Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

12. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

13. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti NŽT sudaryti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė nesikreipė į NŽT teritorinį skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama išankstinės ginčų šiai bylų kategorijai nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

16. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis (panauda), sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

17. NŽT direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintos Sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja NŽT sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti (toliau – Sutikimas), išdavimo ir atsisakymo jį išduoti tvarką. Taisyklių 4.1. punktas numato, kad asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų išduotas Sutikimas, NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pateikti tinkamai užpildytą prašymą išduoti Sutikimą. Nustačius, kad asmuo pateikė visus Taisyklių 4 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo vadovaujantis NŽT atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, turi būti atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, siekiant nustatyti, ar valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Kitos paskirties žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimas vietoje atliekamas vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, reikalavimais (Taisyklių 8 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, sprendimą išduoti Sutikimą (Taisyklių 2 priedas) arba jo neišduoti priima per 5 darbo dienas nuo faktinių duomenų patikrinimo vietoje atlikimo dienos (Taisyklių 9 punktas). NŽT teritorinių padalinių veiksmai (neveikimas) išduodant Sutikimus ar atsisakant juos išduoti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 17 punktas), o NŽT teritorinio padalinio priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba priimtas sprendimas atsisakyti jį išduoti skundžiami CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui (Taisyklių 18 punktas). Taigi, Taisyklėse yra imperatyviai nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

18. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso vyno baras „Mood Wine & Spirits“, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė išduodavo leidimą ieškovei vasaros sezono metu vykdyti veiklą lauko kavinėje valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pagal lauko kavinės projektą. Atitinkamai, kelerius metus šalia vyno baro veikė ieškovės lauko kavinė „Roxy baras“. 2022 m. pabaigoje ieškovei tapo žinoma, kad žemės sklypo, ant kurio stovi kavinė, valdymo teisė buvo perduota Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (toliau – Muziejus). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. el. paštu kreipėsi į Muziejų dėl žemės sklypo nuomos. Muziejus atsakydamas į paklausimą ieškovei nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas – NŽT, ir Muziejus žemės sklypu naudojasi panaudotos sutarties pagrindu, todėl negali sklypo nuomoti ar perduoti naudotis kitiems asmenims.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi Žemės įstatyme tokia tvarka nėra įtvirtinta, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui bei nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra perduotas Muziejui panaudos sutarties pagrindu, todėl apeliantei, norint nuomotis žemę, kuri jau yra perduota naudotis kitam subjektui, taikomos Taisyklės, pagal kurias apeliantė turi kreiptis į NŽT teritorinį padalinį su prašymu dėl nuomos teisės perleidimo į valstybinės žemės sklypo dalį ir tik išnagrinėjus prašymą ir priėmus sprendimą apeliantė galėtų jį skųsti teismui.

20. Apeliantė taip pat tvirtina, kad Muziejus atsisakė sudaryti nuomos sutartį su apeliante, todėl mano, kad nuomos sutarties nepavyks sudaryti jokiu kitu būdu, kaip tik kreipiantis į teismą. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. Taigi, kaip ir nurodė ieškovei Muziejus, jis neturi teisės ieškovei perduoti naudotis Žemės sklypo dalimi ar ją išnuomoti. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė dėl Žemės nuomos gali kreiptis į NŽT, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad sudaryti nuomos sutartį gali tik kreipdamasi į teismą.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė NŽT, prašydama įpareigoti ją su ieškove sudaryti Žemės nuomos sutartį. Kaip minėta, ieškovė prieš tai nesikreipė į NŽT dėl šios sutarties sudarymo ir atitinkamai nepriėmė sprendimo sudaryti ar ne Žemės nuomos sutartį, taigi, iš esmės atsakovė šiuo atveju nepažeidė ieškovės teisių, dėl kurių ieškovė reiškia reikalavimą nagrinėjamoje byloje.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prieš kreipdamasi į teismą, pareiškėja nepasinaudojo privaloma šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, tai yra nesikreipė į NŽT teritorinį padalinį dėl Muziejui panaudos teise suteiktos Žemės nuomos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. ieškovei nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį institutą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“ atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.