Kauno apygardos teismo sprendimas

Dalyvaujant ieškovės AB „Kauno grūdai“ atstovui advokatui V. M., atsakovės Vitoraps OÜ atstovui advokato padėjėjui G. A.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui „Vitoraps“ OU dėl baudos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d. ieškovė su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2012 m. vasario 29 d. ieškovei parduoti ir pristatyti 1000 tonų kukurūzų, mokant 175,00 eurus už toną. Atsakovė šios sutarties neįvykdė, teigdama, kad negali įvykdyti sutarties dėl padidėjusių kainų Rusijos Federacijos rinkoje ir dėl to, kad Vitoraps OÜ negavo transporto pristatyti prekę ieškovui. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė didelius nuostolius, nes buvo priversti kreiptis į kitą kompaniją dėl reikiamos prekės pristatymo. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5 skyriaus 5.2. dalį atsakovas ieškovei privalo sumokėti 30 proc. nuo sutarties kainos dydžio baudą.

Reikalavimus grindė: 2012 m. sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopija, valdybos posėdžio protokolo kopija, raštais, pretenzija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. sausio mėn. 19 d. ieškovė AB „Kauno grūdai“ ir atsakovė Vitoraps OÜ sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01/23 (T.1, b.l. 9-11). Atsakovė 2012 m. kovo 6 d. raštu informavo ieškovę, kad negali įvykdyti sutarties dėl padidėjusių kainų Rusijos Federacijos rinkoje (T.1, b.l. 66-67). Atsakydama į pateiktą pranešimą, ieškovė AB „Kauno grūdai“ 2012 m. kovo 13 d. pareiškė pretenziją, nurodydama, kad dėl Vitoraps OÜ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio19 d. sutartį Nr. 01/23, buvo priversta kreiptis į kitą kompaniją dėl reikiamos Prekės pristatymo ir todėl patyrė 14000 Eurų nuostolių (T.1, b.l. 63-64). Atsakovė Vitoraps OÜ, atsakydamas į AB „Kauno grūdai“ pretenziją, pripažino neįvykdytos sutarties faktą, teigdami, kad ši situacija susidarė dėl to, kad Vitoraps OÜ negavo transporto pristatyti prekę ieškovui (T.1, b.l. 60-61).

Byloje yra kilęs ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir baudos priteisimo dėl sutarties nevykdymo.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Pagal 6.193 straipsnyje išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (6.195 str.). CK 6.196 straipsnis numato jog sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Pagal 2012 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01/23 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo pagal kurią atsakovė Vitoraps OÜ įsipareigojo iki 2012 m. vasario mėn. 29 d. parduoti ir pristatyti ieškovei AB „Kauno grūdai“ 1000 tonų nefasuotų pašarinių kukurūzų, kurių vienos tonos kaina 175 Eurai. Šios sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad užsakymą pagal šią sutartį prekių teikimui ieškovė (sutartyje pirkėjas) turėjo pateikti pardavėjui (byloje atsakovei) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki prekių priėmimo dienos. Užsakyme taip pat turėjo būti nurodomas prekių kiekis ir priėmimo terminas. Toje pačioje sutartyje yra numatyta, kad užsakymas bus įvykdytas po vienos savaitės nuo užsakymo pagal sutarties 3.1 punktą pateikimo tvarkos (sutarties 3.2 p.). Visas prekių kiekis turėjo būti pateiktas vienu kartu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovei buvo pateiktas užsakymas, atitinkantis sutarties 3.1 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau teismo nuomone, tai nereiškia, kad šalys nebuvo susitarę dėl prekių pristatymo kiekio ir terminų. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys kiti, atsakovės neginčijami, rašytiniai įrodymai, o būtent 2012 m. kovo 6 d. atsakovės pranešimas, jog negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 19 d. sutartį Nr. 01/23 (T.1, b.l. 67), taip pat atsakovės atsakymas į ieškovės pretenziją, kurioje pripažįstama, kad sutartis nebuvo įvykdyta (T.1, b.l. 61).

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikomos netesybos, kurios yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).

