Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-122-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
2A-122-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26223-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
I. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-122-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26223-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.2.4.4.; 2.6.11.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui I. V. dėl patirtų išlaidų ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 618,00 Eur nuostolių, 500,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2018-07-28 iš atsakovo įsigijo automobilį „Toyota Avensis“. Atsakovas pirkimo metu informavo, jog automobilio variklis yra tvarkingas, nepranešė apie defektus. Nuvažiavus 100 – 150 km automobilis pradėjo gesti ir su juo buvo neįmanoma važinėti. Nugabenus automobilį į UAB „Dyzara“ buvo nustatyta, jog buvo keisti variklio purkštukai ir jie įdėti nekokybiški. Už purkštukų pakeitimą ieškovas sumokėjo 1 618,00 Eur ir kreipėsi į atsakovą reikalaudamas padengti nuostolius, bet šis nesutiko su reikalavimu. Remiantis CK 6.363 straipsniu, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas vienu iš teisės aktų įtvirtintų būdų, t. y. pasirinkimo teisė suteikta pirkėjui, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtas išlaidas. Dėl nekokybiškos transporto priemonės ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie vertinami 500 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas įsigijo automobilį „Toyota Avensis“ ir neketino jo pardavinėti, tačiau 2018-06-20 automobilis pateko į eismo įvykį. Atsakovui reikėjo išvažiuoti į komandiruotę, todėl nusprendė neremontuoti ir parduoti šį automobilį, patalpino internete skelbimą. 2018-07-28 grįždamas iš Šventosios sutarė su pirkėjais susitikti Kaune, kad jie apžiūrėtų automobilį. Ieškovas su sūnumi apžiūrėjo automobilį, juo pavažiavo ir pasakė, jog viskas tinka, todėl perka. Atsakovui automobilis buvo reikalingas dar kelias dienas, todėl prašė palaukti, bet pirkėjai primygtinai reikalavo parduoti iš karto. Buvo susitarta, jog atsakovas sugrįš į Vilnių ir ieškovas atvažiuos pasiimti automobilį iš Vilniaus. Ieškovui buvo siūloma patikrinti automobilį servise, bet tai daryti buvo atsisakyta. Atsakovui nebuvo žinomi jokie automobilio variklio trūkumai, todėl sutartyje jų ir nenurodė. Jeigu būtų variklio trūkumai, tai atsakovas negalėtų su automobiliu nuvažiuoti iš Vilniaus iki Šventosios ir atgal, t. y. apie 700 km. Prieš du mėnesius iki pardavimo buvo atlikta automobilio techninė apžiūra ir nenustatyta jokių trūkumų. Automobilis nebuvo naujas, 13 metų senumo, nuvažiavęs 210 000 km, todėl ieškovas negalėjo tikėtis tokių garantijų kaip naujo automobilio savininkas. Ieškovas prieš įgydamas automobilį galėjo jį patikrinti servise, o tai nepadaręs turi pats prisiimti riziką. Atsakovas įsigijęs automobilį nekeitė purkštukų, automobilis lengvai užsivesdavo ir variklis veikė tolygiai. Šalys bendravo telefonu ir atsakovas informavo, jog nėra pastebėjęs jokių variklio trūkumų. Atsakovas turi įrodyti parduotų daiktų trūkumą, jog jie atsirado iki daikto perdavimo. Ieškovas nelaikytinas vartotoju, nes automobilį pirko pardavimui, o atsakovas pardavinėjo savo asmeninį šeimos automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-18 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3,58 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas internete pateikė skelbimą apie automobilio pardavimą. Šalys susitarė, jog 2018-07-28 susitiks Kaune prie „Megos“ prekybos centro apžiūrėti automobilį. Susitikimo metu ieškovas apžiūrėjo automobilį, juo pavažiavo ir sutiko pirkti. Šalys susitarė, jog važiuos į Vilnių, kur atsakovas pakeis automobilio ratus ir tada perduos automobilį ieškovui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių šalis pripažinti verslininkais, todėl transporto priemonės sutarties teismas nelaikė vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi. Sutartyje šalys nurodė, jog automobilio kaina yra 3 000 Eur, bet teismo posėdžio metu ieškovas, atsakovo atstovas, liudytojai paaiškino, jog iš tikrųjų šalių buvo sutarta ir sumokėta mažesnė kaina. Teismas remdamasis šiais įrodymais laikė įrodyta, jog šalys susitarė dėl mažesnės automobilio kainos, nei nurodyta sutartyje. 2018-07-28 vakare važiuojant automobiliu jis užgeso ir jo nepavyko užvesti. Automobilis buvo pristatytas apžiūrai į UAB „Dyzara“. Automobilio remonto metu buvo nustatyta, jog automobilio purkštukai yra blogi ir netinkamai sudėti, o ieškovas už automobilio remontą viso sumokėjo 1 618,08 Eur. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 618,00 Eur nuostolius, kuriuos iš esmės grindė tuo, jog atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės daiktą.

