Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Gyventojų registre duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. birželio 8 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu Karaliaučiaus g. 7-29, Vilnius, unikalus Nr. 4400-0612-1336:1454, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuris Vilniaus miesto tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotas naudoti ir valdyti ieškovvei (el. b. l. 18-19, 26). Tarp S. A. K. ir VšĮ „Vilniaus butai“ 2007 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N7/0104, pagal kurią atsakovui ir jo šeimos nariams buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 28-31). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas minėto buto adresu nuo 2008 m. balandžio 9 d. deklaruoja ir savo gyvenamają vietą (el. b. l. 5). Gyventojų registro duomenimis pagrindinis nuomininkas S. A. K. (duomenys neskelbtini) mirė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. susidarė 468,80 Eur įsiskolninimas. Tokį įsiskolinimo dydį patvirtina teismui pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelė (el. b. l. 33-34). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 468,80 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11,20 Eur delspinigius, taikydama 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį (el. b. l. 35). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į į tai, kad atsakovas praleido terminą sumokėti nuomos mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 11,20 Eur delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo reikalavimą (priteisti skolą ir delspinigius) formulavo bendrai, prašydama priteisti už buto nuomą bendrą 530,05 Eur dydžio įsiskolinimą. Pažymėtina, kad pagal ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat pateiktus įrodymus dėl skolos ir delspinigių dydžio matyti, kad bendra įsiskolinimo suma yra 480 Eur, todėl šiuo aspektu ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei priteisiant ne 530,05 Eur, o 480 Eur bendrą įsiskolinimą už buto nuomą.

UAB ,,Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010 m. spalio 8 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, paskaičiuoti konkretiems objektams tenkančius mokesčius, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti, sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas vartotojams teikiant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (el. b. l. 20-25).

Vadovaujantis CK 6.584 straipsnio 1 dalimi, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, iš nuomininkų imamas atskirai nuo nuompinigių, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas už šilumos energiją ir karštą vandenį nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. susidarė 50,05 Eur įsiskolinimas (el. b. l. 36-37). Byloje duomenų, kad atsakovas šį įsiskolinimą būtų padengęs nėra (CPK 178 straipsnis), todėl vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovei iš atsakovo priteistina 50,05 Eur skola už šilumos energiją ir karštą vandenį.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (530,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,39 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai 468,80 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 80 euro centų) skolą už buto nuomą, 11,20 Eur (vienuolikos eurų ir 20 euro centų) delspinigius, 50,05 Eur (penkiasdešimties eurų ir 05 euro centų) skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (530,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,39 Eur (šešiolikos eurų ir 39 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą padudoamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą