Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Disteka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14539-512/2024 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Disteka“ patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Disteka“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2011 m. vasario 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/D (t. 1, b. l. 7). Sutartimi ieškovas atsakovei perdavė laikinai valdyti ir naudotis 594 kv. m ploto patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir laikytis kitų nuomininkui nustatytų pareigų (sutarties 1.1; 3.9 punktai). Pagal Sutartį, patalpų nuomos trukmė buvo nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. (sutarties 1.2 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys negyvenamųjų patalpų nuomos terminą pratęsdavo (t. 1, b. l. 11?16). Sutarties 9 priedu šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 30 d. atsakovė mokės 765 Eur nuomos mokestį už kalendorinį mėnesį (priedo 2 punktas). Tuo pačiu susitarimu šalys sutarė, kad jei atsakovė neišsikels iš patalpų iki 2024 m. sausio 31 d., ji mokės ieškovui po 60 Eur nuomos mokestį už kiekvieną dieną (priedo 5 punktas). Ieškovas 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2024 m. gruodžio 27 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, 765,00 Eur sumos, už negyvenamųjų patalpų nuomą (t. 1, b. l. 17?20). Nuo 2024 m. sausio 31 d. skaičiavo nuomos mokestį po 60,00 Eur už kalendorinę dieną (t. 1, b. l. 21?25).

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, jo teigimu, patirtus nuostolius dėl netvarkingų paliktų atsakovės išsinuomotų negyvenamų patalpų, dėl būtinybės atlikti tvarkymą, valymą, atsakovės paliktų daiktų ir atliekų utilizavimo apskaičiavo pagal 2023 m. spalio mėn. lokalines sąmatas, kurių sumos už darbus, pagal ieškovą, sudaro 3 378,82 Eur, 3 692,44 Eur, 1 940,90 Eur (t. 1, b. l. 67, 68, 69). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iš negyvenamųjų patalpų išsikraustė ir šalių sudaryta Sutartis nutraukta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės vadovas 2024 m. balandžio 9 d. pasirašė rašytinį įsipareigojimą, kad po įrangos išvežimo betoninės grindys ir vartų sujungimų detalės bus sutvarkytos, betoninės atliekos bus išvežtos (t. 1, b. l. 70).

20. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė priimti sprendimą už akių, atsakovei nepateikus atsiliepimo per teismo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą patenkino ir 2024 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino.

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo

21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių išsiuntė ne atsakovės registruotos buveinės adresu (Naujakiemio g. 6-1, Klaipėda), o kitu adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė veiklos nevykdo, todėl sprendimas jai nebuvo įteiktas. Apie teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2025 m. sausio 27 d., kai gavo antstolio raginimą, ir nedelsdama kreipėsi į advokatą ir pateikė prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

22. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė, gavusi teismo pranešimą apie galimybę priimti sprendimą už akių nepateikus atsiliepimo, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo bylos eiga, ignoravo teismo pastangas įteikti dokumentus ir nevykdė jai CPK nustatytų pareigų.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai (pranešimas, ieškinys, jo priedai) atsakovei buvo įteikti CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės vadovui Z. S. pasirašytinai 2024 m. lapkričio 28 d.

24. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad adresu Naujakiemio g. 6-1, Klaipėda, pirmosios instancijos atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas 2024 m. lapkričio 19 d. procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė kitu žinomu adresu – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovės direktorius Z. S. priėmė teismo procesinius dokumentus – ieškinį ir teismo pranešimą, siųstus būtent adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo nustatytas 20 d. terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Ieškovas 2024 m. gruodžio 23 d. pirmosios instancijos teismo prašė priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei 2024 m. gruodžio 23 d. išsiuntė Klaipėdos apylinkės teismo neįsiteisėjusio 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-14539-512/2024 kopiją adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. sausio 14 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2025 m. sausio 20 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento. 2025 m. sausio 21 d. pirmosios instancijos teismas ieškovui išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-14539-512/2024 dėl 9 060 Eur skolos, 181,04 Eur palūkanų, 3 378,82 Eur papildomų išlaidų už paliktas nesutvarkytas patalpas, 5 633,34 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 18 253,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 911 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad teismo procesiniai dokumentai – ieškinys ir pranešimas, siųsti atsakovės buveinės adresu (Naujakiemio g. 6-1, Klaipėda), teismui grįžo neįteikti, todėl pirmosios instancijos teismas juos siuntė kitu žinomu adresu. Atsakovė neneigia, kad teismo procesinius dokumentus – ieškinį ir teismo pranešimą – gavo adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ji teigia, jog pirmosios instancijos teismas jai tinkamai neįteikė 2024 m. gruodžio 23 d. teismo priimto sprendimo už akių, kadangi jis buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo anksčiau buvo pavykę įteikti ieškinį ir pranešimą. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimas už akių atsakovei buvo išsiųstas vieninteliu adresu – (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog šis teismo procesinis dokumentas būtų buvęs siųstas ir atsakovės registruotos buveinės adresu (Naujakiemio g. 6-1, Klaipėda), byloje nėra. Kadangi CPK 123 straipsnio 4 dalis numato galimybę laikyti dokumentą įteiktu po dešimties dienų nuo išsiuntimo tik tuo atveju, jei jis buvo siųstas juridinio asmens buveinės adresu, šiuo atveju tokio teisinio pagrindo nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei tinkamai įteikė teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių kopiją.

27. Tačiau, atsakovei 2025 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikus patikslintą prašymą dėl teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas rezoliucija atnaujino praleistą procesinį terminą šiam prašymui pateikti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovei buvo sudaryta galimybė pasinaudoti CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo.

Dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo

28. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nespėjo pateikti, kadangi minėtu laikotarpiu atsakovės atstovas sirgo ir buvo iš dalies nedarbingas, reikėjo laiko susirasti advokatą. Atsakovės atstovas nėra teisininkas, todėl jis galvojo, kad visus įrodymus, atsikirtimus pateiks teismo posėdžio metu, kai byla bus nagrinėjama.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė pagrįstų aplinkybių, liudijančių atsiliepimo nepateikimo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali bylą užbaigti priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

31. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

32. Priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos. CPK 288 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

33. Minėta, kad 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovės direktorius Z. S. priėmė teismo procesinius dokumentus – ieškinį ir teismo pranešimą. Nors tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad atsakovės vadovas tuo metu buvo iš dalies nedarbingas, kad reikėjo laiko ieškoti advokato arba kad atsakovės vadovas nebūdamas teisininkas tikėjosi visus atsikirtimus ir įrodymus pateikti teismo posėdžio metu, kai byla bus nagrinėjama, tačiau šios aplinkybės nepateisina atsakovės pasyvumo byloje, nebuvo gauta prašymų pratęsti terminą atsiliepimui pateikti esant minėtoms aplinkybėms. CPK šalims suteikia plačias procesines teises, įskaitant teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, pateikti atsikirtimus, apskųsti teismo sprendimus, nutartis ir naudotis kitomis CPK nustatytomis teisėmis. Šalys šiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 2, 1 dalys). Todėl aptariamu atveju apeliantės nurodytos priežastys (apeliantės vadovo dalinis nedarbingumas, teisinio išsilavinimo neturėjimas, advokato paieškos) nepašalina atsakovės pareigos veikti aktyviai ir domėtis bylos eiga. Taigi, atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neprašė atnaujinti praleisto termino atsiliepimui paduoti.

34. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konkrečiu atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas (20 dienų) procesinis terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ji neturėjo realios galimybės laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį ar prašymo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių kliūčių šiuo aspektu priimti sprendimą už akių. (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

35. Pasisakydamas dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti pagrįstas tokiais argumentais ir įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu pagrįstas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, t. y. asmens pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai turėtų sudaryti rimtą pagrindą manyti, jog byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

36. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota nuosekli šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40, 42 punktai).