Iš 2012-01-19 sutarties 5.2 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog jeigu pardavėjas atsisako pateikti prekes, pagal pirkėjo užsakymą, jeigu nėra pirkėjo kaltės, tai pirkėjas turi teisę reikalauti sumokėti 30 procentų užsakymo kainos baudą bei atlyginti nuostolius, kurių nepadengia šiame punkte numatyta bauda (T.1, b.l. 54).

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 52500,00 EUR baudą, t.y. 30 proc. nuo viso sandorio vertės (175 x 1000 x 30 %), teigdama, kad negavo viso užsakyto kiekio nefasuotų pašarinių kukurūzų. Teismas iš dalies sutinka su atsakovė teigimu, kad jai nebuvo išsiųsta pretenziją prašant sumokėti tokio dydžio baudą. Iš atsakovei 2012 m. kovo 13 d. raštu pateiktos pretenzija nustatyta, kad dėl sutarties neįvykdymo ieškovė patyrė 14000,00 Eurų nuostolį, kurį sudaro 13000,00 EUR perkant prekes iš kitų tiekėjų dėl kainų pakitimo ir 1000,00 EUR už licenziją (T.1, b.l. 64). Iš pretenzijos turinio matyti, kad šiuos nuostolius turėtų atlyginti atsakovė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 yra konstatavęs, kad šalims susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Iš byloje esančios 2012-01-19 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01/23 matyti, kad ieškovė privalėjo pateikti užsakymą raštu sutarties 3.1 punkte nustatyta tvarka. Įrodymų, kad ieškovė šį punktą įvykdė tinkamai byloje nebuvo pateikta. Ieškovė prašomos priteisti baudos sumą skaičiuoja nuo viso sandorio vertės, tačiau, kaip jau minėta, sutarties 5.2 punkto nustatyta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti sumokėti 30 procentų baudą skaičiuojamą nuo užsakymo kainos bei atlyginti nuostolius, kurių nepadengia numatyta bauda.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadinasi ieškovė privalėjo įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė sutarties 3.1 punkto reikalavimus. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Iš byloje esančios pretenzijos nustatyta, kad ieškovė patyrė 14000,00 EUR nuostolių. Ieškovė viso reikalauja priteisti 52500 EUR, t.y. daugiau nei patyrė nuostolių, todėl netesybos (šiuo atveju bauda) yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę vienai šaliai, kuri taip pat netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nepagrįstai praturtėti pažeidžia teisėtus atsakovės interesus, todėl gali būti mažinamos. Šiuo atveju baudos dydis beveik keturis kartus viršija patirtų nuostolių dydį, todėl teismas, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad toks netesybų dydis yra aiškiai per didelis ir jį mažina iki 14000,00 EUR, t.y. iki ieškovės patirtų dėl sutarties neįvykdymo nuostolių sumos, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirkimo pardavimo sutartis pagal savo pobūdį yra komercinis verslo sandoris, kuris buvo sudarytas tarp privačių verslo subjektų, todėl iš atsakovės priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14400,00 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-03-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Pagal pareikšto ieškinio kategoriją ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 4625,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 11, 42, 52). Atsakovas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, patyrė 4625,00 Lt išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą, T.1, b.l. 114). Teismas taip pat turėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t.y. 49,57 Lt išlaidų už procesinių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 96 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str., 302 str.). Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas didžiąja dalimi yra palankus atsakovei (netenkinta 73 proc. reikalavimo). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovui priteistina 1249,00 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant ieškinį, o iš ieškovo atsakovui priteistina 3376,00 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Iš ieškovo valstybei priteistina 36,19 Lt, o iš atsakovo - 13,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, straipsniu, 382 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Vitoraps OÜ, įmonės kodas 12193493, ieškovės AB „Kauno grūdai“, įmonės kodas 133818917, naudai 14000,00 Eurų (keturiolika tūkstančių Eurų) baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14000,00 Eurų) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1249,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno grūdai“, įmonės kodas 133818917, atsakovės Vitoraps OÜ, įmonės kodas 12193493, naudai 3376,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno grūdai“, įmonės kodas 133818917, valstybei 36,19 Lt (trisdešimt šešis litus devyniolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo Vitoraps OÜ, įmonės kodas 12193493, valstybei 13,38 Lt (trylika litų trisdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.