartu pasišalino iš buto, tuo bendrais veiksmais L. M. padarydami bendrą 654,44 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo pritaikyti jo atžvilgiu LR BK 64 straipsnį ir 75 straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų visiškai prisipažino, byloje yra pateikti visi dokumentai įrodantys jo neįgalumą. Nurodo, kad nukentėjusiųjų atsiprašė ir pažadėjo atlyginti visą žalą. Skunde teigia, kad LR BK 64 straipsnio ir 75 straipsnio 1 dalis jam nebuvo pritaikyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Taip pat nuteistasis mano, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta suėmimo data, t.y. jis buvo sulaikytas 2015-01-22, o nuosprendyje rašo 2015-02-26.
Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo pakeisti 2015 gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. Prašo jo veiką perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. l d. į LR BK 178 str. 1 d. ir Kauno apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti. Pakeisti 2015 gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį D. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir Kauno apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą. Nuteistasis skunde teigia, kad nebuvo surinkta jokių jo kaltės įrodymų dėl plėšimo įvykdymo I. J. atžvilgiu. Nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 suformuotų nuosprendžiui keliamų reikalavimų ir LR BPK 305 straipsnio 1, 2, 3 punktų. Taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė neturi sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų, liečiančių asmens nusikalstamos veikos padarymo faktą ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal tą patį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 3.1.8 punktą abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. D. L. skunde akcentuoja ir tai, kad nei iš bylos duomenų nei iš nuosprendyje nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nėra aišku kokiu būdu jis neva sudarė nukentėjusiajai I. J. bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimant galimybę priešintis ir pagrobiant svetimą turtą. Taip pat minėtame nuosprendyje nebuvo nurodyti motyvai kuriais vadovaudamasis teismas atmetė įrodymus, pagrindžiančius, jog jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. l d. sudėties, taip pat mano atžvilgiu nebuvo nurodyti šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nuteistojo teigimu nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai nebuvo analizuojami, be to jie pagrįstai kelia abejones dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų, jog D. L. kaltas pagal LR BK 180 str. l d. Teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė, ar buvo, ir koks buvo susitarimas tarp jo ir A. P., kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo įvykio vietoje, įvykio metu, kokiais konkrečiais veiksmais neva tai sudarė bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimdamas galimybę nukentėjusiajai I. J. priešintis, pagrobiant svetimą turtą. Teismo nuosprendyje pateikiami teiginiai nepagrindžia jo, kaip bendrininko, veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat priimant minėtą nuosprendį nebuvo nurodyti jo atžvilgiu skiriamos bausmės skyrimo motyvai. Tuo buvo pažeisti LR BPK 305 str. l d. 1-4 p. reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde nurodoma, kad D. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl I. J. atžvilgiu įvykdyto plėšimo) prisipažino, nurodydamas jog įvykio metu buvo įvykio vietoje, pagrobė I. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Ipad“ tik todėl, kad buvo užrakintas I. J. automobilyje ir A. P. pranešus, kad atvažiuoja policija, patyręs šoką išspyrė langą ir paėmė kompiuterį, kad nepalikti pirštų atspaudų. Taip pat nurodė, kad jokių veiksmų I. J. atžvilgiu, galinčių sudaryti nusikalstamos veikos - plėšimo sudėtį, neatliko. Jokių veiksmų sudarant nukentėjusiajai I. J. bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją, atimant galimybę priešintis pagrobiant svetimą turtą neatliko, o ir negalėjo atlikti, nes A. P. užvaldant I. J. pinigus, D. L. buvo užrakintas jos automobilyje „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. P. reiškiant reikalavimus tolėliau stovėdamas kalbėjosi telefonu. Tai patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga bei pati nukentėjusioji I. J.. