Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

institucijos teikiančios išvadą byloje – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui N. P., institucija teikianti išvadą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, jos interesus atstovauja atstovas advokatas P. B..

Ieškovės atstovas advokatas P. B. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad Lietuvoje pakito MMA dydis iki 400 Eur šiuo metu, ieškinio pateikimo dienai buvo 380 Eur, išaugo nepilnamečio vaiko G. poreikiai ir priteistos 86,88 Eur (300 Lt) sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Vaiko vidutinių poreikių patenkinimui būtina skirti bent jau apie 400 Eur per mėnesį. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista prašoma 190 Eur suma, nes tokia išlaikymo suma yra protinga ir bent jau minimaliai atitinka vaiko poreikius bei interesus. Ieškovė išlaikymo dydį pagrindžia paskaičiavimu. Ieškovė šiuo metu laikinai gyvena užsienyje, deklaruota jos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovės šeimoje auga dar vienas vaikas, tačiau ji dirba Airijoje, gauna pajamas, pilnai išlaiko sūnų, vaikas lanko mokyklą. Šalys gyvena užsienio valstybėse, kurios yra panašios pagal pragyvenimo lygi. Atsakovas nurodė, kad jo šeimos pajamos sudaro 2300 svarų pajamų per mėnesį (apie 2600 Eur), todėl tikrai turi galimybę skirti 190 Eur savo vaiko – sūnaus išlaikymui, tuo labiau, kad ieškovė net neprašo priteisti išlaikymo dydžio pagal atsakovo realiai gaunamas pajamas arba pagal realiai išleidžiamas vaiko išlaikymui išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas palaikė savo pateiktame paaiškinime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, kad šiuo metu finansinės galimybės neleidžia mokėti didelių sumų vaikui, todėl sutinka sūnaus išlaikymui per mėnesį skirti po 150 Eur. Atsakovas papildomai paaiškino, kad visada stengėsi išlaikyti sūnų, kai išgalėdavo, pervesdavo didesnes sumas vaikui. Supranta, kad auga vaiko poreikiai, jie keičiasi, tačiau nors ir gyvena Angljoje – (duomenys neskelbtini), tačiau uždarbis nėra pakankamas, reikia mokėti 625 svarų dydžio nuomos mokesčius, turi šeimą – draugę, padeda išlaikyti jos 16 metų dukrą moksleivę. Ieškovė šiuo metu turi kitą šeimą, augina dar vieną vaiką, po ko ir atsirado klausimas dėl išlaikymo padidinimo. Nurodė, kad pastoviai mokėjo išlaikymą ir net didesnes sumas, kai susitikdavo nupirkdavo papildomai jam kai ką. Šiuo metu jis uždirba apie 1400 svarų pajamų per mėnesį, draugė uždirba, tai visos pajamos sudaro apie 2300 svarų, tačiau pinigų nesusitaupo, nes brangus pragyvenimas, jų trijų asmenų šeima ir išleidžia visas pajamas. Nurodė, kad ieškovė turi dar kitą vaiką, ir ji nėra pateikusi jokių įrodymų, kad konkrečias sumas išleidžia būtent jų sūnaus išlaikymui. Stengiasi bendrauti su vaiku. Kol gyveno Lietuvoje tai susitikdavo su sūnumi, vaikas atskrisdavo, bendraudavo, o dabar nesusitinka, vaiko nematė apie metus.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad sutinka, su ieškovės G. D. reikalavimu priteisti iš atsakovo N. P. periodines mėnesines išmokas po 190 Eur kas mėnesį sūnaus G. P. išlaikymui iki jo pilnametystės.

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, ieškovė ieškinyje detalizuoja vaiko poreikius, išlaidos būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra ženkliai padidėjusios, tačiau ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik pusę nustatytos minimalios algos dydžio, todėl mano, kad atsakovas galėtų teikti tokio dydžio išlaikymą, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas, kaip pats nurodo, turi ir kitų išlaikytinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad bylos šalys – ieškovė G. D. ir atsakovas N. P. yra nepilnamečio G. P., gimusio 2007 m. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.3 punktą šalys susitarė, kad N. P. moka sūnaus G. P., gimusio 2007 m. liepos 17 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, nurodant sprendime, kad sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė prašo padidinti iki 190 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui G. P. nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nes atsakovo teikiamas išlaikymas nebeatitinka sūnaus poreikių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos A. T. 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip jau minėta, atsižvelgtina ir į vaiko poreikių padidėjimą ar sumažėjimą. Ieškovė nurodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo, išaugo vaiko poreikiai – matyti, kad šalių sūnui jau yra vienuolikti metai, jo poreikiai išaugo, ženkliai padidėjusios maisto, drabužių, avalynės, būsto išlaikymo kainos, be to sūnus lanko būrelius, ir todėl jam reikalingos ir specialios priemonės. Ieškovė pareikštu ieškiniu nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį prašo padidinti iki 190 Eur. Nurodo, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui skiria apie 1010 Eur sumą, kurią sudaro: maistas 200 Eur, higienos reikmenys bei higienos priemonės 20 Eur, drabužiai, avalynė 150-200 Eur, pietūs mokykloje 100-120 Eur (į dieną 5 Eur), nuvykimas į mokyklą apie 60 Eur, vaiko lankomi būreliai: baseinas 40 Eur, harlingas 50 Eur (į kainą neįeina būreliui reikalingos priemonės: šalmas 100 Eur, lazda 20 Eur, pirštinės 10 Eur), rankpinigiai vaikui apie 50 Eur, pramogos 150 Eur (kinas, boulingas, internetiniai žaidimai, draugų, klasiokų gimtadieniai, užkandžiai pramogų metu), savaitgalio išvykos 30-80 Eur, Compensa kaupiamasis draudimas 40 Eur. Be to, ieškovė pridėjo praeitų metų išlaidų vaikui paskaičiavimą: uniforma į mokyklą kiekvienais metais kainuoja 200 Eur, mokyklai skirti reikmenys kiekvienais metais rugsėjo mėnesį 150 Eur, knygos, pratybos skirtos mokymuisi 150 Eur, poilsinė kelionė apie 500 Eur, bilietai į Lietuvą pasisvečiuoti pas senelius bei susitikti su tėčiu 400 Eur. taip pat buvo nupirktą vaikui: žaidimų konsolė 400 Eur vertės, telefonas 500 Eur vertės, kompiuteris už 800 eur, dviratis 300 Eur vertės, planšetinis kompiuteris už 150 Eur, riedis už 120 Eur.