37. Apeliantė tiek patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde nurodo, kad yra pateikusi banko sąskaitas, į kurias buvo atlikti mokėjimai ieškovui už negyvenamųjų patalpų nuomą. Atsakovė nepaliko netvarkingų, apgadintų išsinuomotų negyvenamųjų patalpų, kai iš jų išsikraustė. Šias aplinkybes teisme patvirtins liudytojai (darbininkai), kurie dirbo šiose patalpose. Atsakovė taip pat nedemontavo elektros instaliacijos ir nesugadino patalpose grindų. Ieškovas turėjo paruošti patalpų perdavimo aktą, nurodyti jame trūkumus, jeigu jie būtų pastebėti. Ieškovas patalpų perdavimo akto nesurašė, nesiūlė atsakovei jo surašyti ar pasirašyti. Ieškovas ir atsakovės atstovas kartu apžiūrėjo patalpas ir jokių pretenzijų nei dėl nuomos mokesčio, nei dėl patalpų apgadinimo atsakovei nepareiškė. Be to, jeigu atsakovė nebūtų mokėjusi kiekvieną mėnesį nuomos mokesčio, ieškovas iš karto būtų ją išvaręs iš patalpų. Ieškovas kiekvieną mėnesį atvykdavo į nuomojamas patalpas apžiūrėti patalpų ir pasiimti nuomos mokesčio. Nepagrįsta manyti, kad ieškovui kainavo 3 378,82 Eur atsakovės paliktų daiktų ir atliekų utilizavimas, 3 692,44 Eur elektros instaliacijos atnaujinimo darbai ir 1 940,90 Eur betoninių grindų ir vartų remontas. Ieškovo lokalinės sąmatos nepatvirtina, kad minėti darbai buvo atlikti ir ieškovas patyrė būtent šias nurodytas išlaidas. Ieškovas nepridėjo rašytinių įrodymų (mokėjimo pavedimų), kad būtent ieškovas patyrė tokias išlaidas, sumokėdamas už tam tikras paslaugas. Būtent šios aplinkybės paneigia ieškinio pagrįstumą.

38. Nurodė, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė, jos vertinimu, aplinkybes dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo patvirtinančius įrodymus: 2021 m. gegužės 10 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą; 2025 m. vasario 19 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą (t. 1, b. l. 112?118); kasos išlaidų orderį, kurio laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. (t. 1, b. l. 119); atsakovės banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 120?122); šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, kuriais šalys derino įsiskolinimus (t. 1, b. l. 123?128). Todėl priimtas teismo sprendimas už akių turi būti panaikintas ir ši civilinė byla išnagrinėta iš esmės.

39. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės (patikslintą) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas pagrindė ieškinį tiek išsamiais paaiškinimais, tiek ir dideliu kiekiu įrodymų tiek apie nuomos mokesčio įsiskolinimą, tiek ir apie atsakovės sukeltus nuostolius. Ieškovo vertinimu, atsakovė prie pareiškimo nepridėjo jokių įrodymų, o teigdama, kad įrodinės patalpų būklę liudytojų parodymais, net neįvardijo, kas tie liudytojai, kokias tiksliai aplinkybes paliudys ir kaip šios aplinkybės susijusios su nagrinėjama byla. Nesutiko su kitais atsakovės nurodytais argumentais, tvirtindamas, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti.

40. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti panaikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Teismas nurodė, kad, teismo vertinimu, atsakovė pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovės pareiškime išdėstyti argumentai iš esmės grįsti tik deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

41. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, pateiktų papildomų įrodymų, kurie, jos vertinimu, patvirtina tai, kad ji nėra skolinga ieškovui už išsinuomotas negyvenamas patalpas, skolinga pagal ieškovo pateiktas lokalines sąmatas, kurių pagrindu sprendimu už akių iš atsakovės buvo priteista 3 378,82 Eur papildomų išlaidų už paliktas nesutvarkytas patalpas, 5 633,34 Eur nuostolių, kadangi atsakovė akcentavo tai, kad ieškovas nepateikė duomenų dėl šių lokalinių sąmatų apmokėjimo pagrįstumo ir kt. Taigi, pirmosios instancijos teismui neįvertinus atsakovės paaiškinimų, teismo išvados, kad atsakovės išdėstyti argumentai iš esmės gristi tik deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nėra pagristos objektyviais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad CPK 287 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka. Be to, minėta, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai (šios nutarties 37 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakovės paaiškinimų, įrodymų neįvertino, nenurodė argumentų, motyvų, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados, teismo išvados dėl CPK 288 straipsnio 3 dalies 1, 2 punkto, 4 dalies (ne) taikymo nelaikytinos pagrįstomis.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Remiantis nurodytais argumentais spręstina, kad procesinės teisės normų netinkamas taikymas yra pagrindas nutartį panaikinti, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 288 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Disteka“ pareiškimą dėl 2024 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Disteka“ dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.