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokole nurodė, kad tas jaunas vaikinas (D. L.) ištisai kalbėjosi telefonu, o tas vyresnis vyriškis (A. P.) išsitraukęs ginklą įrėmė į smilkinį <...> ir bandė išgauti pinigų<...> Nuvykus į degalinę<...> kartu su dukrele ji nuėjo į degalinę, o tas vyresnis (A. P.) ėjo paskui, tas jaunas vaikinas (D. L.) liko automobilyje, jį užrakino <...> degalinėje jai iškeltus pinigus, 80 litų (23.24 eurų)padavė tam vyriškiui (A. P.), jis išėjo, <...> (netrukus) tas kitas jaunas kur buvo automobilyje (D. L.)<...>išspyrė automobilio galinį langą ir pabėgo<...>su policijos pareigūnais apžiūrinėdama automobilį pamatė, kad pavogtas planšetinis kompiuteris (l t. b. 1 45-46,48-49). Taip pat šiuos parodymus nukentėjusioji I. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad A. P. reiškė reikalavimus. D. L. šnekėjo telefonu, buvo pasimetęs ir nieko jai nesakė. Matė, kaip buvo išdaužti automobilio langai, tuo metu A. P. jau buvo paduoti pinigai (7 t., b.l. 72-73). Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole I. J. atpažino jį tik kaip asmenį kuris įvykio metu įvykio vietoje buvo kartu su A. P. ir išdaužęs jos automobilio „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą iš salono pagrobė planšetinį kompiuterį „Ipad“( 1 t. b.l. 70-73). Skunde nurodoma, kad kaltinamasis A. P. taip pat patvirtino nukentėjusios I. J. parodymus, jog tik jis vienas reikalavo iš jos turto, patvirtino, jog jis jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, o automobilio stiklą išspyrė tik tada, kai A. P. jau turėjo I. J. paduotus 100 litų ir tik todėl, kad D. L. buvo užrakintas automobilyje. Nuteistasis teigia, kad A. P. patvirtino, jog jam jokių nurodymų nedavė. Jis visą laiką kalbėjo telefonu, jokių veiksmų neatliko ir ragino, kad greičiau eiti iš ten (7 t. b.l. 87-88). Nuteistojo teigimu, šias nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina 2015-01-15 kompaktinės plokštelės „Verbatim“, paimtos 2015-02-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės V. J., apžiūros protokole užfiksuota informacija, jog laikotarpiu nuo 20.05 val. iki 21.45 val. į degalinę įeina trys asmenys - moteris su mažamete mergaite ir vyras. Moteris su mergaite nueina į tualetą išėjusias jas aptarnauja degalinės darbuotoja, I. J. A. P. paduoda pinigus ir jis išeina. D. L. nurodo, kad jis kaip degalinėje buvęs asmuo neužfiksuotas (1 t. b.1.83-86). Skunde nurodoma, kad nuteistojo D. L. teiginius taip pat iš dalies patvirtina ir 2015-01-08 automobilio „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame rastos stiklo šukės (l t. b.l. 61-65). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ IAP sistemai priklausančios telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. L., įeinančių, išeinančių, trumpųjų SMS žinučių išklotinės už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-02-26. Nuteistasis nurodo, kad iš šių duomenų atliktos analizės matyti, kad jis iš tikrųjų įvykio metu bendravo telefonu. Atliktoje analizėje fiksuota, kad iš tikrųjų įvykio metu bendravo telefonu su A. P. naudojamo telefono numeriu, tačiau detaliau minėta informacija neapžiūrėta ir nebuvo nustatyti visi abonentai su kuriais jis bendravo įvykio metu, įvykio vietoje, 2015-01-07 laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.45 val. Nuteistojo D. L. nuomone, kiti byloje esantys įrodymai nei patvirtina nei paneigia jo kaltės dėl I. J. atžvilgiu įvykdyto plėšimo sudarant nukentėjusiajai I. J. bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją ir taip atimant galimybę jai priešintis.