6. Ieškovo reikalavimas yra grindžiamas ne civilinės atsakomybės taikymu, o sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl teismas šį reikalavimą vertino kaip reikalavimą kylantį iš sutartinių pirkimo – pardavimo teisinių santykių, o ne kaip reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje šalys nenumatė jokių automobilio kokybės reikalavimų ir apie automobilio variklio trūkumus nebuvo nurodyta. Atsakovas sutarties sudarymo metu nepranešė atsakovui apie purkštukų trūkumus, bet byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie purkštukų gedimą ir netinkamą sudėjimą sutarties sudarymo metu. Sutarties sudarymo metu automobilio purkštukai veikė tinkamai, o šalys iš esmės nesitarė dėl automobilio kokybės. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl 2005 metų gamybos, t. y. tuo metu turėjusio 13 metų ir pravažiavusio 210 000 km automobilio pirkimo – pardavimo, t. y. sutartis sudaryta ne dėl naujo, o dėl pakankamai seno automobilio pirkimo - pardavimo. Teismas laikė visuotinai žinoma aplinkybe, jog automobiliai bėgant laikui ir jais važiuojant greitai dėvisi. Gamintojų tiekiama garantija automobiliams paprastai neviršija 7 metų, todėl perkant 13 metų automobilį, pravažiavusį 210 000 km akivaizdžiai suprantama, jog jo dalys jau yra nusidėvėjusios ir bet kurio momentu gali kilti poreikis jas keisti. Ginčo objektu virtę purkštukai taip pat priskirtini prie automobilio nusidėvimų detalių, kurių naudojimo laikas priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų, naudojamo kuro kokybės ir kitų aplinkybių. Patikrinti variklio purkštukų nusidėvėjimo lygį ir tinkamumą galima tik juos nuėmus ir panaudojant tam tikrą specialiai tam pritaikytą įrangą, todėl vizualiai apžiūrint automobilį to neįmanoma padaryti. Naudojimo metu purkštukai pradeda vis labiau netolygiai, netinkamu slėgiu pukšti kurą, kol galiausiai dėl to pradeda nebeveikti variklis. Įvertinęs šias aplinkybes ir teismo nustatytą faktą, jog šalys nesitarė dėl automobilio kokybės, teismas darė išvadą, jog automobilis turėjo atitikti įprastus reikalavimus keliamus 13 metų senumo automobiliui, pravažiavusiam 210 000 km, kas teismo vertinimu laikytina, jog automobilis turėjo užsikurti ir važiuoti.