Nors iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui iš atsakovo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis bei gaunamos pajamos, tačiau ieškovė ieškinį iš esmės grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, o ne turtinės padėties pasikeitimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys šiuo metu gyvena užsienyje – ieškovė Airijoje, atsakovas Anglijoje. Byloje duomenų apie ieškovei ar atsakovui nustatytą neįgalumą ar netektą darbingumo lygį, taip pat apie kitus jų išlaikytinius, nėra. Byloje duomenų šalys apie savo gaunamas pajamas ar turimą registruotą turtą nepateikė, neprašė ir teismo tokius duomenis rinkti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl sprendžiama, kad atsakovo galimybės išlaikyti vaiką, iš jo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat yra pakankamos, todėl nepilnamečio vaiko tėvas – atsakovas, turėtų skirti bent pusę lėšų, reikalingų minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnamečio sūnaus G. P. poreikiai išaugo, praėjo daugiau nei septyneri metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis pablogėjo. Nors atsakovas akcentuoja, kad jo turtinė padėtis nėra labai lengva, tačiau kaip minėta byloje nėra duomenų apie kažkokias aplinkybes, objektyviai trukdančias padidinti išlaikymo vaikui dydį, ar, kad atsakovas neturėtų galimybės ieškoti kitų papildomų pajamų šaltinių, siekiant užtikrinti sūnaus tinkamą išlaikymą. Teismas iš byloje esančių įrodymų sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybes teikti sūnui G. P. didesnį negu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatytą išlaikymą. Pažymėtina, kad vaiko motinai tenka rūpintis kasdienine sūnaus priežiūra bei jo auklėjimu, o nepilnamečiui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jo turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Nagrinėjamu atveju, atsakovas turi prisiimti pareigą įvertinti savo galimybes dėl tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, o ne vien tik akcentuoti, kaip jam svarbu išlaikyti naująją faktinę šeimą. Nepilnametis G. P. jau žengia į paauglystės amžiaus laikotarpį, jis lanko mokyklą, papildomo ugdymo užsiėmimus, iš mokyklos rašto matyti, kad yra gabus berniukas. Atsakovo sūnui, kaip ir visiems vaikams reikalinga ir medikų pagalba, laisvalaikio praleidimo priemonės, ir higienos prekės, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos. Išlaikymas buvo priteistas kuomet vaikas buvo trejų metukų, teikiamo išlaikymo suma nebuvo keičiama septynerius metus, todėl akivaizdu, kad nepilnamečio poreikiai po 2010 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, ženkliai padidėjo. Padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio paauglio berniuko poreikių užtikrinimas. Iš atsakovo teismo sprendimu priteistas 300 Lt (86,88 Eur) dydžio išlaikymas kas mėnesį yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdieninių paauglio berniuko poreikių patenkinimo, taip pat neatitinka nustatytos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai ir užtikrinta teisė į tinkamo išlaikymo įgyvendinimą.

Atsakovas yra jaunas, darbingas, nepateikė duomenų, kad yra turintis sveikatos problemų, todėl pats privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikui išlaikyti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, nors apie tai nurodė teismo posėdyje, kad turi kitų išlaikytinių, patiria kitų neatidėliotinų išlaidų, o paaiškinimas, kad reikalingos sumos jo paties pragyvenimui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki vaiko pilnametystės, kuris atitinka šiuo metu galiojantį orientacinį ar minimalų darbo užmokesčio standartą Lietuvoje (nuo 2018-01-01 MMA yra 400 Eur (2 x 200) ir paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, bus per didelė finansinė našta atsakovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, jo bendruosius poreikius bei interesus, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prie sūnaus G. P. išlaikymo prisideda ne tik piniginėmis lėšomis, kurios yra nustatytos teismo sprendimu, mokėdamas ir dilesnes nei 86,88 Eur sumas vaiko išlaikymui, todėl tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą iki 190 Eur per mėnesį šią sumą nustatant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus turtinių teisių dydis nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo sprendimu (CPK 18 str.), todėl vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą atsiras tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, kuriuo padidinama išlaikymo suma (Lietuvos A. T. 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Vilniaus miesto apylinkės teismo) 2010 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11495-96/2010 patvirtintos tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktas pakeistinas, nustatant, kad atsakovas N. P. sūnaus G. P. išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 190 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.208 str.). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė – vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 28,00 Eur ((190 Eur - 86,88 Eur = 103,12) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., ), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 28 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė už atstovo – advokato paslaugas sumokėjo 350 Eur. Ieškovės ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl teisinių konsultacijų ir ieškinio parengimo kreipėsi į advokatą P. B., advokatas rengė procesinius dokumentus, rinko bylai reikšmingus įrodymus, atstovavo ieškovės interesus teismo posėdžiuose, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos – 350 Eur už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Vilniaus miesto apylinkės teismo) 2010 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11495-96/2010 patvirtintos tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą ir priteisti iš atsakovo N. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2007 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko G. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną G. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.