D. L. skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“. Nuteistasis skunde rašo, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, be to, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 punkte išaiškinta, kad kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Be to, minėto nutarimo 11 punkte išaiškinta, kad turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Taigi grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas turi suvokti, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. D. L. nurodo, kad matyti iš nukentėjusiosios I. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kaltinamojo A. P. parodymų, o ir pateikto kaltinimo, būtent A. P. grasindamas į nukentėjusiąją I. J. nukreiptu daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą ir taip sudarant bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimant galimybę priešintis, reikalavo I. J. atiduoti turtą paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį vėliau jai grąžino, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos, po to, atvykus prie (duomenys neskelbtini), A. P. apieškojo I. J. kišenes bei automobilį „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavo atiduoti pinigus, kuriuos ji A. P. ir padavė degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ t.y. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 180 str. 1 d. D. L. nurodo, kad jis jokių veiksnių sudarančių nusikalstamos veikos - plėšimo sudėtį iki tol neatliko, nes tolėliau stovėdamas kalbėjosi telefonu. Be to, nurodo, jis neturėjo jokio tikslo ir sumanymo pagrobti I. J. turtą nei tik atėjęs prie A. P. nei vėliau. Skunde akcentuoja, kad minėtas planšetinis kompiuteris buvo atvirai padėtas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad užvaldyti I. J. automobilį jam ir A. P. turint tokį tikslą nebuvo jokių kliūčių. Taip pat nuteistojo nuomone, tai, kad jis jokių plėšimo sudėtį atitinkančių veiksmų neatliko konstatuojama ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. apkaltinamajame nuosprendyje. Kaltinamajam A. P. užvaldžius I. J. turtą ir įgijus galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią nusikalstama veika -plėšimas I. J. atžvilgiu jau buvo baigta. Minėtą planšetinį kompiuterį D. L. paėmė atsiradus naujoms aplinkybėms – jam būnant užrakintam I. J. automobilyje ir negalint iš jo pasišalinti, bei A. P. pranešus, kad atvažiuoja policija, tuomet, patyręs šoką išspyrė langą ir paėmė kompiuterį, kad nepalikti pirštų atspaudų. Nurodo, kad šia veiką darė nenaudodamas nei fizinio nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis, o būdamas užrakintas I. J. automobilyje ir neturėjau jokios galimybės naudoti fizinį, psichinį smurtą, grasinimus ar kitaip atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis. Nuteistojo D. L. skunde dėstoma nuomone jo padaryta veika galėtų būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. l d., ir ji nesudaro nusikaltimo numatyto LR BK 180 str. l d. sudėties.
D. L. skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš L. M.) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįsta, teismo nuosprendyje nemotyvuota, ir yra aiškiai per didelė. Tai kad jis prisipažino skundžiamame nuosprendyje pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nukentėjusioji nurodė, kad į jos butą D. L. pateko vėliau, būdamas pakviestas A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. nurodė, kad ieškoti ir paimti pinigus jam davė nurodymą A. P., ir tik tada jis paėmė jos rankinuko pinigus. Tą patvirtina ir pats A. P., nurodydamas, kad pas L. M. ėjo kaip pas moterį atliekančią masažus su laiminga pabaiga. Jos apvogti neketino. Toks sumanymas kilo tik ją pamačius ir nusprendus, kad jos paslaugos nereikalingos. D. L. akcentuoja, kad įrodymų, paneigiančių šiuos A. P. parodymus byloje nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio nagrinėjimo metu surinkta nebuvo. A. P. nurodžius ieškoti ir paimti pinigus, būdamas suklaidintas A. P., kad jį apgavo ir manydamas, kad tai yra jo pinigai, ėmė jų ieškoti ir suradęs juos paėmė. D. L. teigia, jog nusikalstamas sumanymas apvogti L. M. kilo ne jam, o jis buvo suklaidintas A. P.. Jo vaidmuo šioje veikoje buvo antraeilis. Nuteistojo teigimu, skiriant bausmę už šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į šias aplinkybes, nei į LR BK 54 str. 2 d. reikalavimus, todėl skyrė nemotyvuotą ir nepagrįstai didelę bausmę už šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. P. gynėją advokatę R. Budrytę, nuteistojo D. L. gynėją J. Mačiulskienę prašiusias apeliacinius skundus tenkinti, sprendžia, kad A. P. ir D. L. apeliaciniai skundai atmestini.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumą padarė motyvuotas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas pripažindamas A. P. ir D. L. kaltais padarius nusikaltimus numatytus LR BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jiems teisingas ir padarytoms veikoms adekvačias bausmes. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis atitinka LR BPK 305 straipsnio reikalavimus.
Dėl A. P. apeliacinio skundo.