7. Automobilis sutarties sudarymo metu važiavo, jį tikrino ieškovas su sūnumi, su automobiliu buvo nuvažiuota 180 km iš Vilniaus iki Marijampolės rajono, todėl teismas darė išvadą, jog jis atitiko kokybės reikalavimus, o tai, jog purkštukai sugedo laikė jų nusidėvėjimo pasekme. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, neįrodinėjo ir nepagrindė purkštukų sugedimo priežasčių. UAB „Dyzara“ pažymoje nurodoma tik, jog jie yra blogi, nepaaiškinant kuo pasireiškia jų blogumas ir kokios blogumo atsiradimo priežastys. Automobilio pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė, nei nurodyta sutartyje (1 500 Eur ar 1 800 Eur), o ieškovas automobilio trūkumų šalinimui pasirinko tokį būdą, kuris iš esmės atitiko viso automobilio pardavimo kainą. Teismas vertino, jog tenkinus ieškovo ieškinį iš esmės susiklostytų situacija, jog atsakovas pardavęs ieškovui automobilį iš esmės gautų simbolinę jo kainą arba iš viso dar liktų skolingas, o tai prieštarautų teisingumo principui. Teismas darė išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas, todėl jo netenkino. Tarp šalių kilo ginčas iš sutartinių pirkimo – pardavimo teisinių santykių, kurie nepriskiriami prie atvejų kai galėtų būti atlyginama neturtinė žala, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsakovo naudai priteisė iš ieškovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo taip pat priteisė 3,58 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo remtis abiejų ginčo šalių pateikiamais duomenimis, įrodymais, bei spręsti kurios šalies duomenys yra teisine prasme reikšmingesni, yra didesnės įrodomosios galios. Tačiau teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais duomenimis, apelianto duomenys buvo vertinti kritiškai, į juos nebuvo atsižvelgiama. Nebuvo atsižvelgta į UAB „Dyzara“ pateiktas išvadas apie nustatytus purkštukų gedimus, į tai, kad purkštukai buvo pakeisti bei pakeisti nekokybiškai. Su tokios kokybės purkštukais nėra galimybės pravažiuoti tokį atstumą, kokį galimai atsakovas pravažiavo per šešerius metus nuo automobilio įsigijimo. Purkštukų defektas jau buvo iki sudarant sutartį, tik jie identifikuoti po sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra neįrodo, kad jis neturėjo defektų, kadangi purkštukų defektai techninės apžiūros metu nenustatinėjami. Pirkėjo (vartotojo) pažeidžiamumas pasireiškia tuo, kad pardavėjas yra savo srities profesionalas, jis turi daugiau žinių apie prekę ir kitais svarbiais sutarties sudarymo klausimais. Pirkėjas renkasi konkretų pardavėją pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją ir turi pagrįstą pagrindą pasitikėti pardavėju, kad šis suteiks visą sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, o įsigytos prekės atitiks pateiktą informaciją apie jas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas I. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad automobilio pardavimo metu jis buvo bei jo sūnaus apžiūrėtas, išbandytas (juo buvo važiuota), jokių automobilio trūkumų nebuvo nustatyta, esama būklė apeliantą tenkino. 2018-05-25 (du mėnesius iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) atsakovas atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą, nebuvo nustatyta jokių automobilio trūkumų. Viešai prieinamoje informacijoje yra nurodoma, kad esant automobilio dyzelinio variklio degalų purkštukų gedimui pasireiškia šie požymiai: juodos spalvos išmetamieji dūmai, netolygus variklio darbas laisvomis apsukomis, sunkus variklio užvedimas, kuro sąnaudų padidėjimas ir kt. Atliekant privalomąją techninę apžiūrą minėtų neatitikimų nustatyta nebuvo: išduotoje techninės apžiūros kortelėje dūmingumo rodmenys buvo daugiau negu tris kartus mažesni už numatytą ribą. Aukščiau nurodytų gedimą liudijančių požymių automobilis taip pat neturėjo ir jo pardavimo metu, jų nejautė (nenustatė) ir ieškovas (jo sūnus) prieš pirkimą apžiūrėdami/tikrindami automobilį. Atsakovo nuomone, negalima iš pardavėjo reikalauti nurodyti trūkumus, kurie pačiam pardavėjui nėra žinomi bei tuo metu dar nėra atsiradę.