Nors A. P. apeliacinio skundo reikalavimą formuluoja prašydamas jo atžvilgiu taikyti LR BK 64 straipsnį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad A. P. prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 64¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė LR BK 64¹ straipsnio nuostatų nuteistojo A. P. atžvilgiu. LR BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taip pat ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant nuteistajam paskirta bausmė mažintina 1/3. Baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t.y. byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamoji byla baigta apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu, todėl šioje byloje nėra nustatyta būtinųjų pagrindų, leidžiančių taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, vien asmens prisipažinimo kaltu neužtenka, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė LR BK 64¹ straipsnio nuostatų A. P. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. P. prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. nuteistas už apysunkius tyčinius nusikaltimus 6 metams, o subendrinus bausmes su 2014-12-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, jam paskirta galutinė 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014-12-08 nutartimi A. P. pripažintas pavojingu recidyvistu. Taigi A. P. neatitinka LR BK 75 straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl nėra pagrindo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo A. P. teigimu, Kauno apylinkės teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta jo sulaikymo data – 2015-02-26. Teisėjų kolegija patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagal byloje esantį įtariamojo sulaikymo protokolą (t. 4, b.l. 167-168) Kauno apylinkės teismo nuosprendyje A. P. sulaikymo data - 2015-01-22 - nurodyta teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. skunde nurodė nuosprendyje nurodytą bendrininko D. L. sulaikymo datą.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Kauno apylinkės teismo nuosprendį A. P. bausmės individualizavimo aspektu, pažymi, kad skirdamas bausmę A. P., teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisingai įvertino tai, kad A. P. nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, pripažintas pavojingu recidyvistu, pagrįstai jo atžvilgiu taikė LR BK 56 straipsnio nuostatas, todėl apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga, paskirta nepažeidžiant LR BK bausmės skyrimo nuostatų, atitinkanti A. P. padarytus nusikaltimus ir jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 nuosprendis A. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl D. L. apeliacinio skundo.
Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 180 straipsnio 1 dalies į LR BK 178 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos I. J. atžvilgiu. Už plėšimą pagal 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. D. L. neigia užvaldęs I. J. turtą plėšimo būdu ir kelia klausimą kokiais veiksmais jis I. J. sudarė bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimant galimybę priešintis, nes įrodymai apylinkės teisme nebuvo analizuojami. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodekso įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apygardos teismas patikrinęs skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai aptarė įrodymus ir padarė išvadas pagrįstas nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais. Byloje nustatyta, kad 2015-01-07 apie 20.40 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. J. atvykus automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitikus su A. P., ir jam nurodžius važiuoti netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur atvykus, atėjo D. L., I. J. išlipus iš automobilio, D. L. stovint šalia, A. P. grasinant į nukentėjusiąją I. J. nukreipė daiktą panašų į šaunamą ginklą - revolverį, taip sudarė nukentėjusiajai bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimant galimybę priešintis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-599-976/2015). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009). Įvertinęs visas reikšmingas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. P. kartu su D. L. veikė bendrininkų grupe. Iš nukentėjusiosios parodymų (t. 7, b.l. 73,74) matyti, kad tuo metu, kai A. P. jai grasino daiktu panašiu į šaunamą ginklą, taip sudarydamas nukentėjusiajai bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją atimdamas galimybę priešintis, D. L. visą laiką buvo šalia. Tokiu elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) D. L. pritarė bendrininko nusikalstamiems sumanymams bei veiksmams ir suvokė, kad kartu su A. P. bendrininkaudamas dalyvauja padarant plėšimą. Pažymėtina, kad buvimas šalia nukentėjusiosios tuo metu, kai A. P. grasino jai daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą ir pagrobiant turtą, yra laikomas atėmimu galimybės priešintis, kuris kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymis ir buvo inkriminuotas D. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji savo parodymuose patvirtino, kad A. P. ir D. L. buvo bendraminčiai, abiejų asmenų tikslas buvo iš jos gauti pinigų (t. 7, b.l. 73). Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad D. L. suprato, kad A. P. grasindamas daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą atima I. J. galimybę priešintis, o jis būdamas šalia savo veiksmais pritarė A. P. veiksmams taip siekdamas bendro rezultato – pagrobti I. J. priklausantį turtą. Taip pat pažymėtina, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Apeliacinio skundo argumentai, kad tuo metu kai A. P. grasino I. J., D. L. kalbėjo telefonu, nešalina fakto, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kaip bedravykdytojas. Skunde D. L. neigia bendrininkavimą nurodydamas, kad visus aktyvius veiksmus I. J. atžvilgiu naudojo A. P., tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad esant bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji nuskalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupėje.
D. L. skunde nurodo, kad jis pagrobė I. J. priklausantį planšetinį kompiuterį, nenaudojant nei fizinio nei psichinio smurto, nei atimdamas galimybės jai priešintis, atsiradus naujoms aplinkybėms, todėl jo veiksmuose nėra LR BK 180 straipsnio 1 dalies sudėties. Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Išanalizavęs bylos medžiagą apygardos teismas konstatuoja, kad D. L. pagrobė I. J. priklausantį planšetinį kompiuterį tęsdamas nusikalstamą veiką pradėtą 2015-01-07 apie 20.40 val. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-121-693/2015 ir kt.). Byloje nustatyta, kad A. P. ir D. L. bendrais veiksmais atėmę I. J. galimybę priešintis nuvyko į degalinę, kurioje D. l. išdaužęs automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinių durelių stiklą, pagrobė I. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Ipad“ 434,43 Eur vertės. Pažymėtina, kad šiuos nuskalstamus veiksmus D. L. atliko tą patį 2015-01-07 vakarą praėjus ne daugiau, kaip valandai laiko nuo pirmojo epizodo, kai nukentėjusiajai buvo grasinama daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, taip atimant galimybę priešintis, turint vieningą tyčią pagrobti I. J. priklausantį turtą ir taip D. L. padarė veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. L. kartu su A. P. veikdami, kaip bendravykdytojai, plėšimo būdu, užvaldė I. J. turtą, t.y. jų nusikalstama veika buvo nukreipta į vieną objektą ( I. J. turtą), juos siejo vieningas sumanymas ir veikos epizodus skyrė nedidelis laiko tarpas, todėl D. L. veika pagrobiant I. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį vertintina, kaip tęstinė veika, kurioje yra visi nusikaltimo numatyto LR BK 180 straipsnio 1 dalyje požymiai. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija neturi pagrindo perkvalifikuoti D. L. veikos iš LR BK 180 straipsnio 1 dalį į LR BK 178 straipsnio 1 dalį.
D. L. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikaltimą numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jo vaidmuo šioje veikoje yra antraeilis. Byloje nustatyta, kad A. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. sausio 15 d., apie 17.30 val., L. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, A. P. melagingai nukentėjusiajai L. M. prisistačius policijos pareigūnu, atliko kratą jos namuose, atvirai, L. M. akivaizdoje D. L. iš rankinėje buvusios piniginės pagrobus 576 Eur, A. P. paėmus jos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 43,44 Eur vertės, dujų balionėlį, 35,00 Eur vertės, kartu pasišalino iš buto, tuo bendrais veiksmais L. M. padarydami bendrą 654,44 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, koks buvo D. L. vaidmuo užvaldant L. M. turtą, nes esmė tame, kad tarp bendrininkų buvo tarpusavio susitarimas ir bendra tyčia užvaldyti L. M. turtą. D. L. skunde rašo, kad nusikalstamas sumanymas apvogti L. M. kilo A. P., o jis atėjo į L. M. butą vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad susitarimas tarp bendrininkų gali įvykti, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir jo ribos gali būti koreguojamos. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad D. L. ir A. P. turėjo bendrą tikslą pagrobti L. M. turtą, veikė bendrai susitarę, ko pasekoje D. L. iš L. M. rankinės atvirai pagrobė 576 Eur. Nuteistojo D. L. teiginius, kad jis buvo suklaidintas A. P. ir manė, kad ieško A. P. pinigų teisėjų kolegija laiko deklaratyviais.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Kauno apylinkės teismo nuosprendį D. L. paskirtos bausmė individualizavimo aspektu, pažymi, kad skirdamas bausmę D. L., teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. L. anksčiau yra teistas, nusikaltimus įvykdė neišnykus teistumui, kas reiškia, kad nuteistasis kritiškai nevertina anksčiau padarytų nusikaltimų, nes atlikęs anksčiau paskirtas bausmes nesistengė gyventi laikydamasis įstatymu ir daugiau nenusikalsti. Kartu, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl abiejų nusikaltimų nustatyta viena D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmės rūšis D. L. parinkta tinkamai. Už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas D. L. už LR BK 178 straipsniu 2 dalį paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijos vidurkis, o už nusikaltimą numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje - sankcijos vidurkiui lygią bausmę.
Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu D. L. būtų galima skirti švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmes atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, parinko ir paskyrė A. P. ir D. L. teisingą bausmės rūšį ir dydį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 144,75 Eur priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (t.8, b.l. 77). LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš išteisintojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. L. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
A. P. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, atsiradusių dėl D. L. gynybos apeliacinės instancijos teisme, iš D. L. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.