10. Ieškovas, kaip vidutinis pirkėjas, pirkdamas 13 metų naudotą automobilį, nuvažiavusį 210 000 km, turėjo suprasti ir negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar automobilio nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Degalų purkštukai taip pat priskirtini prie automobilio nusidėvimų detalių, kurių naudojimo laikas priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų, naudojamo kuro kokybės ir kitų aplinkybių. Į bylą pateiktoje UAB „Dyzara“ pažymoje nurodoma tik tai, jog degalų purkštukai yra blogi, nepaaiškinant kuo pasireiškia jų blogumas ir kokios blogumo atsiradimo priežastys ir pan. Užsakyme nurodytos pastabos surašytos ne automobilio meistro „Remigijaus“, kadangi akivaizdžiai skiriasi raštas. Nėra aišku, kad surašė užsakyme esančias pastabas, koks šio asmens išsilavinimas, patirtis ir pan.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas internete pateikė skelbimą apie automobilio pardavimą. Šalys susitarė, jog 2018 m. liepos 28 d. susitiks Kaune prie „Megos“ prekybos centro apžiūrėti automobilį. Susitikimo metu ieškovas apžiūrėjo automobilį, juo pavažiavo ir sutiko pirkti. Šalys susitarė, jog važiuos į Vilnių, kur atsakovas pakeis automobilio ratus ir tada perduos automobilį ieškovui. 2018 m. liepos 28 d. atsakovas pardavė, o atsakovas nupirko automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 28 d. vakare važiuojant automobiliu jis užgeso ir jo nepavyko užvesti. Automobilis buvo pristatytas apžiūrai į UAB „Dyzara“. Automobilio remonto metu buvo nustatyta, jog purkštukai jau buvo nuimti patikrai, nes rasti pažymėti, kuriuose cilindruose stovi, sudėti atgal blogi. Purkštukų lizdai variklyje neišvalyti, blogai išlygintas purkštukų lizdo pagrindas, todėl reikėjo dėti nestandartines purkštukų tarpines, teko lyginti purkštukų lizdus, rastos sudėtos po 2 netinkamo aukščio ir diametro tarpinės dvejuose cilindruose. 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos – faktūros, 2018 m. rugpjūčio 2 d. kasos pajamų orderis įrodo, jog ieškovas už automobilio remontą sumokėjo 1 618,08 Eur.

13. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi pareigą ieškovui atlyginti nuostolius dėl parduoto neva netinkamos kokybės automobilio. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

14. CK 6.431¹ straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyta apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte yra nurodyti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodyti. Šiuo atveju ieškovas įrodinėja, jog jo pirktas automobilis turėjo variklio trūkumų, kurie nebuvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje – tai yra kuro purkštukus, kurie buvo neveikiantys ir netinkamai sudėti. Savo reikalavimus ieškovas įrodinėja PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina, jog apeliantas pirko purkštukus, mokėjo už automobilio remonto darbus, užsakymo lapu, kuriame yra aprašyti atlikti darbai. Atsakovas teigia, jog ieškovo minimi automobilio defektai jam nebuvo žinomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

15. Taigi šiuo atveju pirkėjas turi įrodyti, jog automobilio pirkimo metu šie trūkumai egzistavo ir pardavėjas apie juos žinojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pardavėjas, pardavinėdamas automobilį, žinojo apie automobilio variklio trūkumus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo parduodamam automobiliui du mėnesius prieš parduodant jį ieškovui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilio variklis iki parduodant jį ieškovui būtų veikęs netinkamai, kas galėtų rodyti esant susidėvėjusius purkštukus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė byloje yra ta, jog ieškovas, turėdamas teisę patikrinti perkamą automobilį autoservise, nusprendė to nedaryti, kas rodo, jog automobilio techninė būklė ieškovą tenkino. Todėl, esant šioms aplinkybėms, vertinant, kad automobilio purkštukų sugedimas nebuvo matomas automobilio pirkimo metu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, nebūdamas profesionaliu pardavėju, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus, kurie nebuvo nustatyti automobilio techninės apžiūros metu ir kurių atsakovas pats nepastebėjo iki automobilio perdavimo ieškovui, dėl ko tokių aplinkybių nenurodė ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje neįrodyta, kad minėti gedimai, dėl kurių šalinimo metu patirtų nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą, egzistavo automobilio perdavimo pirkėjui momentu ir, kad jie būtų buvę pardavėjo sąmoningai nuslėpti. Todėl šiuo atveju įsigyto naudoto automobilio gedimo rizika, buvus techniškai tvarkingai transporto priemonei, prieš tai įsitikinus jo tinkamumu naudotis pagal paskirtį, teismo vertinimu, tenka pačiam ieškovui.

Šalies argumentai

16. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, teismas rėmėsi tik atsakovo įrodymais ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo jo teiktų įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ieškovo pateiktus įrodymus, susijusius su automobilio remontu UAB „Dyzara“ ir pasisakė dėl jų pagrįstumo, kas paneigia šį apelianto argumentą. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti.

17. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

18. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo I. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovui iš ieškovo priteisiant 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovo I. V. naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičDainius Rinkevičius